VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

11 15. A. V. Indriūno knyga “Atsakingos demokratijos valstybės kūrimas” – vaisingas pokalbis apie tikrąją demokratiją

Vytautas Žeimantas

Ką tik dienos šviesą išvydo nauja docento, daktaro Algimanto Valentino Indriūno knyga “Atsakingos demokratijos valstybės kūrimas”. Ši knyga – tai plėtotė tos pačios temos, kurią autorius gvildeno 2014 metais išleistoje monografijoje “Atsakingos demokratijos valstybė”.

Docentas Algimantas Valentinas Indriūnas. Vytauto Žeimanto nuotrauka

Apskritai kolega Algimantas Valentinas stebina savo darbštumu ir kūrybiškumu. Be jau minėtų knygų jis parašė ir išleido knygas “Vadovavimo technika” (1971), “Socialliberalizmo pradžiamokslis” (2006), “Socialinis liberalizmas ir kitos politinės ideologijos” (su J. G. Siauruku, 2006), “Viešosios vadybos strategija Lietuvoje” (su A. Makštučiu, 2008), “Laisva ar nelaisva: studija apie laisvąją rinką” (2011), “Kaip tapti iškiliu politiku ir laimėti rinkimus” (2012). Kaip matote autoriaus interesų ratas platus: nuo vadovavimo, socialliberalizmo iki laisvosios rinkos, politikų elgesio per rinkimus ir tikrųjų demokratijos vertybių. Tai nestebina, nes knygos autorius – patyręs žurnalistas, mokslininkas, pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas,

Indriūnas Algimantas Valentinas gimė 1925 metais Duokiškyje, netoli Kamajų. 1941 su šeima buvo ištremtas į Altajaus kraštą, vėliau - į Jakutiją prie Laptevų jūros. Į Lietuvą grįžo nelegaliai. Iš pradžių gyveno su netikra autobiografija.  Baigė KPI, įsigijo inžinieriaus išsilavinimą. Per dešimt metų dirbo žurnale “Mokslas ir technika”, buvo vyr. redaktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis redaktorius. Buvo laikraščių ir žurnalų leidybos susivienijimo “Periodika” direktoriaus pavaduotojas. LŽS narys nuo 1961 metų. Yra apdovanotas medaliu “Už nuopelnus žurnalistikai”.

Be žurnalistinės veiklos Maskvos universitete apgynė socialinių sistemų valdymo specialybės socialinių mokslų kandidato disertaciją. Beveik dvidešimt metų dirbo  Liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų tobulinimosi instituto, vėliau pervadinto į Lietuvos vadybos akademiją dėstytoju, docentu, katedros vedėju, fakulteto dekanu.

2000–2004 metais jis buvo renkamas į LR Seimą.  Apdovanotas Ordino “Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžiumi.

Tokia didelė gyvenimiška ir darbinė patirtis leido autoriui  sėkmingai įsigilinti į sudėtingas demokratijos aktualijas.  O jos mus, žurnalistus, supa iš visų pusių: Valstiečių ir žaliųjų pergalė mūsų Seimo rinkimuose, Dž. Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos, prezidento rinkimai Jungtinėse Valstijose – visa tai demokratijos išdava, demokratijos apraiškos.

“Dabartinės visuomenės politiniame gyvenime demokratijos idealas yra vienas vertingiausių politinių idealų, tuo pačiu ir keliančių daugiausia iškiliųjų žmonijos protų ginčų, - teigia A. V. Indriūnas.-  Vertindami jį kaip siekį žadinti žmonijos viltis susidoroti su socialinio konflikto ir politinio teisingumo problemomis, privalome įsigilinti į demokratijos reikšmę mūsų gyvenimui, jos raiškos formas ir jos įgyvendinimo sunkumus. Per visą daugiau kaip dviejų tūkstantmečių demokratijos raidos istoriją šviesiausi žmonijos protai ją nagrinėdami yra iškėlę tiek bloguosius, tiek geruosius demokratijos bruožus. Nesigilindami į filosofinius ginčus, šiame darbe pabandysime išaiškinti dabartines demokratijos ydas ir paieškoti praktiškų, lengvai įgyvendinamų būdų, kaip su jomis susidoroti, kad demokratija užtikrintų kiekvienos šalies žmonių laimingesnį gyvenimą.”

Knygos autorius visų pirma iškelia Konstitucijų reikšmę. “Sunku įsivaizduoti šių laikų demokratinę valstybę be visuotinai (tautos referendumu) priimtos konstitucijos, kuria valstybės piliečiai, pasilikę sau atitinkamas teises, suteikia valdžiai tam tikras galias, kurių peržengti valdžia neturi teisės”, - teigia jis.

Demokratijos idealų plėtotė, jų įtvirtinimas ne vienos dienos darbas. Tai ilgalaikis procesas. Anot knygos autoriaus vienas iš variklių čia galėtų ir turėtų būti – politinės partijos, jų atstovavimas visuomenei ir atsakomybė visuomenei. Šiuo požiūrių šiuolaikinė politinė padėtis Lietuvoje autorius netenkina.  Apie tai iškalbingai teigia ir knygos skyrių pavadinimai: “Partijų deformacijos”, “Partijų reformos būtinybė”, “Naujas požiūris į politinę partiją”.

Partijos tik tada taps demokratijos garantais, kai pačiose partijoje bus demokratija, ji veiks demokratiškais principais. O Lietuvoje, atsigausiančioje po sovietmečio okupacijos, ne paslaptis būta įvairių partijų, ir tokių, kurios buvo tveriamos ir veikė vieno “vaduko” principu. Todėl knygoje skiriamas dėmesys demokratijai partijų viduje, partijų organizacinei struktūrai  ir jų valdymui, partijų skaidriam finansavimui. Tai temos dar mažai gvildentos, jos dar laukia ir žurnalistų tyrėjų dėmesio.                                         

Kitas demokratijos garantas - teisingi rinkimai.  Dėl jų Lietuvoje yra įvairių nuomonių. A. V. Indriūnas siūlo rinkimų sistemą tobulinti, didinti reikalavimus kandidatams, stiprinti atsakomybė už priešrinkiminius pažadus, siekti, kad politikų ir valstybės tarnautojų atskaitomybė ir atsakomybė būtų ne tušti žodžiai.

Įdomūs ir autoriaus siūlymai dėl dvejų parlamento rūmų, prezidentinių pavojų, minimalios Vyriausybės, savivaldos reformos. Bet apie tai tegul sužino skaitytojas, atsivertęs recenzuojamą knygą.

“Siekdami sukurti racionaliausią demokratijos  modelį, vadovausimės moksliniu požiūriu. Tikrame moksle bet kurį dėsnį, taisyklę, nuostatą, metodą, eksperimentą bei kokį nors kitokį mokslinio tyrimo rezultatą, nežiūrint kaip jis mokslinėje visuomenėje pripažintas, leidžiama pakartoti, patikrinti, kritikuoti, paneigti,  vietoje jo pasiūlyti naują. Jei koks nors vienas iš tos aibės veiksmų būtų kokiomis nors priemonėmis varžomas, draudžiamas ir paliekamas kaip status  quo, tai jau būtų nebe mokslas, o dogmatizmas, kuris labai dažnai siejasi su tuo, ko nėra ir negali būti arba kuo abejojama, - mokslinio požiūrio svarbą akcentuoja autorius.

Autorius nelaiko savęs tokiu valstybės valdymo srities autoritetu, kad šioje knygoje išdėstyti pasiūlymai ir rekomendacijos būtų iš karto įgyvendinami konkrečios valstybės valdymo sistemoje. Autoriaus tikslas sukelti knygoje nagrinėjamais klausimais diskusiją. Blogiausius rezultatus turime tada, kai žmonės susitaiksto su negerovėmis ir nesiima jokių pastangų padėčiai pagerinti. Kai žmonės apie blogybes susimąsto, pradeda apie jas kalbėti, diskutuoti, ieškoti išeičių, visuomet geresnę ar bent patenkinamą išeitį suranda ir jų gyvenimas tampa geresnis.

 

Atgal