Kultūra
11 19. Kūrybinio polėkio vyskupas
Zigmas Tamakauskas
Baigiantis Gailestingumo jubiliejiniams metams – lapkričio mėn. 6 dieną po vakarinių šv. Mišių Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos Konferencijų salėje įvyko Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio 2017 metų kalendoriaus pristatymas.
Pradžioje kiek žvilgterėkime į vyskupo asmenybę, jo nueitą gyvenimo kelią. Gimė daugiavaikėje šeimoje, 1968 metais baigė tuomet vadintą Kauno 7-ąją vidurinę mokyklą, dabar turinčią Šančių mokyklos-daugiafunkcinio centro vardą. Dvejus metus praleido sovietinėje kariuomenėje, kurioje stengėsi brandinti jau mokykliniame suole praktikuotą fotografijos meną. Jausdamas savo pašaukimą dvasiniam gyvenimui, penkerius metus studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1976 metais įšventintas į kunigus. Dešimt metų vikaravo įvairiose Lietuvos vietose. Paskutinė jo, kaip vikaro pareigybė, buvo susijusi su Kauno arkikatedra bazilika. Trejus metus klebonavo Deltuvos ir Bukonių parapijose. Visur skleisdamas didelę meilę ir gyvojo tikėjimo žodį, pasižymėjo dideliu stropumu, darbštumu ir atidumu žmonėms. Stengėsi ne tik gražinti savo tarnystės vietų bažnyčias, bet savo atliekamų kilnių darbų pavyzdžiu stiprinti ir pačios Bažnyčios dvasinius pamatus. Atgimstant Lietuvai, lankantys Kauno katedrą žmonės labai nudžiugo, kad jų mylimas kunigas Eugenijus 1989 metais vėl sugrįžo į šią šventovę. Grįžo jau atlikti aukštesnes – Katedros administratoriaus ir Kauno arkivyskupijos kurijos kanclerio pareigas. 1995 metais tapo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonu, kaip jam įprasta, stropiai rūpinosi bažnyčios atstatymo darbais, dėstė Kauno kunigų seminarijoje, buvo joje studijuojančių klierikų dvasios vadovas. Čia buvo pastebėtas ne tik administracinis, bet ir jo pedagoginis talentas – 1996 metais paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektoriumi.
Vyskupas Eugenijus Bartulis
Vyskupo Eugenijus Bartulio 2017 m. kalendorius
Su kunigu Eugenijum Bartuliu susipažinau, kai jis kunigavo Kauno arkikatedroje bazilikoje. Su jaunimo būreliu teko būti ir Deltuvoje. Tada kiek netikėtas susitikimas įvyko miestelio Švč. Trejybės bažnyčioje: jos klebonas E. Bartulis, užlipęs ant pastolių, pats apsitaškęs dažais, restauravo šoninį altorių, gražino šventovę. Paskui įvyko nuoširdus pokalbis. Kalbėjomės apie bažnyčios ir miestelio istoriją, prisiminėme čia buvusius knygnešius, Lietuvos kariuomenės artilerijos pradžią. (2013 metais ant Deltuvos senosios klebonijos pastato atidengta atminimo lenta, kurioje įamžintas pirmasis Lietuvos kariuomenės artilerijos šūvis 1919 m., kovojant su įsiveržusia į Lietuvą bolševikų kariuomene.)
Vadovaujami kunigo Eugenijaus Bartulio, dalyvavome išskleidę savo Trispalvę ir tarptautiniame beveik šimto kilometrų tris dienas trukusiame piligriminiame žygyje iš Paryžiaus Dievo Motinos katedros į Šatro miesto Katedrą. Joje saugoma pasaulio krikščionims brangi relikvija: Dievo Motinos - Švč. Mergelės Marijos apsiaustas. Šatro katedra – tai vienas didingiausių religinių statinių Europoje. Šventovė dėl skulptūrų ir vitražų gausos vadinama Prancūzijos akropoliu. Šios nelengvos kelionės metu matėme savo vadovo spinduliuojančią energiją, jutome jo atidumą, draugišką paprastumą bei nuoširdumą.
1997 metų gegužės mėn. 28 d. kunigas Eugenijus Bartulis nominuotas vyskupu. Birželio 29 dieną jo konsekraciją sveikino tikinčiųjų prisirinkusi pilnutėlė Kauno arkikatedra bazilika. Naujasis vyskupas buvo paskirtas pirmuoju popiežiaus Jono Pauliaus II naujai įsteigtos Šiaulių vyskupijos vyskupu. Savo vyskupiškame herbe įsirašė: Gaudete semper in Domino. Tai reikštų, kad visuomet reikia džiaugtis Viešpačiu. Šiais žodžiais vyskupas Eugenijus Bartulis ir vadovaujasi savo dvasinio gyvenimo kelyje. Matant jo prakilnius darbus, jo nuoširdaus paprastumo užkrečiančią šypseną ne veltui dažnas jį vadina džiaugsmo vyskupu, skleidžiančiu savo širdies gerumo šviesą ir besidžiaugiantį kitų teikiama šviesa.
Šiauliuose vyskupas atnaujino savo buveinės šventovę – Katedrą. Katedrą jis stengiasi statyti ir mieste gyvenančių žmonių širdyse. Jo iniciatyva įkurti vyskupijos Jaunimo, Katechetikos ir Šeimos centrai, su malda bei giesmėmis rengiami pėsčiomis piligriminiai žygiai į Kryžių kalną, į Tytuvėnus ir Šiluvą. Vyskupo Eugenijaus Bartulio aktyvi veikla reiškėsi jam būnant ir Lietuvos karo pajėgų ordinaru. 1999 metais vyskupas išrinktas Lietuvos Vyskupų Konferencijos nuolatinės tarybos nariu, palaiko glaudų ryšį su Šiaulių universitetu. Jo pastangomis universitete įteisinta kapeliono pareigybė, pradėta dėstyti nauja disciplina – meninis ugdymas ir tikyba. Universiteto senatas, įvertinęs vyskupo nuopelnus, 2015 metais suteikė jam Šiaulių universiteto garbės daktaro vardą. Nuo 2007 metų jis yra ir Šiaulių miesto Garbės pilietis.
Nežiūrint didelio pareigų krūvio, vyskupas Eugenijus Bartulis nuolat bendrauja su žmonėmis, mėgsta keliones, sportą, fotografiją. Jis nuo 2007 metų leidžia teminius krikščioniškos krypties savo darytų nuotraukų kalendorius, reikalaujančius turėti ne tik meninį skonį, vidinį intelektualumą, bet ir leidybinę nuovoką. Šias savybes jis tikrai turi. Pirmasis jo kalendorius vadinosi „Kryžiai Europos kalnuose“. 2017 metų kalendorius pavadintas „Išganytojo relikvijos“. Šis pavadinimas ir nusako jo turinį, kurį paryškina prie nuotraukų pridėtos evangelistų Jono, Luko, Morkaus ir Mato rašinių citatos. Kalendoriaus viršelį puošia Išganytojo veido relikvijos, saugomos Italijos Švč. Veido bazilikoje, nuotrauka, tarsi prabildama į mus: Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, - nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Tai skarelė su Jėzaus atspaudu, atsiradusiu Kristaus prisikėlimo metu, jam gulint kape. Ši nuotrauka padidinta lapkričio mėnesio kalendoriaus lape, cituojant evangelisto Jono evangelijos 20-ojo skirsnio ištrauką: Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos [...] Kalendoriuje pateiktos Turino drobulės, Šventosios Taurės, kurią kančios išvakarėse savo rankose laikęs Išganytojas, Vinies , kuria prie kryžiaus buvo prikaltas Jėzus (pasak IV a. rašiusių autorių, šv. Elena radusi ne tik kryžiaus liekanas, bet ir vinis, kuriomis prie kryžiaus buvo prikaltas Jėzus) bei kitos Išganytojo išlikusių istorinių relikvijų nuotraukos. Jos yra padarytos labai subtiliai, su didele meile. Daug kam šios išlikusios Kristaus relikvijos nebuvo žinomos, dabar jos ne vienam praplės pažintinį akiratį, gal ir sustiprins patį tikėjimą. Kalendoriaus vertę taip pat didina jame pateiktos oficialios valstybinės ir religinės šventės, Bažnyčioje minimos įsimintinos dienos, su šventaisiais susiję vardadieniai. Būtų gera, kad kitame kalendoriuje rastume pažymėtus nors svarbiausius ir tautinius vardus. Pvz., Vytautas susijęs ir su Lietuvos krikštu, jo motina Birutė – tautinė legenda... Rugsėjo 8-oji turėtų žymėti ne tik Švč. M. Marijos gimimo, bet ir Vytauto Didžiojo karūnavimo bei Padėkos dieną (1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius ir LR Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, dėkodami Dievui už Lietuvos laisvę, pasirašė Lietuvos paaukojimo Švč. Mergelei Marijai aktą). Gal turėtų būti pažymėtos ir Laisvės gynėjų (sausio 13), Gedulo ir vilties (birželio 14), Juodojo kaspino ir Baltijos kelio (rugpjūčio 23), Konstitucijos (spalio 25) bei Lietuvos kariuomenės (lapkričio 23) dienos. Žinoma, tai tik pageidavimo pastabėlės, jokiu būdu nesumenkinančios šio kalendoriaus aktualumo bei kokybės.
Norinčių susitikti su vyskupu, pristatant jo naująjį kalendorių, prisirinko pilnutėlė Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salė. Kalbėjęs kalendoriaus autorius vyskupas Eugenijus Bartulis kalbėjo apie šio kalendoriaus išleidimo sumanymo aplinkybes, apie jo turinį, pasidžiaugė čia atėjusių žmonių gausa, kvietė atnaujinti savo širdis, kad visi galėtume džiaugtis būdami Kristaus vaikai. Susirinkusiems savo giesmėmis ir poezijos posmais prabilo Kauno sakralinės muzikos mokyklos įkūrėjos, žinomos chorvedės ir pedagogės Nijolės Jautakienės naujai suburtas iš savo buvusių mokinių vokalinis ansamblis „Pastoralė“, radęs prieglobstį šios bazilikos erdvėje.
Šis susitikimas buvo lyg dvasinio pakylėjimo ir krikščioniškos vienybės šventė. Baigiantis jai, vyskupas palaiminęs visus, palinkėjo ir Dievo laiminamų 2017 metų. O mes Jo Ekscelencijai vyskupui Eugenijui Bartuliui taip pat linkime Dievo palaimos, kuo geriausios sveikatos, daug gražių tolimesnių kūrybinių darbų, puošiant Lietuvą dvasinio atgimimo žiedais.
Atgal
.jpg)
(1).png)
