VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

08.01. Romo Dalinkevičiaus tapybos parodos Nidoje ir Vilniuje

Vytautas Žeimantas

"Sveikas, Vytautai, rugpjūčio 10 dieną 17 val. Nidoje, Agilos kultūros centre atidarome Romo Dalinkevičiaus tapybos parodą. Tai yra sena svajonė, mintis mano galvoje, kurią galų gale pavyko realizuoti. Parodą organizavome kartu su Juliumi Jurginiu. Paroda Nidoje veiks iki rugpjūčio 22 dienos. Po to bus nukabinta ir pervežta į Vilnių, kur rudenį bus demonstruojama Gariūnų verslo centre. Konkretus terminas kol kas nenustatytas. Galėsi ir pas save saugomais Romo Dalinkevičiaus darbais praturtinti tą ekspoziciją." – tokį laišką neseniai gavau iš žinomo Lietuvos dailininko Romano Borisovo.

Romą Dalinkevičių asmeniškai gerai pažinojau. Jis buvo atviras, nuoširdus, su juo būdavo miela bendrauti. Kalbėdavome apie daug ką. Aišku, apie meną, menininkus. Dalinkus (taip jį vadindavo artimi draugai) turėjo savitą dailės vertinimo patirtį, kuri dažnai gerokai pjaudavosi su oficialiomis nuostatomis.

Prisimenu, kai jis pirmą kartą grįžo iš Liuksemburgo. Buvo patenkintas, laimingas, nes jo personalinė paroda labai pavyko, daug liuksemburgiečių panoro įsigyti jo darbų. Mes irgi džiaugiamės jo sėkme, juolab jis buvo pirmasis lietuvis, sugebėjęs sovietmetyje prasimušti į Vakarus su sava personaline paroda.

Dalinkus mėgdavo pakalbėti ir apie buriavimą, nes buvo aistringas buriuotojas. Dailininkai turėjo savo jachtą “Dailė”. Su kolegomis dailininkais jie dažnai pasiduodavo jūros bangų ir vėjų stichijai.

Jei kartu būdavo ir jo žmona, garsi aktorė Eglė Gabrėnaitė, šnekėdavome ir apie Lietuvos kiną, teatrą, aktorių kūrybą, aktorinio gyvenimo užkulisius.

Man labai patiko Dalinkaus kūryba. Ji subtili, jausminga, spalvų potėpiai džiugina akis, skraidina mintis. Du jo paveikslai “Pavasaris” ir “Ruduo” (vienas dovanotas, kitas pirktas) ir dabar kaba mano bute.

Deja, Dalinkui nebuvo lemta ilgai gyventi. Mirė Romas Dalinkevičius Vilniuje 2001 m. lapkričio 3 dieną. Mes jį palydėjome į Antakalnio kapines, ant Menininkų kalnelio.

Iš štai dabar du bičiuliai - Julius Jurginis ir Romanas Borisovas, talkininkaujant Romo Dalinkevičiaus dukrai Ugnei ir žmonai aktorei Eglei Gabrėnaitei, surinko iš privačių kolekcijų darbus. Suorganizavo šio dailininko retrospektyvią kūrybos parodą ir skiria ją Romo Dalinkevičiaus atminimui.

Reikėtų kai ką apie jį pasakyti ir oficialiai. Romas Dalinkevičius - žinomas Lietuvos tapytojas monumentalistas. Jis gimė Kaune 1950 m. balandžio 9 dieną. 1973 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Jo mokytojai buvo Sofija Veiverytė, Kazimieras Morkūnas ir Leopoldas Surgailis.

Nuo 1981 m. jis buvo Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytojas, 1989-1993 m. ir 1995-2001 m. Monumentaliosios dailės katedros vedėjas, nuo 1988 m. docentas.

Nutapė temperos kompozicijų („Iš ugniagesių istorijos", su N. Vilutyte, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente Vilniuje, 1977 m.), sukūrė freskų, grafitų („Audėjos", „Šokis", abu su N. Vilutyte, „Alytaus tekstilės" kultūros namuose, 1980 m., „Teatro gimimas" Jaunimo teatre Vilniuje, 1983 m., „Krentanti plunksna" Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus bibliotekoje, reljefas Vyriausybės rūmuose, abu 9 dešimtmetyje).

Nuo 1988 m. kūrybos pagrindinė sritis - molbertinė tapyba. Pirmieji kūriniai, daugiausia nedideli peizažai, plakatiškai dekoratyvūs, vėlesni paveikslai laisvesnės tapysenos, abstraktesnių formų, raiškios faktūros.

Romas Dalinkevičius

Romo Dalinkevičiaus parodos plakatas

Romo Dalinkevičiaus parodos bukletas

Nuo 1973 m. dalyvavo dailės parodose. Surengė individualias parodas Vilniuje (1975-1976 m., 1990 m., 1993-94 m., 2000 m.), Rusijoje (1985 m., 1995 m.), Liuksemburge (1986-87 m., 1989 m.), JAV (1989 m.), Šveicarijoje (1991 m., 1995 m.).

Beje, Romą Dalinkevičių ir Romaną Borisovą jungė ne tik ilga vyriška draugystė, bendri dailininkų rūpesčiai, bet ir abiejų didelė buriavimo aistra. Jie nekartą, pasikinkę vėjus, jachtomis kartu plaukė į tolimas keliones. Ne viena kelionė prasidėdavo ir Nidoje. Taigi Dalinkus, vaizdžiai šnekant, sugrįžo į Nidą ne tik kaip dailininkas: jo siela plazda kartu su baltomis burėmis, ji jachtose, dabar rėžiančiose Kuršių marių mėlį.  

 

Atgal