Kultūra
01 07. Buvo rašyta, fotografuota, piešta...
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Alfonsas Kairys
Taip pavadinta žurnalisto, fotomenininko Apolinaro Juodpusio, 2012 m. išleidusio knygą „Stasė Niūniavaitė – teatro režisierė, literatė, politinė kalinė, visuomenininkė“ autoriaus, nauja knyga, apie kurią jis pats sako taip: „Mano rašiniai ir fotografijos, piešiniai, spausdinti praeityje ir „nuskendę“ laikraščių senuose komplektuose, bet atkapstyti, tarsi kviečia suvokti, kiek daug ir kaip teigiamai pakito mūsų gyvenimas. Antra, norėjau, kad garsūs, darbštūs, kūrybingi ir tuo nusipelnę žmonės, mano amžininkai, jų darbai, kurie užfiksuoti mano plunksna ir fotoaparatu, nebūtų apnešti užmaršties dulkėmis“.
Knygą sudaro 2 stambūs skyriai: „ BUVO RAŠYTA“ ir „BUVO FOTGRAFUOTA“. Pirmajame - apybraižos: „Mūsų direktorius“ (apie mokytoją veteraną, buvusį Viekšnių vidurinės mokyklos direktorių Algirdą Gedvilą), „Žemaitijos šviesuolė“ (apie Žemaitijos krašto šviesuolę, mėgėjų teatro režisierę, kultūros puoselėtoją, politinę kalinę Stasę Niūniavaitę), „Žingsniai į brandumą“ (apie Naujosios Akmenės kultūros rūmų kaimo kapelos vadovą Joną Gintauską), apie botanikos sodelio Naujojoje Akmenėje savininką Antaną Čiapą, gydytoją Violetą Račkaukaitę-Bulavienę, ūkininkę Adolfiną Ivoškienę, poetą Juozą Erlicką, gamtos mokslų daktarę Živilę Lazdauskaitę, poetą Juozą Elekšį ir daug daug kitų, kilusių iš šio nepakartojamo grožiu ir mintimi Žemaitijos krašto. Ir kiekvienas aprašytasis sušildomas autoriaus širdies šiluma.
Knygos viršelis
Iš knygos „Buvo rašyta, fotografuota, piešta...“
Iš knygos „Buvo rašyta, fotografuota, piešta...“
Antrasis skyrius skiriamas fotografijai ir fotografams. Fotografiją Apolinaras Juodpusis apibūdina taip: „Fotografija - mūsų gyvenimo atspindys, regimoji atmintis. Iš senų fotografijų sužinome apie dingusį Vilnių, karų, gaisrų, laiko ir žmogaus lengvabūdiškumno nuvarytą užmarštin ir negrįžtamai sunaikintą. Iš senų fotografijų šiandien į mus žvelgia seneliai, proseneliai ir proproseneliai, kurių, jei nebūtų išlikę fotografijų, nė neįsivaizduotume jų. Iš senų fotografijų į mus žvelgia amžių glūdumon nubėgęs laikas, praeitis“. Knygoje spausdinamos autoriaus fotografijos, anot menotyrininko Alberto Vaidilos, „tiek portretai, tiek ir gamtovaizdžiai, pramoninio, urbanistinio peizažo motyvai pasižymi kompozicine įvairove, kruopščiu motyvo parinkimu, pagyvinant vaizdą netikėtais rakursais, šviesos ir šešėlių žaismu“. Portretai: „Trys linksmi veidai“, „Ramus miegas“, „Rugiuose“, „Žmona tarp žiedų“, „Keliautojas ir fotografas Paulius Normantas“, „Prof. M.Biržiškos dukra O.Barauskienė“, „Rašytojas Juozas Erlickas“, „Tautodailininkas Juozas Rušinas“, „Botanikė Eugenija Šimkūnaitė“, gamtovaizdžiai: „ Autoralis Naujojoje Akmenėje“, „Skenduolis“, „Saulėlydis Palangoje“, „Rudenėjanti Baltija“, „Poilsiavietė prie Virvytės“, „Virš Akmenės miškų“, „Žiema Naujojoje Akmenėje“„Ištikimybė“ patvirtina žinomo menininko Alberto Vaidilos žodžius.
Šaržai, gimę įvairiuose pasitarimuose, susitikimuose, primena Virgilijų Noreiką, Virgilijų Juodakį, Juozą Miltinį, Joną Bulotą, Juozą Nekrošių ir dar 31, esančius šios knygos 292- 294 puslapiuose.
Autorius, aktyvus Vilniaus žurnalistų senjorų klubo narys, pasakojo, kad yra gimęs Akmenėje ir ten gyvenęs iki 2003 m. (dabar „reziduoja“ Vilniuje), dirbęs laikraščių „Pergalės vėliava“, „Vienybė“ redakcijose. Žurnalisto darbas - tai susitikimai su žmonėmis, sukimasis laiko verpete, rankose laikant fotoaparatą, o kartais - tiesiog pieštuką. Plunksna, fotoaparatu, pieštuku užfiksuoti prisiminimai „suguldyti“ šioje knygoje.
Kolega žurnalistas Romualdas Mockus, knygos „Buvo rašyta, fotografuota, piešta...“ recenzentas, teigė, kad knygos turinys yra patrauklus ir meniškai išdėstytas, o nuotraukos ir piešiniai - nuostabūs.
Knyga, skirta naujaakmeniškiams (ir ne tik jiems!), pristatyta Lietuvos teatro sąjungoje Vilniaus žurnalistų senjorų klubo susirinkime š.m. sausio 4 d.
Atgal
.jpg)
(1).png)
