Kultūra
04 04. Pliūpsniai po skėčiu
Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
Lietuvos žurnalistas, filologas, kraštotyrininkas, humoristas, redaktorius, visuomenės bei politinis veikėjas Jonas Laurinavičius vis maloniai nustebina, su „Lietuvos aido“ redakcija pasidalindamas savo kūryba. Šį kartą skaitytojams – trieilių rinkinys „Pliūpsniai po skėčiu“.
Ir, kaip sako p. Jonas viename savo trieilyje, „Geriau negalvot, kas laukia rytoj“.
Jonas Laurinavičius
Pūsk, vėjeli, pūsk.
Juk nugenėjo liepą.
Gal ne taip skaudės?
*
Vos spėję peržengt
Gimtųjų namų slenkstį
Žvalgomės mamos.
*
Atvėriau duris
Naktin. Tamsa užėjo.
Kiemas nušvito.
*
Namučių skausmas:
Išeiname – per anksti,
Grįžtam – per vėlai.
*
Bruknei iš miško
Nešu gerą naujieną –
Žemuogių saują.
*
Sek, sek, Dievuli,
Ilgas ilgas pasakas,
Jeigu jos gražios.
*
Žvelgi pro langą
Sena ilgesio skara
Ašaras šluosto.
*
O Gediminai,
Sapnuok vilką, staugiantį:
„Gelbėkit kalną!“
*
„Geriau negalvot,
Kas laukia rytoj“, – tarė
Nuskinta rožė.
*
Žvaigždės šypsojos?
Eik tu! Nieko nematėm,
Tik vienas kitą.
*
Ten, kur pagunda,
Dievulėli, būk geras,
Uždenk mums akis.
*
Jau rengias rytas.
Toks apsiblausęs, lėtas.
Per naktį lijo.
*
Laižuvoj kapas.
Vienažindys čia ilsis
Apgaubtas dangum.
*
Krenta varvekliai.
Tirpsta paskutinieji
Žiemos likučiai.
*
„Jėga – tai jėga, –
Tarė Heraklis, – bet reikia
Turėt ir proto.“
*
Senas žmogus
Tartum perkrautas laivas,
Krantan išmestas.
*
Meilė sudužo.
Pažiro šukėm aštriom.
Kam jas rankioji?
*
Nesiliauk, lietau.
Nepertrauki po skėčiu
Pliūpsnių bučinių.
*
Šilčiau nebūna –
Kaip nugarą priglaudus
Prie mamos pečiaus.
*
Slenku per gimtą
Miestą. Kur pažįstami?
Nėr? Nejau senstu?
*
Nuimkit kaukę.
Kam slėpti žmogaus veidą,
Jei jis jau miręs?
*
Nors ir miražas,
Bet jeigu tu jį darai –
Daryk patraukliai.
*
Per rudens talką
Šalna pakandžiojo lapus,
Vėjas nupustė.
*
Baltas gegužis
Į obelį įkritęs
Įstrigo žieduos.
*
Kaip kadais gimėm,
Taip ilgainiui išeisim
Laikrodžiams tiksint.
*
Gražios moterys.
Vis dėlto toli pažengę
Grožio salonai.
*
Suglaudus sparnus
Į naktį šarka paniro.
Ryt anksti keltis.
*
Skamba bohema.
Iš džiaugsmo? Iš palaimos?
Gal protestuoja?
*
Pirmiausia – duona.
O renginiai paskui jau,
Kai būsim sotūs.
*
Žiūriu į sniegą.
Trumpos dienos prailgo
Belaukiant žolės.
*
Nejudink šakų.
Taip vaikiškai ant jųjų
Žvirbliukai miega.
*
Suklupo prieš kryžių.
Gal per daug nusidėjęs?
Gal meilės stigo?
*
Vai, ir asilai
Savus gudriuosius turi.
Ir nevykėlius.
*
Štai viena eilė
Pas daktarą, o kita –
Tik nori paklausti.
*
Gaisrų pašvaistė.
Nemanau, kad kas nori
Iš meilės sudegt.
*
Imlus vaikelis.
Klasėj pirmas išmoko
Skaičiuoti varnas.
*
Prieš poną bosą
Jis tiesus, o štai miške
Prieš grybą lankstos.
*
Tušti aruodai.
Tačiau širdy palaima –
Grūdai pasėti.
*
Ilsėkis, mama...
Paberiu saują žemės
Iš tavo sodo.
*
Šapelius krauna.
Dar ne laikas čiulbėti,
Kol lizdo nėra.
*
Nebesiskirsim.
Net jei tapsim vaiduokliais –
Viens šalia kito.
*
Baikšti, nedrąsi,
Žvilgsnių vengianti meilė.
Mat pavėlavo.
*
Vienuolio celė.
Joj uždarytas kūnas.
O kaipgi siela?
*
Rengiu projektą,
Kokio dar neturėta:
Būti savimi.
*
Myli – nemyli...
Akys pasako. Ypač
Jei meilė akla.
*
Lino staltiesė
Kvepia motinos rankom
Ir melsvais žiedais.
*
Pirmąjį aukštį –
Gimtųjų namų slenkstį –
Įveikiam rėplom...
*
Išskrenda gervės.
Po jų sparnais driekias
Rugpjūčio atolas.
*
Pasaulis keičias.
Vis dėlto spalį bulvių
Dar nesodinam.
*
Raudonos rožės
Gražiausios, kai puokštę jų
Tu rankoje laikai.
*
Ak, alkoholis
Padaro žmogų aru.
Tačiau besparniu.
*
Išsigandau: aš –
Aklavietėj. Bet žiūriu –
Čia aš ne vienas.
*
Greit metai bėga...
Svarbu, kad neišvežtų
Velniai žino kur...
*
Senatvė – puiku!
Kaip ir jaunystė. Tik kad
Svajonių nebėr...
*
Tūkstančiai žiedų.
Jei vienas nuvysta, tai
Nematai, kuris...
*
Viską pats darai.
Gyvenimas – ne kinas,
Dublių nėra.
*
Gandrai išskrido.
Šventasis Baltramiejau,
Saugok jų lizdus!
*
Augo topolis.
Jis mūsų kieme jungė
Žemę su dangum.
*
Visai apspangau!
Turbūt iš klevo sunkės
Ne sula, o vynas...
*
Joninių naktį
Papartis gatvėj švietė
Neono žiedais.
*
Tu paslaptinga
Kaip senovinis
Neįskaitomas raštas.
*
Laimės kūdikis:
Visa senatvė sutilpo
Pilnaties delnuos.
*
Parskrido gandras.
Atnešė mums vaikutį...
Oi, juodaodį!
*
Trenkti genijai:
Viena rašo kopų smėly,
O kita – ant vandens.
*
Pirmieji žmonės –
Vegetarai: juk rojuj
Mėsos nebuvo...
*
Rūkas užkloja
Nerį, bet nesustabdo –
Ji neria tolin.
*
Šildo motulės
Rankos, kurios aprišo
Vilnone skara.
*
Pardavė žemę.
Lyg išdavė tėviškę,
Savo vaikystę...
Atgal
.jpg)
(1).png)
