Kultūra
03 04. Nijolės Ambrazaitytės atminimui skirtas vakaras
Lidija Veličkaitė
„Mūsų Nijolei...“ - vakaras, skirtas Lietuvos operos ir baleto teatro primadonos, operos solistės Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Nijolės Ambrazaitytės atminimui, surengtas Muzikos galerijoje 2017 m. vasario 21 d. - jos gimimo dieną (gimė 1939 m. vasario 21 d.). Prabėgo trys mėnesiai, kai netekome Nijolės Ambrazaitytės ( mirė 2016 m. lapkričio 27 d.). Atminimo vakaro rengėjai - Nijolės šeima (vyras Borisas ir sūnus Augustinas su žmona Svetlana), Muzikos galerija (vadovė Rūta Mikelaitytė – Kašubienė), muzikologas Arvydas Kazimieras Karaška, renginio koordinatorė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja metodininkė ir ilgalaikė Nijolės Ambrazaitytės koncertmeisterė Eugenija Jelesina. Skambant nuostabiam Nijolės balsui, jos įdainuotoms lietuvių liaudies dainoms, į Muzikos galeriją rinkosi Nijolės kolegos, ją pažinoję ir gerbę jos talentą žmonės.
Operos solistė Nijolė Ambrazaitytė
Atminimo vakaro vedėjas muzikologas Arvydas Kazimieras Karaška
Atminimo vakaro akimirka. Iš dešinės:Irena Milkevičiūtė, Ramutė Kalnėnaitė, Eugenija Jelesina, Elvyra Knižnikovaitė-Būrė, Amelija Būrytė, Antanas Tveraga, Andrius Pleškūnas, Rūta Mikelaitytė – Kašubienė
Atminimo vakaras prasidėjo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos prof. Veronikos Vitaitės vienuoliktos klasės mokinės pianistės Amelijos Būrytės atliekamu F. Šopeno noktiurnu, op. 62 nr. 2. Nutilus paskutiniam šio opuso akordui, po nedidelės pauzės renginio vedėjas Arvydas Karaška tyliai tarė: „Nesinori garsiai kalbėti apie Nijolę Ambrazaitytę. Jinai iškalbėjo visa, kas yra svarbiausia ir reikšmingiausia savo talentu, kuris ją lydėjo nuo ankstyvos vaikystės.“ Jis pažymėjo, kad Nijolė Ambrazaitytė vienintelė Lietuvos solistė moteris, kuriai 1977 m. buvo suteiktas aukščiausias tuo metu meno žmonėms garbės vardas - TSRS liaudies artistės vardas. Iki suteikiant šį vardą Nijolė jau buvo išsikovojusi Lietuvos TSR nusipelniusios ir liaudies artistės vardus (1970 ir 1975 m.). Nijolė Ambrazaitytė - 1964 m. J. Vitolo jaunųjų dainininkų konkurso Rygoje diplomantė, 1970 m. TSRS vokalistų konkurse Minske laimėjo II -ą vietą, tarptautiniame Dž. Enesku (G. Enescu) vokalistų konkurse Bukarešte iškovojo II-ą premiją ir sidabro medalį. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Nijolė Ambrazaitytė 1998 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3- iojo laipsnio ordinu, 2000 m.- Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Prasidėjus Lietuvos atgimimo sąjūdžiui buvo aktyvi jo narė, 1990-1992 m. Lietuvos Respublikos (LR) Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatė, 1992 -1996 m., 1996 – 2000 m. LR Seimo narė. Dirbdama LR Seime aktyviai dirbo kultūros, jaunimo baruose, tad neatsitiktinai atminimo vakarą pradėjo jaunutė pianistė. Vakaro vedėjas apgailestavo, kad N. Ambrazaitytė per vėlai paėmusi plunksną, nes jo manymu, Nijolės būtų laukęs ir rašytojos rangas. Nijolė suspėjusi išleisti vos dvi atsiminimų knygas - „Virš mūsų poliarinė pašvaistė“ ir „Skambantys operos klavyrai“. A. Karaška pasiūlė pasiklausyti fragmento iš 2016 m. lapkričio 28 d. per Lietuvos radiją transliuotos Ievos Buinevičiūtė parengtos laidos „Muzikinis pastišas“, skirtos operos solistei Nijolei Ambrazaitytei atminti. Tas fragmentas - kompozitorės Galinos Savinienės kūrinys „Panemuniai“, (žodžiai Justino Marcinkevičiaus), kurį be galo nuoširdžiai, subtiliai ir jautriai dainavo mūsų Nijolė, grojo Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestras, diriguojamas Aloyzo Končiaus (1983 m. įrašas). Daugelis jautresnių renginio dalyvių, besiklausydami šios kompozicijos, kūkčiojo...
Atminimo vakarą tęsė Nijolės kolegos - operos dainininkai – Irena Milkevičiūtė ir Antanas Tveraga. Operos solistė Nijolės atminimui skyrė pora dainų, kurios simboliškai siejasi su Nijolės muzikos pasauliu, jos repertuaru. Nijolė yra įdainavusi ir išleidusi kasetę pavadinimu „Retos lietuvių liaudies dainos“, tai pat jos repertuare ryškią vietą užėmė sakralinė muzika – giesmės. Tad pirmoji Irenos Milkevičiūtės atliekama daina buvo B. Budriūno harmonizuota lietuvių liaudies daina „Tykiai tykiai Nemunėlis teka“ ir antroji - V. Vavilovo – G. Caccini „Ave Maria“. Nijolei gyvenant tremtyje (1948 -1957) jos dainų paletėje vyravo įvairūs rusų kalba atliekami kūriniai. Tad Irena Milkevičiūtė atliko dar vieną šia kalba kūrinį - S. Rachmaninovo romansą „Viską atėmei iš manęs“ (žodžiai F. Tiutčevo).
Atlikusi savo muzikines dedikacijas, Irena Milkevičiūtė pasidalijo prisiminimais apie savo darbą kartu su Nijolė Ambrazaityte Operos ir baleto scenoje: jai atėjus į teatrą Nijolė Ambrazaitytė jau buvo iškovojusi liaudies artistės vardą. Vėliau daug metų jos abi dainavo greta daugelyje operų, tarp kurių - G. Verdi „Don Karlas“, K. Saint Saens „Samsonas ir Dalila“, V. Bellini „Norma“. Irena papasakojo, kad operoje „Norma“, kurioje ji atliko pagrindinį vaidmenį, dažnai grožėjosi Nijolės puikiai įvaldytu belkanto, nors mecosoprano balsui tai toli gražu ne visada pasiseka. Irena Milkevičiūtė taip pat paatviravo, kad žavėjosi Nijolės balso lankstumu, garso grožiu, muzikinio žodžio tiesos išsakymu, tad dažnai tekdavo pagalvoti, kad jai pačiai reikia pasitempti ir geriau dainuoti.
Vakaro vedėjas pristatė dainininką Antaną Tveragą, jo žodžiais, gal būt vienintelį iš nedaugelio, kuris atėjo į muzikos pasaulį su natūraliu dramatinio tembro balsu. Antanas Tveraga sukūrė labai daug vaidmenų operose, kuriose taip pat dainavo Irena Milkevičiūtė ir Nijolė Ambrazaitytė. Tai buvo nepakeičiamas operos dainininkų trejetas. Po 13 m. pertraukos Antanas Tveraga grįžo į sceną ir 2016 m. jau koncertavo Panevėžio muzikiniame teatre. Šį vakarą, atėjęs į savo kolegės Nijolės gimtadienį, Antanas Tveraga atliko T. Giordani dainą „Caro Mio Ben“ ir S. Rachmaninovo „Aš vėl vienišas“ (žodžiai I. Bunino).
Padainavęs solistas prisiminė atvykusio iš Čikagos dainininko Stasio Baro – Baranausko pasakytus žodžius apie Ireną Milkevičiūtę ir Nijolę Ambrazaitytę: “ Be šių dviejų moterų nebūtų pastatyta tiek spektaklių Lietuvoje“. Antanas Tveraga tai pat pažymėjo, kad dainuodamas greta šių abiejų dainininkių matė, kaip jos įsijaučia ir išgyvena vaidmenis, todėl spektakliai ir turėjo tokį užburiantį poveikį.
Abiems solistams akompanavo koncertmeisterė Elvyra Knižnikovaitė- Būrė, Irenai Milkevičiūtei, atliekant V. Vavilovo-C. Caccini „Ave Maria“, pritarė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro altininkas Andrius Pleškūnas.
Vakaro vedėjas pristatė pianistę, gražaus žodžio puoselėtoją Jūratę Kuodytę. Jis atkreipė dėmesį, kad rankose Jūratė laikanti Nijolės Ambrazaitytės knygą „Skambantys operos klavyrai“, kurioje šilti žodžiai skirti jos tėveliui, operos dainininkui Edmundui Kuodžiui. Edmundo talentas ypač atsiskleidė J. Gaižausko operoje „Buratinas“. Tačiau maža mergaitė Nijolė Sibiro platybėse anaiptol ne spektakliais žavėjosi, bet matydavo į ją atsuktą šautuvą, jautė atšiaurų Arkties jūros alsavimą, sukandžiota uodų tempė rąstus, lentas, būdama 14 -15 m. mokėsi vairuoti sunkvežimį. Nijolė Ambrazaitytė išraiškingais žodžiais aprašė visa tai ir dar daugiau savo knygoje „Virš mūsų poliarinė pašvaistė“. Jūratė Kuodytė perskaitė keletą fragmentų iš abiejų Nijolės Ambrazaitytės knygų.
Buvę Nijolės Ambrazaitytės kolegos - dainininkai Irena Milkevičiūtė ir Antanas Tveraga akompanuojant Elvyrai Knižnikovaitei – Būrei šį Nijolės gimtadienio vakarą jos atminimui skyrė C. Franck kūrinį „Panis Angelicus“.
Ir štai vėl Nijolės Ambrazaitytės balsas. Skamba dvi jos nuostabiai atliekamos arijos iš operos „Samsonas ir Dalila“, griežiant Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoniniam orkestrui ir diriguojant Juozui Domarkui ( įrašas iš plokštelės). Nuskambėjus šiems kūriniams, A. Karaška kreipėsi į susirinkusius: „Manau, visi pajutome, kad Nijolė Ambrazaitytė buvo šalia mūsų. Fantastinis balsas. Aukščiausia meno forma“.
Po to jis pakvietė tarti keletą žodžių apie Nijolę gerą jos bičiulį, žymų choreografą Elegijų Bukaitį. Maestro dirbo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre nuo 1954 m. ir yra laimingas , kad jam teko bendrauti su Nijole kuriant ne vieną spektaklį ne tik balete, bet ir operose. Choreografas ypač įsiminė ypatingą Nijolės vaidmenį su kastenjetėmis G. Bizet operoje „Karmen“ - jos aistra, energija, sarkazmas, vaidyba ir meilė teatrui.
„Mielosios ir mielieji!’ - pasveikino visus atėjusius Lietuvos Mokslų Akademijos tikroji narė prof. Grasilda Blažienė. Ji teigė drįstanti taip kreiptis, nes „pas Nijolę atėjo visi tie, kurie ją myli dabar, mylėjo vakar, mylės rytoj.“ Tačiau profesorė šiek tiek apgailestavo, kad mato salėje per mažai žmonių, atėjusių pagerbti megažvaigždę. Megažvaigždę, kuriai ji žemai lenkiasi už daugelį jos darbų, kuriais, drįsta teigti, didžiuotųsi ir didžiuojasi pasaulis. Buvo toks laikas - Lietuvos okupacija - Nijolės balso pasaulis neišgirdo. G. Blažienės sūnus, Nijolės krikštasūnis Irvis, gyvenantis Vokietijoje prašė pasakyti, kad Nijolę prisimena, labai myli, ja didžiuojasi ir atsiuntė jai rožę. Kitą rožę motina su sūnumi dovanojo atminimo vakaro koordinatorei E. Jelesinai, trečią Nijolės vyrui Borisui. G. Blažienė atskleidė žinanti, kaip Borisas stengėsi visada padėti Nijolei, kiek savo širdies atidavė, kad tik ji galėtų tobulėti. Kreipdamasi į Nijolės sūnų Augustiną, profesorė prisiminė motinos nuogąstavimą dėl jo mokslų - kad tik jam pasisektų. G. Blažienė vėl kreipdamasi į visus „Mielieji !“ prašė mylėti savuosius talentus, kurie neišvažiuoja iš Lietuvos, neprarasti jų ir prisiminti jau išėjusius, kad kuo ilgiau jie būtų gyvi tarp mūsų.
Savotiška vakaro kulminacija tapo filosofinės meditacijos preliudas iš M. Regerio siuitos solo violončelei d-moll, op.131, kurį jautriai atliko violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė.
Ryškūs Nijolės Ambrazaitytės pėdsakai ir politinėje bei pedagoginėje veikloje. Pastarąją dar vertėtų tyrinėti, reikėtų apklausti buvusius pedagogės studentus ir suguldyti į būsimą knygą apie Nijolę.
Kartu su Nijole Ambrazaityte Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą pasirašiusiai Romualdai Hofertienei sunku tokį vakarą ką nors pasakyti apie kolegę ir bičiulę. Ji dėkinga organizatoriams ir išskirtinio lygmens atlikėjams, kurie sugebėjo taip arti jos priartinti ir pajusti jautrios sielos Nijolę.
Užbaigiant muzikinę programą vakaro koordinatorė Eugenija Jelesina pažymėjo: Prieš trejus metus, tą pačią dieną ir tą pačią valandą mes sveikinome Nijolę jos namuose Tarandėje ir griežėme I. Massenet „Susimąstymas“. Šiandien norime užbaigti pirmąją atminimo vakaro dalį, padėkoti visiems susirinkusiems ir paklausyti gražios ir jaudinančios I. Massenet melodijos, kuri labai patiko mūsų Nijolei.“ Šią pjesę atliko violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė ir pianistė Eugenija Jelesina. Vakaro vedėjas pažymėjo, kad šios dvi puikios muzikės ne vienerius metus buvo labai artimos Nijolei Ambrazaitytei. E. Jelesina, kaip buvusi Nijolės koncertmeisterė, nuoširdžiais ir šiltais žodžiais atsiliepė apie dainininkę: „Mano Nijolė. Esu dėkinga likimui, kad galėjau bendrauti su tokiu talentingu žmogumi – įdomiu menininku, nuoširdžiu draugu, turinčiu humoro jausmą, nepasiduodančiu sunkumams... Buvo nemažai pasirodymų su įvairiomis programomis, įvairiose salėse, bažnyčiose teko akompanuoti vargonais, nemažai įrašų padarėme radijo ir plokštelių studijose. Neįkainojama patirtis, o kartu ir draugystė.“
Vakaro vedėjas A. Karaška padėkojo Nijolės atminimui skirto vakaro organizatoriams ir išreiškė viltį, kad šiame renginyje pasakyti žodžiai bus akstinas parašyti būsimą knygą apie Nijolę Ambrazaitytę.
Antroje atminimo vakaro dalyje visi susirinkusieji turėjo progą pasidalinti prisiminimais su Nijolės Ambrazaitytės šeimos nariais, vakaro rengėjais ir muzikinės dalies atlikėjais.
Atgal
.jpg)
