VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

04 08. Susirinkome kunigaikštienės Onos, Vytauto Didžiojo žmonos, gimtinėje, Eišiškėse

Lietuvos žurnalistų sąjungos tarybos narys Alfonsas Kairys

Būsimoji Lietuvos didžiojo kunigaikščio žmona Ona gimė Eišiškių kunigaikščio Sudimanto šeimoje. Ji buvo gana puiki diplomatė: tai įrodo jos dalyvavimas Astravos (1382 m.), Salyno (1390 m.) derybose.

Būtent į Eišiškes š.m. kovo 28 d. buvo pakviesti LR Seimo, suinteresuotų ministerijų, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos, nevyriausybinių organizacijų, romų bendruomenės ir visuomenės atstovai, kad išgirstų Romų visuomenės centro (projekto vykdytojo) kartu su partneriais - Lietuvos romų bendruomene, Lietuvos čigonų bendrija „Čigonų laužas“, VšĮ Romų integracijos namais, VšĮ Romų integracijos centru - pristatomo projekto „Dirbkime kartu su romais – naujos darbo galimybės ir iššūkiai“ vyksmą. Apie patį projektą rašėme „Lietuvos aide“ (2017 02 11, Nr. 34, 35, 36).

Gal dėl tolimo kelio (vis dėlto per 60 km. nuo sostinės, neaiškių kitų priežasčių nepasirodė Onos Vytautienės žemėje nė vienas Seimo narys.

Na, o tie, kam rūpi romų integravimo (-osi) į mūsų visuomenę klausimai, atidžiai klausėsi VšĮ Romų visuomenės centras direktorės Svetlanos Novopolskajos įžanginio žodžio apie projektą.

Į klausimus pasirengusi atsakyti Europos socialinio fondo agentūros atstovė Diana Rušėnaitė

VšĮ Romų visuomenės centras direktorė Svetlana Novopolskaja kartu su lietuvių kalbos kursų vadove Dorota Verseckiene grupei romų  įteikė pažymėjimus, liudijančius, kad jie baigė 96 valandų lietuvių kalbos mokymo kursu

Mintimis apie projektą dalijasi Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Išvanas Kvik (dešinėje) ir Eišiškių seniūnas Miroslav Bogdiun

Susitikimo pražios signalas

Jaunieji Eišiškių romai klausosi  kalbančiųjų. Tuoj ir patys kalbės...

Savo darbo valandų savo darbo vietoje nepagailėjo Šalčininkų r. savivaldybės vicemerė Jadvyga Sinkevič, Eišiškių seniūnas Miroslav Bogdiun, Eišiškių S.Rapolionio gimnazijos direktorė Danutė Zuzo, daugelis kitų atsakingų asmenų ir gausus romų būrys: jaunų ir šiek tiek gyvenimo jau mačiusių.

Diskusijose kalbėjo ir Eišiškių seniūnas, ir gimnazijos direktorė, ir pristatymą organizavusieji: Europos socialinio fondo agentūros atstovė Diana Rušėnaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ES struktūrinės paramos departamento direktorė Ernesta Buckienė, Lietuvos vaikų fondo direktorė Romualda Navikaitė, Lygių galimybių plėtros centro - Margarita Jankauskaitė, Aukštadvario žemės ūkio mokyklos - Juozas Juknevičius, ir Tautinių mažumų departamento Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Išvanas Kvik, Lietuvos čigonų bendrijos „Čigonų laužas“ Šalčininkų rajono skyriaus pirmininkas Jonas Matuzevičius.

Visų kalba sukosi apie darbą. Kaip įdarbinti romų tautybės žmones, kas trukdo jiems įsidarbinti. Darbo biržos atstovas teigė, kad darbo vietų yra pakankamai, kad jų įstaiga rūpinasi visų įdarbinimu, o ne kokios nors, tarkim romų, grupės įdarbinimu. Įsidarbinant bet kur reikalingi tam tikro mokslo baigimo dokumentai, tam tikros specialybės įsigijimo dokumentai. Tačiau... tačiau daugelis romų net pagrindinio išsilavinimo neturi.

Ir čia Eišiškių seniūnas pasidžiaugė vienu kitu eišiškiečiu romu, dirbančiu aplinkos tvarkytoju (atseit, čia ir išsilavinimas nebūtinas). Bet į tai staigiai reagavusi Tautinių mažumų departamento Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė teigė, kad romai yra visaverčiai ir ne tik tokiems darbams tinką. Ją palaikė ir Europos socialinio fondo agentūros atstovė Diana Rušėnaitė bei Eišiškių S.Rapolionio gimnazijos direktorė Danutė Zuzo. Pastaroji sakė, kad romai gali ir mokytis neblogiau už kitus: reikia tik kad iš pat mažens su jais daugiau bendrautų tėvai, ypač motinos, leistų juos į priešmokyklines grupes, nes aišku, kad tokių grupių vaikai, pradėję lankyti pirmąsias klases, yra geriau parengti mokymuisi. Prasitarta ir apie tai, kad gimnazijos mokytojams trūksta profesionalių žinių apie romus: jų kultūrą, papročius. O juk tik nuodugniau pažinęs žmogų, gali su juo bendrauti, ir jis nuoširdesnis, atviresnis bus.

Verta dėmesio ir seniūno užuomina, matyt, ilgalaikiais stebėjimai pagrįsta: „Romai viską nori gaut, bet nenori už tai mokėt“. Jam išvardijus romų įsiskolinimus už vandenį, šilumą, lyg ir sutinki su jo teiginiu. Kita vertus, o kuo mokėt, jei nedirbi? O gal ir norėtum dirbti, bet jokių mokslų nesi baigęs...

Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Išvanas Kvik siūlė į projektą „Dirbkime kartu su romais – naujos darbo galimybės ir iššūkiai“ įtraukti daugiau jaunimo. Deja, jaunimas, susirinkęs salėje, tylėjo. Na, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo su ES struktūrinės paramos direktorė Ernesta Buckienė ragino dirbti visiems kartu ir darbo eigoje spręsti problemas.

Renginio pabaigoje grupei romų VšĮ Romų visuomenės centras direktorė Svetlana Novopolskaja kartu su lietuvių kalbos kursų vadove Dorota Verseckiene grupei romų įteikė pažymėjimus, liudijančius, kad jie baigė 96 valandų lietuvių kalbos mokymo kursus. Toks dokumentas jiems atvers duris į darbdavių kabinetus.

Klausantis kalbėjusiųjų, šmėstelėjo ir tokia mintis: „reikia dažnesnių susitikimų su romais, o ir jiems save vertėtų daugiau viešint“. Šis projektas tam suteikia galimybių, suteikia galimybių mažinti iššūkių skaičių, mažinti susitelkus, po truputį, bet tikslingai.

Atgal