VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

06.20. J. Basanavičius, M.K. Čiurlionis – ir memorialas Lietuvos šimtmečiui

Vytautas Baškys

Lietuvos, mūsų Tėvynės praeitis primena didingą, jautrią ir nerimastingą XX a. pradžią. Valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejus atveria ir sutelkia mus prie jautriausių tautos laisvės ir valstybingumo idėjų. Kad jaustume asmeninį ryšį su praeitimi Šimtmečio akivaizdojeprivalome objektyviai vertinti duomenis ir sąžiningai tvirtinti istorinį ryšį su tautos išugdyta dvasia,jos puoselėjimu.

Retoriškai galime savęs paklausti, kokia Lietuva būtų buvusi, jei prieššimtmetį nebūtų pakilę Tautos didžiavyriai? Faktas, jog nušvitusi dr. Jono Basanavičiaus„Aušra“ buvo pats galingiausias šimtmečio iššūkis tautos atgimimui, laisvei ir valstybės atkūrimui. „Aušra“ žadino ir telkė iškilias asmenybes. Didžių laisvės idėjų įkvėptas M.K. Čiurlionis ėmėsi tapybos, visa genijaus galia savo kūryboje įprasmino „Aušros“ idėjas ir laikmečio laisvės siekius.

Gyvenimas nuolat iškelia užduotis vienaip ar kitaip spręsti ne tik gyvenimiškus, bet ir moralinius klausimus. Problema iškilo dėl strateginio skulptūrinių akcentų išdėstymo Vilniaus heraldinėje erdvėje, kuri reikalauja nuoseklumo neatsiejamo nuo valstybės raidos, nuo jos kūrimo bei atkūrimo istorinių verčių.

Lukiškių aikštė yra tarp senamiesčio istorinių statinių bei paminklų ir Seimo rūmų. Taip susiformavusi istorinė senamiesčio ir šiuolaikinės valstybės valdymo akcentų struktūra aktualiai teikia galimybę šios erdvės viduryje esančioje aikštėje įtvirtinti Valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejui skulptūrą. Be abejo, tai yra valstybės politinio sprendimo reikalas, o meninė raiška priklauso menininkams, bet ne atvirkščiai.

Šis klausimas sprendžiamas nuo 1999 m. Įvairių idėjų gretoje paminklo Lukiškių aikštėje pastatymo idėją apsprendžia jubiliejinis šimtmetis, jo pagrindinės vertės. Todėl aikštės paminkle neatitinka nei karaliaus Mindaugo Lietuvos herbu įtvirtintas Šarvuotas Raitelis, kuriuo siekė parodyti jog visi Lietuvos kunigaikščiai privalo būti drąsūs, veiklūs ir gerai šarvuoti; neatitinka ir Vyčio herbas su Jogailos slavišku dvigubo kryžiaus ženklu, kurie Vilniaus istorinių akcentų vertinimu priklauso senųjų amžių ženklų paveldui  senamiestyje.

Dabar aikštė rekonstruojama, tačiau į rekonstrukcijos projektą paminklo statyba neįtraukta, tik numatyta palikti jam vietą. Tačiau užduoties įgyvendinimo perspektyvai reikia aiškaus užmanymo ir įvaizdžių. Dėl minėtų priežasčių memoriale turi būti suderinta šimtmečio laisvės idėja,  jos išaukštinimas ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimas. Uždavinys nelengvas, nes istorine samprata svarbiausia yra asmenybė, kuri tvirtintų humanizuotą iškilaus paminklo turinį. Šiuo požiūriu šimtmečio autoritetas priklauso dr. J. Basanavičiui, tautos atgimimo šaukliui, mokslo šviesos idėjų ir veiklos kūrėjui.

Be  to, šių metų birželio 7 d. Kultūros ministerija kartu su Šiuolaikinio meno centru pakvietė menininkus ir jų kolektyvus dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, skirtose memorialo Lukiškių aikštėje Vilniuje idėjoms plėtoti.

„Miško ošimas“. M.K. Čiurlionis

Kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimui reikia apibendrinto įvaizdžio, kuris motyvuotu „Karo  po karo“ atminimą, įamžintų XX  a. vidurio Lietuvos partizaninį karą, tos kovos įvairius būdus. Lietuvos laisvės idėja su tautos patriarcho skulptūra bei kovotojų už ją suderinimo užduotis – sudėtingas reikalas.

Atmetus nuomones dėl  dr. J. Basanavičiaus skulptūros statymo vienoje ar kitoje siauresnės reikšmės vietoje, paminklinė jo skulptūra dera memoriale, kurio iškiliame postamente – kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimas. Apmąstyme gali būti batalijos vaizdinys, bet konkretus vaizdinys neapima viso turinio, kurį gali išspręsti labiau apibendrintas vaizdas.

Pagal tai susidomėjimą kelia Čiurlionio kūrybos paveikslo „Miško ošimas“ idėja. Tokiame simboliniame paminklo postamento turinyje glūdi Laisvės gynėjų – Miško brolių žūtbūtinė kova, kaip tautos nepalaužtos dvasios stiprybė, kurią mena tvirti ir tiesūs medžių siluetai.

Tai valstybės gyvavimo šimtmečio ypatingas momentas. Ir čia šimtmečio memorialas papildo laikmečio tamsos ir šviesos prošvaistės, kurios lydėjo partizanės kovos kasdienybę. Paveikslo vaizde medžių properšose prasiveržia slėpininga sidabrine šviesa, kuria simbolizuojama gyvybė, sėkmė, tyrumas, šventumas. Akimoju atsiveria visą kas buvo tarp skausmo ir vilčių bei lūkesčių.

Didžioji Laisvės kova nušvinta sidabrine džiaugsmo, gėrio šviesa, kuri po daugelio metų tapo mūsų gyvenimo laisvę. Visa tai primintų J. Basanavičiaus teiginį, jog Lietuva gyvuoja tol, kol yra palaikoma ją kuriančių lietuvių, kol įsipareigojimas Lietuvai yra jų galvose ir sąžinėje.

Čiurlionis savo menine kūryba, įprasmindamas savo laikmečio aukštas idėjas, lūkesčius ir negandas, tarsi regėjo ateitį kaip amžinybę, kurioje gyvenimo dėsniai nesikeičia. Memorialas „Miško ošimo“ siužetu, lyg muzikos punktyrais primintų Laisvės gynėjų dainas apie kovą, meilę ir pergalę. Romantiška, dargi Miško brolių uraganinėje pasipriešinimo kovose naktinių žygių metu prie tako sutikta naktižiedė gėlė praskaidrindavo jausmus. Ji lyg gyvybinė kovotojų palydovė; motinų, sesių, mylimųjų atminimas dabar įprasmintas sidabrinėje monetoje „Lietuvinė naktižiedė“.

 

Atgal