VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

2012-07-27
Harmonijos elementai kalba, ko trokšta nacistai? Tai periodinis vibruojantis elementas. Moteriškas, derantis su vyrišku. Asocijuoti dažniai, akustinė fizika, harmonija – muzikalumo elementas. Čigonė kaip katalikė tuoj išlėks ir namie nebesėdės, tavo kūne. Kaip skamba įkvėpta danų kalba, pasiryžusi diriguoti aristokratinei muzikai. Priminė dekompozicija. Jų atlėkimas tęsiasi kaip mano egzekucijos. Matematikoje harmoninės serijos atlieka tam tikras funkcijas. Muzikai semiotika su mokinių dulkinimo planu gali netrukdyti. Venecijos harmonijos, angeliukai su muzika randasi iš kaimyninių signalų. Pierre Yves Ausselin rašo temperamento su muzika vadovėlius. Vienuoliai turi sėdėdami išnarstyti muzikos vadovėlį. Temperuota Rameau gama, kalbanti apie Anderseną, tik Paryžiaus valstybėje. Dabar danai galvoja apie save, o ne apie tai, kas nuo kitų nebepriklauso. Venecijos mokykla, toli krintančios pirštinės. Adagio, a capella, frottole, miserere. Schopino etiudai, šilta duona, Tsybin, blakė kaip muzika ant galvos nebesilaiko, ant galvos nesėdi. Aux arpeges, Schopin, Lenkija ir dievas/dievas. Nukamuoti bausmių prancūzai. Šumano avilys, ratas, jojikai, polifoninė pirštų nepriklausomybė. Plačiau
2012-07-24
Bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje antradienį pakvietė į Aleksandro Šepkaus juvelyrikos parodos atidarymą. Tai pirmoji asmeninė šio pasaulinio garso menininko kūrybos paroda. Parodoje Vilniuje rodoma dvi dešimtys autorinių papuošalų: kryželiai, žiedai, pakabukai, auskarai. Visi objektai sukurti iš aukso, puošti deimantais, safyrais, kitais brangiaisiais akmenimis. Plačiau
2012-07-24
Per rinkimų apogėjų be Vakarų dvasinės ar intelektualinės pagalbos neišsiversti. Kas bus valgomo? lašinių viralas, su bulvėmis ir agurkais. Ir juodos duonos. Ko pageidaus Taniuša? Laikrodžio dūžių, šalnos. Matome badaujančius kaimus, Rusijos platybės, sniego kepurė, balta kaip kamža. Italijos režimas—gal ir artimesnis gėlelei. Senelis siūlo juodos slyvos, nuo kurios, berods, gali gauti galą. Ir cukraus galvą, bet ją geriau paslėpti kaip orfėjaus ir paduoti matutei, kai pabus ir ims virkauti. Naujasis romanas, ypač išeivijoje – Pulgis Andriušis, Hespera, atrodo kaip visiška krizė. Pulgis Andriuši Rytų kaimynus, nuobodžiaujančius, po kurio laiko užpuolė, perrengtas kaip sekretorė. Socialinio gyvenimo veidrodis nors kuo rišlus jau XIX a. 1950, 1960 metų prancūzų naujasis romanas savo šaknis kaip tik turi XIX šimtmetyje ir kaip drobė išauga iš sėklos (Delacroix, Cezanne, Renoir). Plačiau
2012-07-20
Šiame globalizacijos amžiuje galimybės keliauti pasiekė savo apogėjų. Jei turi pakankamai lėšų, su keletu ar keliolika persėdimų gali nusigauti į bet kurį pasaulio kraštą. Nepaisant to, kad prieš keliaujant į užsienį visi dažniausiai turime susidarę vienokį ar kitokį svečios šalies vaizdą ir įvaizdį (beje, labai dažnai paremtą stereotipais), atvykus vis tiek gresia patirti tikrą kultūrinį šoką. Perfrazavus liaudies išmintį - šimtą kartų girdėjęs, vis tiek nustembi pagaliau pamatęs.  Plačiau
2012-07-20
Penktadienio popietę Varėnos tvenkinio saloje "Dainų slėnis" prasidėjo ketvirtasis "Tamsta muzika" festivalis, truksiantis visą savaitgalį. Apie 7 tūkstančius klausytojų gamtos prieglobstyje galės mėgautis ne tik kokybiška, gyvai atliekama muzika, bet ir įvairiomis pramogomis. Plačiau
2012-07-20
Na, ir ką tu čia išskursi? Beprotiško meilės furoro norvegų rašytoja. Romane ‚Šimtas metų“ norvegų rašytoja perpasakoja tragišką istoriją. Knygos širdyje giliai paslėpta gėdinga skola. Savo romanus pasakotoja skiria sunkioms moterims. Pati—buvusi mokytoja. Jos visos gali dėl meilės numirti arba dėl aistros nužudyti. Norvegijos pakraštyje naktis, rodos, neturi pabaigos. O toji naktis—nesibaigiančios sagos. Karnos kraitis arba Dinos knyga pasakoja apie siaubingai žmogiškas furijas, furies terriblement humaine. Kilusi iš kuklios šeimos, ištekėjusi už komersanto. Plačiau
2012-07-20
Liepos 14-15 d. Daugailiuose (Utenos r.) vyko jau tradicine tapusi devintoji miestelio šventė, kurios pirmoji diena buvo skirta pramogoms (įvairioms varžyboms, apdovanojimams, koncertams) , o antroji - sekmadienis - maldai Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaiduose. Kultūrinė šventės programa Šventę pradėjo jaunieji meškeriotojai gaudydami žuvį netoli bažnyčios sutvarkytame tvenkinyje. Krepšinio turnyre dalyvavo penkios (gatvių ir kaimų: Antalieptės, Vaikutėnų, Garnių ir dvi Daugailių) komandos. Piešinių ant asfalto konkurse „Mūsų Daugailiai“, vykusiame Daugailių pagrindinės mokyklos stadione, daugiausia nupiešta gėlių. Oficialioje dalyje Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė - šių renginių iniciatorė ir pagrindinė organizatorė, kaip ir kasmet buvo dėmesinga senoliams: pasveikino 90 metų sulaukusius daugailiškius Angelė Paršiukienę ir Petrą Juodėną, septynis 80-mečius ir 70-mečius, apdovanojo gražiausių sodybų šeimininkus Angelė Vanda Labuckienę iš Paberžės kaimo, Vandą ir Julį Maniušius iš Šiožinių kaimo ir Janę ir Joną Juodėnus iš Bajoriškių kaimo. Už įvairią veiklą Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė įteikė padėkas: Gediminui Vinickui - už jaunimo telkimą sportui, Jūratei Paliulienei - už projektinę veiklą ir darbą su jaunimu, Montvydui Balčiūnui - už Daugailių atstovavimą šaškių turnyruos, Petrui Leleikai - už koncertinę veiklą ir darbą su Daugailių kapelomis garsinant miestelio vardą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Padėkos įteiktos ir rėmėjas už paramą organizuojant tradicine tapusią miestelio šventę. Šventės dalyvius kaip ir kasmet pasveikino per 40 metų Daugailių Šv. Antano Paduviečio klebonu dirbęs monsinjoras Petras Baltuška, primindamas Ibseno žodžiu: „Kasdien vaikštau ir matau vien tik pilvus, galvas, rankas ir kojas, ir niekur nesutinku žmogaus“. Šventė ir yra tam, kad pažiūrėtume ar mes dar esame žmonės. Monsinjoras sakė „Nesuskaičiavau, kiek Šventajame Rašte Kristaus pasakyta - džiaukimės! Šventė ir yra tam, kad pamatytume, jog dar esame žmonės, kad pasidalintume ir proto šviesa, ir širdies šiluma, ir gyvenimo džiaugsmu!“ Monsinjoras visus pakvietė į pastogę, kuri baigiasi Kryžiaus ženklu - į Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidus Daugailių bažnyčioje. Plačiau
2012-07-13
Šiaulių rajone, Naisiuose, šeštadienį atidaromas unikalus Baltų dievų muziejus po atviru dangumi. Jame - daugiau nei 50 ąžuolinių baltų dievų skulptūrų. Šeštadienį čia atidaromas ir Inkilų muziejus. Ąžuolinės baltų dievų skulptūros papuošė įvairias gyvenvietės vietas. Visos jos sudaro Baltų dievų etnologijos muziejų po atviru dangumi, rašo „Vakarų ekspresas". Pasak Naisių bendruomenės pirmininkės Ritos Žukauskienės, skulptūros pradėtos kurti dar 2011-ųjų vasarą Naisiuose organizuotame plenere. 10 tautodailininkų kūrė muziejaus eksponatus. Planuojant skulptūrų išsidėstymą buvo atsižvelgta į etnologų rekomendacijas. Plačiau
2012-07-10
  Tęsiasi Muziejų metų projektas "Lietuvos muziejų kelias", iki liepos pabaigos viešintis Aukštaitijoje. Šią savaitę jis užsuks į Aukštaitijos sostinę Panevėžį ir turtingu istoriniu paveldu garsėjančius Biržus.  Lankytojams svetingai duris atveria Panevėžio kraštotyros muziejus - visą savaitę šio muziejaus lankymas bus nemokamas. Antradienį muziejuje vyksta renginys "Atviras muziejus", pristatomas katalogas "Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinis palikimas Panevėžio kraštotyros muziejuje", o ketvirtadienį visi kviečiami į parodos "Pagaminta Panevėžyje: XX amžius" atidarymą. Plačiau
2012-07-10
  Penktadienį Vilniuje prasidėjo septintoji Moksleivių dainų šventė "Mūsų vardas - Lietuva". Tris dienas sostinėje trukusi šventė subūrė per 20 tūkstančių dalyvių, apie 800 moksleivių kolektyvų - chorų, šokių grupių, orkestrų, ansamblių, kapelų iš visos Lietuvos.  Valstybės dienos vakarą Vingio parko estradoje vyko Moksleivių dainų šventės Dainų diena "Mūsų vardas - Lietuva". Joje dalyvavo per 10 tūkst. vaikų - chorų, pučiamųjų orkestrų, choreografinių grupių. Šventės dalyvius Vingio parke pasveikino Moksleivių dainų šventės globėja - Prezidentė Dalia Grybauskaitė.  21 valandą kartu su lietuviais visame pasaulyje šventės dalyviai ir žiūrovai giedojo Vinco Kudirkos "Tautišką giesmę". Ši tradicija gimė 2009 m. per Lietuvos vardo tūkstantmečio šventę ir tapo gražia Valstybės dienos tradicija. Plačiau
2012-07-03
Šiauštinuko stilius. Silke naudojuosi. Kalakutai nuėjo gerai su getrais. Tai paskutiniai dušinės triušiai. Nėra žydrųjų akmenų liturginės praktikos. Nei iš šio nei iš to šunų paukščių name ant medžio niekas nepastebi. Tai ką, neįperki apsakymo ir dar Lionės Valentinos laikais? Ar pas jus lankosi šelmė? Viduramžių rožės trukdyti? Idiotai nekentės. Pas judėjus niekas nestradalins. Nei šuo žaltvykslėm padabintas. Nenoriu būti nei Pono būrėja. Ar madam trubodūrova. Spaudos namuose visi už tą patį. Vaisių karas su labdaringa triušena ir užlaužtu kapišonu. Visiems galima užrašyti: neik pas mane, nes esi nepageidaujamas žmogus mano namuose. Jei tu groji kaip dangus, gali būti nekompetentingas kaip literatūrinis atlikėjas. O namuose visa blogio imperija gali ir nelindėti kaip atatomizuotoje kalboje. Visa tai bapkių neatneš. Nė vienas poetas dvasinei valdžiai neatsilieps, sunyks kaip naikinamos pleiskanos. Ar komunistai visus užsistoja kaip paskutiniai triušiai. Visus antrasis jų atėjimas užmušė. Velvetinė musė žiūri į žmones. Išbogino cerkvytį, dabar lenkų paukščiai gali žiūrėti į sodų gėles. Juos turbūt labai myli prokuratūros pumpurai. Vietinis skurdas – nenusakomas jokiais Vytauto Kavolio žodžiais. Žydų sterva visur. Už blogą elgesį su O. V. de L. Miloszo šunimi ateityje – dizinterija.  Plačiau
2012-07-03
  Praeities vaizdo regėjimu prakalbinamas Lietuvos karalystės sostinės paveldas karaliaus Mindaugo vainikavimo dieną Liepos 6-tąją prie paminklo, prie pilies suskamba valdovo žodžiais – karalius sveikina visus, kuriuos ši žinia pasieks.   1990 m. atgimus seniausiai Lietuvos valstybės šventei sustiprėjo dėmesys Vorutos piliai. Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienos garsu pilis padvelkia ypatingu nutikimu, kuris jaudina menininkus, rašytojus ir istorikus. Vorutos pilis „atrasta“ keliolikoje vietų. Atradimai tęsiasi. Pilies vieta, priklausomai nuo rašančiojo istoriko ar romanisto pozicijos ligi šiol blaškoma po įvairias vietas, tapo romantika. Pats Vorutos pavadinimas įkvepia ir rašytojo Roberto Keturakioištarme: „Kiekvienas žodis prasmę dar siekia, o per prasmę ir dvasia mums atsiskleis“. Tąja dvasia atsiskleidžia ir dailininkės Dalios Dokšaitės sukurto paveikslo vaizdo siužetas. Plačiau
2012-06-29
Antrasis Tarptautinis Jaunimo muzikos festivalis - konkursas „Su muzika per Europą“ Lietuva - Italija 2012 vyko gegužės 30 – birželio 4 dienomis. Džiugu, kad jaunimas iš visos Lietuvos suvažiavo parodyti savo sugebėjimus, pasisemti patirties ir toliau siekti geresnių rezultatų Plačiau
2012-06-29
Pranas Daunys (1900–1962) – Lietuvos kariuomenės savanoris, kovose dėl Tėvynės laisvės ir nepriklausomybės sužeistas, netekęs regėjimo ir iš dalies – klausos. Ištiktas sunkaus likimo smūgio pačioje jaunystėje, P. Daunys nepalūžo. Plačiau
2012-06-26
  Įžengęs vilnijančion, žydinčion, kvepiančion vasaron dar vis stabteliu. Vis grįžčioju atgal, pasižiūriu į pavasarį. Bijau, kad neprarasčiau, nepamesčiau, kad nepalikčiau nuošalėje to, kas man taip svarbu, kas augino ir tebeaugina. Ilgiuosi, gyvybiškai trūksta kregždučių. Gyvendamas mieste jų nebematau, nebesusitinku, gal jos visai neparskrido. Vaikystėje viešint kaime pas senelius būdavo tokie gražūs, ramūs, ilgi ir ilgesingi vakarai. Neleisdavo nakčiai uždaryti tvartelio durų, nes ten vasarą karaliaudavo kregždės. Savotiškai paukščius globodavo, suteikdavo laisvę, kad ramiai, niekieno netrukdomi, galėtų gyventi savo gyvenimą, laisvai skraidyti ir grįžti. Tvartelis tuščias, kiaulės diendaržyje, karvės su veršeliais laukuose. Išvežtas praėjusių metų mėšlas, pakreikta šiaudų. Vištos ten dėdavo kiaušinius, gaidys šią ištuštėjusią teritoriją labiausiai patruliuodavo. O kregždės laisvos, nepasiekiamos skraidydavo aukštai aukštai. Ir tada mes dažniausiai iš tolo stebėdavom jas ir patį Dangų. Pilnas tvartelis lizdų, daugybė šeimų ir jauniklių, gražūs, tvarkingai sulipdyti lizdeliai. O kiek juose balselių, cypaujančių, pirmiausia maisto prašančių. Paukšteliai buvo pripratę prie mūsų. Kiek sunerimdavo tik išvydę katiną. Tuoj paskelbdavo nepaprastąją padėtį. Kaip rūpindavosi savo jauniklių maitinimu. Nieko daugiau ir neveikdavo, tik tempdavo lizdan visokius vabalėlius, kad vaikeliai būtų sotūs ir augtų. Ach, kaip aukštai tos kregždės skraidydavo, o mums būdavo ženklas, kad greit pasirodys lietus. Kaip tie jų pulkai nutūpdavo elektros laidus. Atsirasdavo milžiniškas choras. Gyvenom su kregždėm. Plačiau
2012-06-19
  Suvažiavimo, vykstančio 2012 05 23, 24 d. Molėtų rajone, Alantoje, Naujasodyje, Technikumo g. 2 programa: Plačiau
2012-06-19
  Lietuvos banko išleistos dvi monetos - auksinė moneta, skirta krepšiniui, ir sidabrinė, skirta teatrui, - pelnė pripažinimą Maskvoje, Rusijoje, šią savaitę surengtame tarptautiniame proginių monetų konkurse "Monetų žvaigždynas" (Coin Constellation). Konkursui buvo pateikta per 250 monetų ir 28 monetų serijos iš 29 šalių. Plačiau