Nepriklausomos Lietuvos šviesuliai Apie pedagogą Kazimierą Ubeiką, iškilų Šiaulių krašto visuomenininką ir skautų vadovą, žuvusį sovietiniame Rešotų konclageryje, buvo mažai rašyta, nors to meto leidiniuose

Kupiškio rajono Skapiškio miestelį garsina būrys asmenų, tačiau plačiausiai garsą apie jį skleidžia režisierė Vita Vadoklytė, jos suburti ir sukurti teatrai bei organizuojami tarptautiniai teatrų festivaliai.

Rokiškis... Šiais metais jis paskelbtas Lietuvos kultūros sostine. Į kultūros reiškinius žvelgiame atidžiau, daugiau gilinamės, daugiau ieškome, daugiau ir surandame... 

Birželio pradžioje Šv.Jono gatvės Medalių galerija, įsikūrusi Vilniaus senamiestyje, pristatė tapytojos Vilijos Kisieliūtės naujausių darbų parodą „Tarp garso ir tylos”. Rekordinio karščio banga, užplūdusi sostinę, netikėtai susišaukė su žinomos menininkės kūrybinio pasaulio ekspresyviomis, nuotaikingomis, vasariškomis intonacijomis.

Druskininkai – Dzūkijos pušynų karalystės sostinė. Ir greitaeigiai asfaltuoti keliai nuo Vilniaus ar Gardino, ir vieškeliai bei pėsčiųjų, dviratininkų takai bėgantys link kurorto, nepaklysdami vinguriuoja, atrodo, bekraštėje girioje, kvepia kadagynais, žydi zuikiakrūmiais, o rudenimis – viržiais. 

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas birželio 5–7 dienomis su darbo vizitu lankysis Lenkijoje – Varšuvoje ir Krokuvoje.

2019 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) siūlymui 2020-uosius paskelbti Tautodailės metais. EKGT, atsižvelgdama į Lietuvos tautodailininkų sąjungos prašymą, siūlymą 2020-uosius paskelbti Tautodailės metais buvo pateikusi Seimo Valstybės istorinės atminties komisijai.

Vilniuje, Žurnalistų namuose (Jogailos g. 11) pradėjo veikti žinomo dailininko Kęstučio Šiaulyčio paroda–išpažintis „Vakar, šiandien, rytoj”. Joje humorografijos, karikatūros, šaržai, iliustracijos, komiksai, stebimagrafijos, škicai, atvirukai, spaudos dizainas, koliažai, žaismės...

Mano kompiuterio darbalaukyje gulėjo parengta informacija apie renginį, bet jos negalėjau skleisti, kol nepasigilinau į naują knygą. Norėjosi paskaityti, paanalizuoti naują leidinį, pasigilinti į panaudotus šaltinius, pajusti to laikmečio dvasią, kada gyveno ir dirbo rokiškėnams gerai žinoma asmenybė.

Baigėsi 72-ąjį kartą surengtas Kanų tarptautinis kino festivalis. Kaip ir visada, jis nepašykštėjo staigmenų. Pagrindinis festivalio apdovanojimas paskirtas Pietų Korėjos režisieriaus Bong Joon-ho juostai „Parazitai“ (Gisaengchung). Rinkdama „Auksinės palmės šakelės“ laureatą, žiuri, kuriai vadovavo žinomas meksikiečių režisierius Alejandras Gonzalezas Inarritu, buvo vieninga.

Kokių tik kalnų kalnelių, apaugusių berželiais, liaunomis liepomis, kvapniais žolynais žaliojoje girios paunksmėje nesurasi. Jie rymo nuo nepamenamų laikų miško ežerų pakrantėse, aukštyn kelia barzdotų eglių liemenis, žvalgosi į paūkavusius, aidais skambančius slėnius, užstoja nuo vėjų

Kultūros ministerijos iniciatyva sukurtas „Čiurlionio kelias“ tęsiasi per didžiąją Lietuvos dalį, beveik 500 kilometrų, ir sujungia Varėną, Druskininkus, Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę bei Palangą – vietas, kurios yra susijusios su Lietuvos genijaus - dailininko ir kompozitoriaus - Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimu bei veikla. Kultūros kelyje šiuo metu pristatomos 97-ios vietos ir objektai.

Gegužės šeštąją Vilniaus Tautinių bendrijų namuose gausiai rinkosi ne tik Tarptautinės literatų, rašytojų ir menininkų gildijos „Vingis“ nariai, bet ir gausus būrys svečių į literatūrinę-muzikinę popietę.

Gegužės 24–26 d. lietuvių amatininkų, tautodailininkų ir kulinarinio paveldo meistrų mugė šurmuliuos Rygos centriniame turguje. Jos lankytojus linksmins Latvijos lietuvių bendruomenės šokių ir dainų ansambliai bei kolektyvai iš Lietuvos. Gegužės 25 d. žiūrovų laukia renginys „Mano tėviškės spalvos“. 

Savaitgalį Marijampolėje praūžė tradicinis liaudiškų šokių ansamblių konkursas „Kadagys. Dvi dienas iš visos šalies susirinkę kolektyvai pristatė ne tik tradicines, bet ir originalias programas, parodančias, kad liaudies šokis gali būti atliktas moderniai, išlaikant lietuviško šokio tradicijas.

Šiemet gražų šimtmečio jubiliejų švenčia karybos ir karo mokslo žurnalas „Karys“, kuris, pergyvenęs Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvos nepriklausomybės praradimą, emigravęs ir sugrįžęs, nuo 1919 m. gegužės 22 d. su nedidelėmis pertraukomis eina iki mūsų dienų.

Šeštadienį Vytauto Didžiojo karo muziejuje šurmuliavo tūkstančiai žmonių. Lankytojai turėjo unikalią galimybę praeiti pilną išbandymų savanorio kelią, kurį dar prieš 100 metų įveikdavo patys drąsiausi. Po išbandymų visų laukė stebuklų kupinas iliuzionisto pasirodymas ir pirmą kartą organizuotas pasivaikščiojimas muziejuje visiškoje tamsoje.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo Lietuvos muziejų kelio programos „Tėvynės ieškojimas“ atidaryme Česlovo Milošo kultūros centre Šeteniuose (Kėdainių r.). Programa pavadinta pagal to paties pavadinimo Č. Milošo eseistinę knygą. Renginys taip pat buvo skirtas gegužės 18 d. minimai Tarptautinei muziejų dienai, jame pasveikinta ir 2018 metų muziejininko vardą už Lietuvos muziejininkystės tradicijų puoselėjimą, inovatyvų reikšmingų dailės paveldo vertybių tyrimą bei sklaidą Lietuvoje ir užsienyje pelniusi Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovė, muziejininkė Ilona Mažeikienė.

Mykolės tapyba yra labai išskirtinė, ryški, įsimenanti ir gerai atpažįstama. Jos neįmanoma supainioti su jokiu kitu menininku. Mykolei įdomus peizažas. Ir ji padaro viską, kad jis taptų įdomus ir kitiems. Kiekviena peizažo scena yra tarsi nauja trimatė struktūra dvimatėje plokštumoje ─ kaskart unikali gamtovaizdžio scenografija.

Gegužės 10 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko konferencija, skirta Lietuvos moterų oficialaus dalyvavimo politikoje šimtmečiui. Konferenciją „MOTERŲ PASIRODYMUI LIETUVOS POLITIKOJE 100 METŲ“ rengė Lietuvos Moterų Lyga, asociacija „Bitės namai“ ir Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka.