Kultūra
02 07. Tarptautinė paroda Lietuvių partijos ir organizacijos Rusijoje 1917–1918 m.
2017 m. vasario 9 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyks tarptautinės parodos Lietuvių partijos ir organizacijos Rusijoje 1917–1918 m. atidarymas. Parodoje bus eksponuojami dokumentai ir leidiniai, atskleidžiantys lietuvių politinę veiklą Rusijoje po 1917 m. Vasario revoliucijos. Kalbės istorikas dr. Tomas Balkelis, Adomo Lasto eilėraščius skaitys Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai. Renginį ves Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.
Augustinas Voldemaras (1883–1942) – Permės universiteto profesorius 1917–1918 m., istorikas, Tautos pažangos partijos steigėjas. 1917 m. Rusijos lietuvių seime jis propagavo Lietuvos nepriklausomybės idėją, dalyvavo Rusijos tautų kongrese Kijeve, su Ukrainos delegacija – Bresto taikos derybose. [1920]. LMAVB RS, F172-34, lap. 2.
Felicija Bortkevičienė (1873–1945) vadovavo draugijai Lietuvių globa šelpti broliams lietuviams iš Prūsų Lietuvos, 1917 m. viena iš Rusijos lietuvių seimo organizatorių, socialistų liaudininkų demokratų partijos narė. [1925]. LMAVB RS, F276-277, lap. 1.
Kunigas Petras Kraujalis (1882–1933) – vienas iš Mogiliovo lietuvių tautos tarybos vadovų, Rusijos lietuvių seimo dalyvis. 1922. LMAVB RS, F165-437, lap. 27.
1917 m. Vasario revoliuciją Rusijoje palankiai vertino ir kairieji, ir dešinieji lietuvių visuomenės veikėjai. Dešinieji aktyviai įvykiuose nedalyvavo, tačiau suprato jų reikšmę. Keletą mėnesių iki spalį bolševikų įvykdyto perversmo trukusi laisvė suteikė galimybes lietuvių politinei veiklai išplėtoti. Ideologijos ir orientacijos priešpriešos sąlygomis būsimos tautinės valstybės elito grupės bandė rasti visoms priimtiną sprendimą dėl Lietuvos ateities, tačiau sutarimo ir vienybės nepasiekė. Politinio gyvenimo įvykiai parodė, kad įžvalgesni buvo Tautos pažangos partijos atstovai ir krikščionys demokratai, siekę tarptautinio Lietuvos klausimo sprendimo ir atsiribojimo nuo revoliucinės Rusijos anarchijos ir suirutės. Pasiteisino valstybės nuo viršaus kūrimo šalininkų viltys, o permainingi politiniai procesai suaktyvino lietuvių pabėgėlius ir tremtinius Rusijoje, suteikė jiems patirties veikti viešajame gyvenime likus nepilniems metams iki Vasario 16-osios nepriklausomybės akto pasirašymo. Grįžus į gimtąjį kraštą, daugeliui nepriklausomos Lietuvos vaizdinys tapo motyvuotu siekiu.
Bibliotekoje saugomų dokumentų ekspoziciją papildo fotografijų kopijos iš albumo 1914–1917 m. karo atsiminimai, kurias maloniai leido eksponuoti ilgamečiai bibliotekos bičiuliai iš Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Centrinės mokslinės Jakubo Kolaso bibliotekos. Tai vaizdai iš Rusijos kariuomenės stovyklų Vilniaus gubernijos Dysnos ir Vileikos apskrityse prieš ir po 1917 m. Vasario revoliucijos.
Parodos ekspozicija veiks 2017 m. vasario 9 – kovo 13 d.
Parodos rengėja Rasa Sperskienė.
Atgal
.jpg)
