VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

2012-06-15
  Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė gydytoja Natalija Šertvytienė organizuoja daug įvairiausių renginių, kuriuose gausu ne tik ukrainiečių, bet ir lietuvių bei kitų tautų atstovų. N. Šertvytienė – ne tik puiki organizatorė, bet ir žinoma medikė. Jau buvo rašyta, kad prieš keletą metų ji buvo pripažinta geriausia Vilniaus miesto gydytoja, o šiais, 2012 metais Natalijai Šertvytienei suteiktas Lietuvos nusipelniusios gydytojos vardas. Iš visų N. Šertvytienės suorganizuotų renginių, sulaukusių nemaža dėmesio Lietuvos periodikoje, itin išsiskiria renginiai skirti Ukrainos dvasios milžinui – poetui, dailininkui, rašytojui Tarasui Ševčenkai (1814 03 09–1861 03 10), minint jo gimimo ar mirties datas. Ukrainos literatūros klasikas Ivanas Franko (1856–1916), 1914 m. kalbėdamas T. Ševčenkos jubiliejuje pasakė:  „Jis buvo kaimiečio vaikas ir tapo dvasios karalystės valdovu, jis buvo baudžiauninkas ir tapo žmonijos kultūros milžinu, jis buvo savamokslis ir parodė profesoriams ir knyginiams mokslininkams naujus šviesius, ir laisvus kelius. Dešimt metų jis kentė carinės armijos muštrą, o dėl Rusijos laisvės padarė daugiau negu dešimt nenugalimų armijų. Likimas persekiojo jį, kaip įmanydamas, tačiau neįstengė jo sielos aukso paversti geležimi neįstengė jo meilės žmonėms paversti neapykanta ir didyste. Likimas negailėjo jam kentėjimų.... Gražiausią ir vertingiausią lobį likimas jam davė tik po mirties – nemirtingą šlovę, ir vis pražįstantį džiaugsmą, kurį milijonuose žmonių širdžių nuolatos žadina jo kūryba: iš naujo vis gilintis, nagrinėti, prisiliesti prie jo darbų. Toksai buvo ir tebėra mums ukrainiečiams Tarasas Ševčenka“.   Plačiau
2012-06-11
Naktį iš birželio 16 į 17 d. Vilniaus miesto gyventojus ir svečius kvies šeštoji "Kultūros naktis". Nuo šeštos vakaro iki antros nakties sostinės meno mekose ir po atviru vasaros dangumi vyks beveik pusantro šimto įvairiausių kultūrinių renginių. Plačiau
2012-06-08
LKK vyrauja  vynas ir malonumai... EM.Po perestroikos šioje KK ir šou versle atėjo mažai meniškai išprusis karta, Turime tik „Dviračio žynias”vienintelę kiek įdomesnę pramoginę programą.Graikų filosofai siekė, kad išmintingi žmonės siektų ne malonumais paremtos laimės, bet vengti blogybių. Panašiai manė ir budistai. Dvasinis Tibeto vadovas Dalai Lama  tikina, kad  gyvenimą į laimę veda dvasinė drausmė, žmogiškoji šiluma ir atjauta. Taigi tarp malonumo ir prasmingumo nėra prieštaravimo, jeigu išlaikoma pusiausvyra. Lietuvos rinka nuo 2006 m.gali pasigirti pasiekusi stebėtiną lengvųjų alkoholinių gėrimų  vartojimo rekorda: nuo 3% iki 15% per metus. Vynas nėra tik elito fenomenas Keičiantis jaunimo gyvenimo būdui, ėmė keistis ir bendravimo bei maitinimosi, laisvalaikio praleidimo įgūdžiai. To pasekoje pradėjo augti ir "išlavintas' alkoholinių gėrimų vartojimas klubinėse įstaigose, kurį palaiko žmonės nuo 18-30 metų,  daugiausiai studentai, dėstytojai. Vartotojas auga tiek kokybiskai  ir  kiekybiskai. Kai gyvenama vien hedonistinėmis (gr.hedone-malonumas, pomėgis) vertybėmis patiriami kaltės, beprasmybės, nusiminimo jausmai, nors hedonistiniai malonumai  jaunimui akivaizdesni, apčiuopiamesni, patrauklesni. Plačiau
2012-06-08
Š. m. birželio 10 d., sekmadienį, Valdovų rūmų paramos fondas pradeda aštuntąjį Teatralizuotų ceremonijų sezoną, sostinės Katedros a. šalia paminklo Gediminui ir  Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Šiomis Teatralizuotomis ceremonijomis norima atkreipti visuomenės dėmesį į valstybės pasididžiavimą – atkurtus Valdovų rūmus, skleisti informaciją apie juos, bei rodyti rūmų tradicijas ir gal būt priminti  pamirštus, bet svarbius mūsų istorijos faktus. Plačiau
2012-06-05
Grožio dar neužuodžiame, vaza mėlyna. Švedų kultūrinių monstrų formos. Prancūzų kulinariniai talentai iš XVII a. Krašto kultūra , gamtos literatūrinis genomas su švediška plunksna. Pas mus bijo kultūros vienuolių, todėl juos vadina monstrais. Skaros muziejuje Gustavas Vasa 1500 metais turi popieriaus, vanilijos lazdelių, cinamono žievės, komoda, piešta tulpėmis ir prieskonių grūstuvėlė, dekoruota sergančiomis rožėmis. Vienuolyno kulinariniame kampe randu samovarą su vikingu ant viršaus, metaliniais liūto nasrais, apžiojusiais vario žiedus. Vandens plėšriakojis kaip kriauklė, įmantrus, plėšraus paukščio kojomis. Kopijos spaudžiamos vienuolynuose šiaurėje. Prancūzų Musketören bareljefai, Emblemos kalba apie tai, kad tėvynėje turbūt jūsų neužsistos. D‘Aveau ambasadoriai, Citrinos, suteikiančios jėgų krokodilams, stiklas vyno. Plačiau
2012-06-05
Ne vienas užsienio šalių kalbininkas dar XIX a. pripažino lietuvių kalbos senoviškumą. Mūsų senolė buvo prilyginama sanskrito kalbai kai kuriomis fonetikos, leksikos, morfologijos formomis. Taip nutiko dėl to, kad lietuvių tauta gyveno uždarai, ankstyvaisiais egzistavimo amžiais nepalaikė ryšių su artimesniais ar tolimesniais kaimynais, todėl daugelis gramatinių formų tarsi užsikonservavo ir nekito. Vadinasi, anot prof. Zigmo Zinkevičiaus, tiriant indoeuropiečių kalbų prokalbę (senąją pirmapradę kalbą), sanskrito ir lietuvių kalbos deramai padeda atkurti pirmines kalbos formas. Tarmėse taip pat išsisaugojo daug žodžių, kurie literatūrinėje kalboje nebevartojami, bet jie yra gyvi žemaičiuose, dzūkuose, sūduviuose. Tiesą tariant, kai kurie tarmiški žodžiai galėtų praturtinti mūsų sunormintą kalbą. Tarmėse žinoma, kad slinkinys – tai tinginys, kad slydokas – tai kazlėkas, kad nuslipti – tai pasišalinti. Ne kartą mokytojų lituanistų buvo rekomenduota Kalbos institutui parengti dažniau tarmėse vartojamų žodžių žodyną. Šie „naujažodžiai“ galėtų prigyti kasdienėje šnekoje, rašytojų tekstuose. Tiesa, Grinkiškio Jono Poderio vidurinės mokyklos mokytojai Audra ir Klemas Indrėkai (Radviliškio raj.) tokį žodynėlį su aukštesniųjų klasių moksleiviais jau yra sudarę. Pagaliau nebūtų didis sunkumas dažniau pavartyti mūsų dvidešimties tomų „Lietuvių kalbos žodyną“ ir tokių žodžių prisilasioti pilnas kišenes. Nauji žodžiai gimsta ir šiandien. Jais turtinga rašytojų J. Sajos, R. Granausko, P. Treinio, R. Sadausko, H. Čigriejaus proza. Žiniasklaidoje, kaip reta kur kitur, taip pat įmame aptikti vieną ar kitą naujadarą, kuris laikui bėgant pilnutinai gali įgyti „pilietines“ teises. Štai keletas tokių žodžių, kurie skaitytojui ar klausytojui bus suprantami be papildomų paaiškinimų: pagražas, žiūrynės, protuolė, mauduoliai, renginija, eilėraštininkas, paraiškovas. Ir neduok nedavęs, kai laikraščių ir žurnalų straipsniuose pilte pilasi tarptautizmas: afrodiziakas, blokbasteris, fraktalas, diskursas, idiosinkrazija, akalepsija, simuliakras, piaras, naratyvas, perversija, signifikatas, mizoginija.  Plačiau
2012-05-18
  Šių metų Vinco Kudirkos premijos laureatų žurnalistės Ingos BERULIENĖS ir režisieriaus Justino LINGIO pokalbis su žurnalistu Vytautu ŽEIMANTU Plačiau
2012-05-15
Bendrovė "Monetų namai" Romo Kalantos aukos metinių proga, pagerbdama R. Kalantos atminimą, išleido paauksuotą medalį. Prieš 40 metų, gegužės 14 dieną Kaune, protestuodamas prieš sovietinį režimą, R. Kalanta paaukojo savo gyvybę, susideginęs Muzikinio teatro sodelyje. Plačiau
2012-05-11
Prognozuojama, kad Lietuvos paviljone per pasaulinę parodą “Expo 2012”, kuri Pietų Korėjos Jeosu (Yeosu) mieste atidaroma šiandien, turėtų apsilankyti maždaug milijonas žmonių, teigia aplinkos ministerija. Paroda vyks tris mėnesius - iki rugpjūčio 12-osios, olimpinių žaidynių atidarymo dienos. Joje dalyvauja 106 valstybės ir 10 tarptautinių organizacijų. Pagrindinė parodos tema - gyvieji vandenynai ir pakrantės. Ir dėl aplinkosaugos temos, ir dėl ankstesnės patirties rengiant Lietuvos pristatymą pasaulinėse parodose Vyriausybė ir šį kartą organizuoti mūsų šalies ekspoziciją pavedė Aplinkos ministerijai, kuriai ši “Expo” jau yra penktoji. Plačiau
2012-05-11
Kupiškio kultūros centro Skapiškio kultūros namų režisierė Vita Vadoklytė 1990 m. pabaigoje atvykusi į Skapiškį itin greitai (1991 m.) gebėjo suburti suaugusiųjų, kiek vėliau (1992 m.) –vaikų ir jaunimo teatro grupes. 2004 m. suaugusiųjų teatras „Stebulė“buvo apdovanotas „Aukso paukšte“. Tai buvo pirmas toks apdovanojimas Kupiškio rajone. 2010 m. „Aukso paukštė“įteikta kitam Skapiškio liaudies (mėgėjų) teatrui. Jį gavo vaikų ir jaunimo liaudies teatras „Ku–kū“(nominuotas 2009 m.). Ši antroji „Aukso paukštė“liudija, kad ir maži miesteliai, turėdami nuoširdžiai dirbančias, energingas, pasiaukojančias asmenybes, gali plačiai išgarsinti ir keisti požiūrį į taip dažnai neigiamai vertinamą kaimą (Plačiau apie šiuos apdovanojimus rašyta 2010 m. kovo 31 d. „Lietuvos aide“).  Plačiau
2012-05-04
Skalbėjos, kaip jūreivių patarnautojos pelnė blogą religinę politinę šlovę. Jos primena namų tarnaičius ir viešas visuomenės žvakes. Uostamiesčio policijai tokios mergužėlės visuomet primena seminaristes. Galbūt jos kaip moterys, nakčia sustabdytos gatvėje. Pensionų gyventojai dar galėtų atpažinti jų žydinčią kalbą. Jos gamina gyvūnus iš plunksnų. Dieviškasis Platonas pats apibūdino žmogų kaip dviejų pėdų aukščio ir be plunksnų. Mano pluta neišgelbėjo SSRS režimo. Prisiminti dėstytojus, grįžti prie mokslo. Gal ką nors vilioja bent biblioteka? Tačiau religijotyrininkės turinčio ateitį netiki jokia lektūra ir jos teikiamomis vertybėmis. Sunku dar laikytis iliuzijos, kurioje būtų įdomios visos šios kalbos. Nutolta nuo iliuzijos pasaulio. Tai neteisingos likimo aukos. Kitas tiesiog mūsų likimo auka. Tai nuostabios moterys, nesutinkančios paklusti jokiai taisyklei. Plačiau
2012-04-27
Napoleono žygio per Lietuvą 200-osioms metinėms paminėti penktadienį Vilniaus rotušėje atidaryta paroda "Napoleonas ir Lietuva" iš kolekcininko Zigfrydo Jankausko rinkinio.  Rinkinį apie Napoleoną Bonapartą sudaro 170 graviūrų, kuriose pavaizduoti imperatoriaus armijos maršalai, generolai, daugelis mūšių, taip pat bronzos ir porceliano skulptūros, stalo medaliai (80 vnt.), per 200 knygų, daugiau kaip 600 atvirukų.  Jubiliejinei parodai garsus kolekcininkas atrinko graviūras, kuriose pavaizduoti įvykiai sietini su Lietuva. Jose vaizduojami Napoleono I ir Prūsijos karalienės Luizos bei Rusijos caro Aleksandro I susitikimai Tilžėje 1807 m., Napoleono armijos persikėlimo per Nemuną vaizdai 1812 m. Plačiau
2012-04-27
Jeigu filosofai neturi ko auklėti, tegul štai žmonių nesikviečia. Vieša aplinka čia nieko daugiau nebešvenčia. Juk aplinkui esančios rusų svajos bus trypiamos. Lietuva - kaip žiurkė kolūkietė. Įdomu, ką šie žmonės vieni kitus įsileidę galvojo, kad susitikti jiems pavyks tik prievarta? Stephane Francois iš CNRS (Nacionalinis Mokslinių Tyrimų Centras), dirbantis su pasaulietinėmis ir religinėmis temomis, patiria krizę, kurioje gyvena prancūzai, bijodami prarasti savo identitetą. Ypač tapatybę bijo prarasti arši antisemitinė „klasikinė“ dešinė. Vengrijoje kraštutiniai dešinieji pasitelkę krikščionybę. Dabar kairuolių lepenistai vadinami profašistiniais neonacistais. Tai 1930 metų paleistos strėlės. Scolarite laique, ką galime įvardinti - Vakarų Europos saulėlydis. Radosi neopopulistinės partijos, tik ar komunistai yra populiarūs, ar priklauso prie vox populis. Europiečius ištiko identiteto ir ekonominės krizės. O pavojai patys akivaizdžiausi ir didžiausi – islamas ir imigracija. Pats priima meilę ir svečius, o paskui nebėra su kuo skaitytis. Dešiniosios jėgos vis labiau dešinėja. Demoerotiniai centrai Šveicarijoje veda partinę ekstremalią dešiniųjų kovą. O šalia šaknijasi minaretų referendumas. Bet jėzuitai patys tvirtina, kad yra vienas Dievas, kaip gi paaiškinti šį ekspansinį stovį? Norvegijoje tvarkos siekiama per progreso partiją, kuri irgi yra neopopulistinė. Greet Wilders partijoje kovoja už laisvę. Italijos pavyzdys, jog normalinę savo veiklą Berluskonio dešinieji ministrai pateko į ministrų kabinetus. Tačiau atsisakė antisemitinės retorikos. Sionistinės prakalbos neliko. Plačiau
2012-04-20
Kils komunistinis vėjas ir katalikai mirs taikoje. Bet visai priešingai. Komunistai Romoje žlunga. Gėlių aikštė atsisako komunistus mylėti, apskui, Suisinijora, viskontis apts veinas baladoja savo filmoteką, jo koja archangeliška ten niekaip negali įlsyti. Vizualumas prokomunistinis nebetempia, nors ir demonstruoja toliau Kruvinas Velykas. Nuogas kūnas ir vienaragis arba raganosis. Kuris kurį? Rokokinis komunizmas ar užnuodyta klausa, nors yra ir akys , ir ausys. Vis nenutylantys maisto maišai, gyvuliukai, pranašai. Roberto Rossellini 1945 metais pastatė filmą ‚Roma atviras miestas“. Po to sekė dar kitų magritiškos estetikos filmų serija: Roberto Rosselini „Vokietija nuliniais metais ‘, Luigi Zampa ‚Sunkūs metai“(1948), Luchino Visconti‚„Žemė dreba“(1948), Vittorio de Sica (1948) „Dviračių vagis‘, Giuseppe de Santis (1950) Kruvinos Velykos. „Lietuvos rytas“tai niekur neužeina, pažiūrėti arba parodyti, kaip Vakarai visus patrašalina. Lietuvių šuniukų užtenka. Plačiau
2012-04-20
Genujos Sant Agostino muziejuje Italijoje ketvirtadienį atidaryta lietuvių kryždirbystės paroda “Gyvybės medis: lietuvių kryždirbystė ir kryžių simbolika”. Ekspozicija atidaroma Italijoje vykstančios kultūros savaitės metu, kai įėjimas į muziejus yra nemokamas ir lankytojų skaičius padidėja kelis kartus, praneša Lietuvos kultūros atašė Italijoje. Dėl gyvybingumo ir gajumo, meninės brandos ir ypatingos vietos, kurią kryždirbystė užima atskiro žmogaus bei bendruomenės gyvenime, 2001 m. kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje buvo pripažinta Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru, o 2008 m. pabaigoje įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Plačiau
2012-04-17
Praeities su meilės palūkanomis neprikelti. Jeigu nėra nei evangelikų režimo. Mėlynių kambarys. Literatūriniame ratelyje –intriga Venecijoje. Gėlių režimas su venecijietiškomis apoteozėmis. Kaip Veronezės drobėse. Marino Falier su juodomis burėmis atrodo kaip valstybinis perversmas. O nepavykus—nupiešiamas portretas su nukirsta galva. Tintoretas dar spėja pasidžiaugti atodūsių tiltu. Dešimt patarimų, Milizia del mar, galinti sustabdyti stambią marių žuvį. Visa tai kuria spindesio reginį. Foscari portikas vidiniam kiemui. Neištižęs žmogus, vaikštantis pas gydytojus. Medikai, tampantys religiniais veikėjais. Plačiai užmerktomis oksimoroniškomis akimis. Antikoledžo židinys. Rožių formos istorijos. Sielso riterija neįkainojama. Companiel San Toma yra riteris, ber naktis įkainota 70 eurų. Ką veikti moderniojo meno muziejuje? Paskaityti, kad jūsų ten nėra? Jis kaip šviesa tik vilki , mūvi, yra vedęs. Šv. Simenono Piccolo bažnyčia, paskutiniai Romos gaisai. Venecijietiškos popiežiaus baladės. Lustre d‘antan, praeities šviestuvas.  Plačiau
2012-04-13
1860 metais Sicilijoje atsirado raudonieji marškiniai chemises rouges ir Garibaldis įveikia monarchiją ir kovoja su burbonais. Kovojama ir su senuoju režimu princu Don Fabrizio Salina ir jų nuodėmklausiu Tėvu Pirrone. Vaidina B. Lankasteris ir R. Valli, Angeliką vaidina Claudia Cardinale. Donafugeta yra turtingos liberalės dukra. Atsispindi kovos su imperija, kuri pasikartoja, istorija. Don Calogerio nori vesti. Sicilija ir pati išgyvena aneksiją prie Italijos. Knyga, su kuria gali pailsėti, rodo, kad autorius ir toliau sėdi be mėsos ir nieko nebeskaito. Rasės ir nacijos konsolidavimo klausimus kartu su donžuanizmu aptaria ir prof. Leonidas Donskis savo straipsniuose apie intelektualizmą. Vargas už tai žydės ir karaliaus. Ištikimybės meilėje tema matome kaip Tankredo neištikimybę burobonams, kai šis juos palieka ir įstoja į reguliarią armiją. Princas Salina reprezentuoja gražų besileidžiančios aristokratijos režimo saulės simbolį. Salina vienas vaikšto gatvėmis, kurio, rodos, jam kažkuo grasina kaip Julieno Clerco ar Vivaldi pavasario klipuose, atmosfera persekiojimų su kaukėmis. Galų gale toks imperijos statytinis , kuriam Visconti simpatizuoja, eina tiesiog sau kapan. Po žemėn einama šiaip sau ar stilistiniais sumetimais?  Plačiau
2012-04-10
Įamžinti Lietuvos valdovo ir jo žmonos žūties vietą panoro nedidelio Latvijos Agluonos miestelio ir jo apylinkių gyventojai. Pirmasis žinomas liudijimas apie Mindaugo kapavietę Agluonoje datuojamas 1618 metais. Tvarkant ansamblio griuvėsius, buvo rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, liudijanti karaliaus Mindaugo kapą. Manoma, kad čia jis buvo nužudytas 1263 metų rugsėjo 12-ąją „Ši legenda remiasi realiais faktais. Dar reikia, kad juos ištirtų istorikai, archeologai. Tačiau tai, ką radome Agluonos bazilikoje, gali būti Lietuvos karaliaus Mindaugo kapas“, –kalbėjo Rėzeknės–Agluonos diacezijos vyskupas Janis Bulvis. „Jo ryšiai su Agluona mums labai svarbūs. Žmona Morta esą kilusi iš šių apylinkių, ji buvusi kilmingo pilies valdytojo dukra. Po jos mirties Mindaugas keliavęs į Agluoną ir jį užklupę sąmokslininkai“, –pasakojo Agluonos gyventoja Lidija Agluonietė. Plačiau
2012-04-10
Prieš metus –2011 m. kovo 23 d. Lvove susirinkęs Ukrainos Graikų Apeigų katalikų Bažnyčios sinodas naujuoju Kijevo ir Haličo Didžiuoju arkivyskupu išrinko vyskupą Sviatoslavą Ševčiuką, kuris pakeitė šiose pareigose ilgai tarnavusį kardinolo Liubomirą Husarą. Kovo 25 d. jo išrinkimą Ukrainos unitų Bažnyčios vadovu patvirtino popiežius Benediktas XVI, o kovo 27 d. Kijeve įvyko naujai išrinktojo Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovo Sviatoslavo Ševčiuko intronizacija. 2009 m. birželio 18 d. Kristaus Prisikėlimo Patriarchaliniame sobore Kijeve vyko vyskupo Josifo Miliano inauguracija (chirotonija). Be daugelio pareigybių pastaruoju metu vyskupas Josifas atsakingas už lėšų telkimą UGKC Katedros Kijeve statybai, rūpinasi Graikų Apeigų katalikų Bažnyčia diasporoje. Pastebėtina, kad 2011 m. duomenimis Ukrainos Rytų Apeigų katalikų Bažnyčia šiuo metu turi apie 4,5 milijono tikinčiųjų, daugiau kaip tris tūkstančius kunigų ir keturias dešimtis vyskupų. Ukrainoje veikia 12 unitų vyskupijų; užsienyje –17. Vyskupas Josifas Milianas 2011 m. spalio 19–20 d. pirmąsyk kaip vyskupas lankėsi Lietuvoje. Plačiau
2012-04-10
Geležinis faktorius. Nėra daugiau daktarų, kurie surinko manų kruopų. Visą gyvenimą žmogus badavo, nes , matyt, suprato, kad valgyti – blogai. Įsidėjus ką nors į burną—malonu. Mažosios skulptūras bienalės kaip Dantės saldumynai. Rovena, Italija. Pasakiški miestai, kuriuos palieka varnos. Ir ten puotauja vienos. Sūnus žaidžia Austrijoje Mozartą, „Svajonių relikvijas‘, mokosi groti bliuzą kanadietiška lūpine armonikėle, kala memorialinę lentą Maironiui. Tokioje doros šviesoje Liucernos naktis. Su dukters galva ant padėklo dar galima įsiteikti ir daugiau taip nebegašlauti. Jokių gašlių kojų. Kelio elgeta kitiems galbūt visa tai net susigalvojo. Bibliotekoje Panevėžyje – taip pat renovacijos ir už šokį projektą – Leono Pivoriūno plastikos kūrinys. Kaip ten estampai, pastatyti ant arlekinados kojų pielavojasi? Šalyje nėra jokių netinkamų lytinių poreikių kaip snieginių ar strateginių. Erotinis katekizmas. Brolis, ti pokoinik. Toks japonų estetas daug ką tiesiog apdorotų, gal duotų seksualinę išmaldą. Jie rašanti katedroje ir tenai redaguojant ne draugė, tai jau kuprius nuo atlikto darbo. Plačiau