VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

12 31. “Ant asfalto duona nežydi“

Birutė Silevičienė

Visai neseniai „Dobilo“ leidykla išleido Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narių eilėraščių ir prozos knygą „Ant asfalto duona nežydi“. Jos sudarytojas ir redaktorius – LKRS pirmininkas Kostas Fedaravičius.

Knygos „Ant asfalto duona nežydi“ viršelis

Skaitydama šią knygą, versdama puslapius, džiaugiausi kolegų mintimis ir tuo, kad dar esame kūrybos rikiuotėje ir galime džiaugtis vieni kitų parašytais žodžiais.

Šioje antologijoje pateikta 54 LKRS narių kūryba. Temos įvairiausios – apie tėvynę, meilę, gamtą, ilgesį gimtų namų, kvietimą sugrįžti į Lietuvą išvykusius į užsienį vaikus, tėvus ar net šeimas. Eilėraščiai skiriami duonai, pagarba artojui, sėjėjui, beriančiam grūdus į žemę, miesto žmogui.

Tiek proza, tiek eilėraščiai labai artimi mano širdžiai. Juose atsispindi gyvenimo patirtis, duonos skonio saldumas – gyvybė. Viską gyvenime lemia laikas, o parašytas žodis išlieka amžiams. Jame sutelpa išmintis, išgyvenimai, supratingumas. Tai kalbos dovana, mūsų lietuviškas žodis, sudėtas į knygas, dovanoja mums tarsi rasos lašelius prie kasdienės duonos.

Noriu padėkoti mūsų LKRS pirmininkui Kostui Fedaravičiui už gražią knygą, taip pat visiems autoriams, kurių kūryba joje spausdinama.

„Lietuvos aido“ skaitytojams pateikiu keletą eilėraščių iš šios knygos.

Žinojimo riba

Algirdas Kavaliauskas

Tėvai išmokė: daug skaičiau

Ir jiems padėt suspėdavau...

Su žirgu ežere mirkstu,

Savyje šventiniam dingstu.

 

Ne suklaidintas ir nepasiklydęs –

Knygos išmokė būt be kasdienybės:

Girdėt raides, matyti muzikos garsus

Ir jausti, koks gyvenimas trapus.

***

Vieni eilėm dėkojo už gerumą, meilę, duoną,

Knygos kitiems kainavo gyvenimą, laisvę.

Už viską sumokėta brangiai, vienodai,

Būki amžinas Tu - lietuviškas žodi...

 

Knyga

Vida Sereikienė

Man reikia laisvės ir erdvės,

Man reikia žmogiškos vertės,

Man reikia meilės, šilumos,

Man reikia žmonių šypsenos,

Man reikia džiaugsmo ir dainų,

Man reikia mylimų žmonių!

Man reikia knygos - vis naujos,

Koks gi gyvenimas be jos?

Ir pagaliau suprantu,

Kad ji brangiausia iš visų!

Ji neapvils ir neišduos,

Jei reiks - vienatvėje paguos...

Knyga pamokys ir patars,

O kartais netgi ir pabars...

Joje ir laisvė, ir erdvė,

Joje ir žmogiška vertė!

Joje tiek meilės, šilumos,

Džiaugsmo, dainų ir šypsenos,

Joje tiek mylimų žmonių,

Kad negaliu aprėpt visų...

Renkuosi knygas, kaip ir žmones,

Su kuriomis leidžiuosi į keliones.

Su jomis skaidrėju, augu, tobulėju,

Net kartais savo žodį žmonėms sėju...

Dingsta vienatvė, kai su knyga esu.

Ji man geriausia draugė, iš tiesų!

 

Kostas Fedaravičius

Ant smilgos

Nusileido drugelis –

Pavasaris

***

Pro Sklėriškį

Bėga Gervelė –

Mėlyna plunksna

***

Gyvenimas mano

Meldžias už mane –

Vakaro liturgija

***

 

Atgal