Kultūra

12 05. Prasmingas susitikimas Tautinių bendrijų namuose

Loreta Nikolenkienė,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

Gruodžio antrosios vakarą į Tautinių bendrijų namus rinkomės išskirtine proga: Lietuvos žurnalistų sąjungos Tarybos narys, pedagogas, daug metų dirbęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamente Alfonsas Kairys kolegoms, bendraminčiams, pristatė savo naują knygą „Saulė visiems viena“. Knyga – straipsnių, interviu rinkinys - skirta tautinėms mažumoms, gyvenančioms ne tik čia, su mumis, Lietuvoje (romai, gruzinai, rusai, azerbaidžaniečiai, kiti), bet ir lietuviams, kaip tautinei mažumai, gyvenantiems Karaliaučiuje, Maskvoje, Gruzijoje, Kryme, Jakutske, Krasnojarske). Kultūrinė veikla, papročiai, lietuvių kalbos puoselėjimas - knygos temos. Skaitai ir jauti - lyg gyvi žmonės dalytųsi savo mintimis, darbais, svajonėmis...

Mums, “Lietuvos aido” žmonėms, A. Kairys jau gerai žinomas. Jis aktyviai bendradarbiauja su mūsų laikraščiu, dažnai skelbė savo straipsnius.

Renginyje dalyvavo Vilniaus V. Kačalovo gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Regina Kraucevičiūtė, pirmoji, kuriai A. Kairys patikėjo savo knygos rankraštį („dailyraštį“, - kaip sakė Regina), pasidalinusi pirmais įspūdžiais, paskaičius rankraštį.

Gražių žodžių negailėjo Tautinių mažumų departamento Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė, Lietuvių švietimo draugijos “Rytas” pirmininkas Algimantas Masaitis, Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas, poetas Romas Adomas Vorevičius, lankęsis su knygos autoriumi daugelyje Rytų Lietuvos vietų.

A. Kairio veikla – pavyzdys kiekvienam Lietuvos piliečiui, sugebančiam savo veikla ir darbu apglėbti mus visus.

Eišiškių vidurinės mokyklos direktorius Vytautas Dailidka pasidžiaugė prasmingu bendradarbiavimu, prisiminė A. Kairio pasiūlymą „ištraukti juodraščius iš pakampių“ ir sudėti viską į savo knygą.

Žurnalistas Ipolitas Skridla sakė, kad „gera skaityti knygą, kai ji parašyta gražiu lietuvišku žodžiu, kai joje labai kūrybiškai išlaikyta žurnalisto etikos kultūra“.

Lentvario pradinės mokyklos direktorė Ona Ramanauskienė atvežė mielą dovanėlę: širdingus mokytojų, mokinių, Jaunųjų žurnalistų būrelio, kuriam vadovauja Alfonsas, vaikų žodžius ir padėką už skambų lietuvišką žodį.

„A. Kairio knyga - tai maža enciklopedija mokiniams apie tautines bendrijas Lietuvoje ir lietuvius, kaip tautinę mažumą, užsienyje“,- kalbėjo Pabradės „Ryto“ gimnazijos direktorė Markauskienė. Jai pritarė ir Tautinių bendrijų namų direktorė Alvida Gedaminskienė bei Poškonių pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Žybortienė.

Azerbaidžano tautinių mažumų atstovas Kamal Zulfijev, dėkodamas už ypač naudingą knygą, įteikė A. Kairiui tapytą Azerbaidžano kalnų peizažą, nuoširdžiai kviesdamas visus pasisvečiuoti jo gimtinėje, „ugnies šalyje“.

Nors ir gausiai į renginį susirinko A. Kairio kolegos, bendraminčiai, tačiau daug kviestų žmonių negalėjo atvykti iš tolimiausių kraštų dėl įvairiausių priežasčių, netgi tokių, kaip vizos. Tad iš vakaro vedėjos Jolantos Vasilevskienės lūpų jautriai skambėjo skaitomi sveikinimai ir šilti žodžiai iš Vinicos (Vinicos lietuvių istorijos ir kultūros centro pirmininkas Vasilij Sugak), Voronežo lietuvių (Viktoras Bartas), Karaliaučiaus lietuvių kalbos mokytojų asociacijos (pirmininkas Aleksas Bartnikas) Karaliaučiaus regioninės- kultūrinės autonomijos (pirmininko pavaduotojas Algirdas Karmilavičius), Gruzijos lietuvių bendrijos (pirmininkė Zina Karukhnishvili), Vladivostoko lietuvių draugijos (buv. pirmininkė Laima Meščeriakova), daugelio kitų.

Tautinių bendrijų namų direktorė Alvida Gedaminskienė prisiminė ir kitas kartu leistas knygas, linkėjo kūrybinių laimėjimų ir prasmingų darbų.

Po išsakytų gražių vakaro dalyvių žodžių ir A. Kairio prisiminimų, rašant šią knygą, paklausiau žurnalisto ir rašytojo Vytauto Žeimanto, kokie keliai jį atvedė į šios knygos pristatymą.

“Su kolega Alfonsu Kairiu susipažinau, kai dar dirbau “Lietuvos aide”. Tada ne kartą teko rašyti apie Rytų Lietuvą, tautines mažumas, ką veikia Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, kuriame aktyviai dirbo ir reiškėsi kolega Alfonsas, būdamas Užsienio lietuvių skyriaus vyriausiasis specialistas, vėliau Rytų Lietuvos programų poskyrio vedėjas, - pasakė Vytautas Žeimantas.- Jis išspausdino per 150 straipsnių Lietuvos ir užsienio lietuviškoje spaudoje lituanistikos, užsienio lietuvių švietimo klausimais. Išleido knygas “Laiko išsklaidyti” (1997), “Penkeri metai su Rytų Lietuva“ (2010). Kartu su kitais parengė literatūrinį almanachą “Balsai iš toli” (2000), kurio autoriai yra užsienio lietuviai. Su poetu R. Vorevičiumi parengė almanachus “Ties rugsėjo taku” (1996), “Ties spalio taku” (2006), skirtus Rytų Lietuvos mokytojų kūrybai. Tokia aktyvi kultūrinė veikla logiškai jį atvedė į Lietuvos žurnalistų sąjungą. Čia mūsų keliai vėl susikirto. Dabar galiu tik pasidžiaugti nauja kolegos Alfonso knyga”.

Užbaigiant šį rašinį reiktų pasidžiaugti ir tuo, kad mūsų politikams užteko proto vėl atkurti Tautinių mažumų departamentą, atkurti valstybinę instituciją, kuri galės ir turės rūpintis Lietuvos tautinėmis mažumomis. O jų, sprendžiant pabėgėlių klausimus, tikrai nemažės.