Rašytojas Alfredas Naktinis - Kaimo rašytojų sąjungos narys, baigęs Vilniaus pedagoginį institutą ir Kauno Politechnikos instituto Vilniaus filialą, Lietuvos mokytojų literatų „Spindulys“ draugijos, Poezijos ir kitų menų asociacijos „Branduma“, Biržų literatų klubo „Versmė“ narys.

  Per Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimo baigiamąjį posėdį Valdovų rūmuose pristatyti Valdovų rūmų paramos komiteto, esančio Jungtinėse Amerikos Valstijose, finansuoti objektai.  Valdovų rūmų paramos fondo JAV komiteto skirtomis lėšomis įgyvendinti trys projektai: Tūkstantmečio varpas, Saulės laikrodis ir trečio aukšto Reprezentacinės salės frizas.

Švenčiant Kėdainių miesto 640-ąjį gimtadienį, savaitgalį pirmuosius lankytojus pakvietė renovuota Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.

  Tradicinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio studijų savaitėje Druskininkuose šįmet daug dėmesio skirta ir iki šiol beveik netyrinėtam garsiausio lietuvių dailininko ir kompozitoriaus ligos ir gyvenimo pabaigos laikotarpiui.

Skubant Vilniaus gatvėmis žvilgsnį nejučiomis bando patraukti įprastų kavinukių ar kt. įstaigų reklaminės vitrinos, vis originaliau atsinaujinančios. Šįsyk sustabdė visiškai kukli iškabėlė, tarp šios vasaros lietaus ir saulės, nurodanti dar kuklesnę galeriją tarp verdančio verslo įstaigų banginių, pačioje Vilniaus širdyje, Vokiečių gatvėje.

Astra švedofobiška. Blues Sections, Wigvam—švedų kalba atliekančios roką suomiškos grupės. Jos irgi tobulina literatūrinę kalbą. Paulo Oxley grupė jungia britus su švedų kalba mąstančiais atlikėjais. Tammissari klesti 1980 metais. Grupė Goog Evening Manchester atlieka anglų kalba. Maitvanagiai nepelnė net tikybos. Alando archipelagas panašiai skamba 1980, o grupė Dreadine transformuojasi į Pietaraasi,-- kas ciesoriaus tas ciesoriui. Švediškas liežuvis jau pinasi. Place forumo reggae, turnė po Suomiją ir Europą. Švedofoniškas suomių rokas yra ne kas kita kaip parodija. Victoras Hurmio kaip tik ir atlieka tokias parodijas. Dar juokingiau - provincijos dialektai. Nuvytę jurginai. Country rokas įkvepia ir Jane Mas—kaimyninius amerikoniukus prancūzus. Turbūt ir palyti gali pinigais. Galima pabūti ir pagarbinti—vištų pinigai. Tėvelis viską kaip apkėtęs. Daug dūmoja apie žąsiną moliūgą. Kokia gi ta krikšto kultūra Švedijoje ir kaimyninėje Suomijoje? Žvakei ir tai reikia duoti valgyti. Švedų dvasininkai galvoja, kad pats dievas galėjo neduoti nė paukštelio, o dabar toks yra. Janas Bergmanas, amžina jo atmintis. Švedija garsi nebent tokiais moderniais XVIII a. rašytojas kaip Emanuelis Swedenborgas. Modernus politinis ir religinis pasirodymas švedams – tai pirmiausia žiemos karas, kurio metu jie perskaito viską. Kuo alsuoja Paryžius. Reikia švedėms gero auklėjimo, ir ypač aukštojo mokslo. Ir dar ne šios žemės. Mokslas, intelektualumas, religija, kur stigmatizuojama buržuazija. Raudonasis kabinetas, kuriame eina iš proto Strindbergas primena uždarus prancūzų laiškus.

Ispanijos mokslininkų atliktas turimas patvirtino senų dainų gerbėjų įsitikinimą, kad šiuolaikinė muzika yra tikrai garsesnė ir mažesnės įvairovės nei prieš 50 metų, skelbia "telegraph.co.uk".

Lietuvos jūrų muziejuje penktadienį atidaryta ypatinga paroda "Lietuviškai skambančios kriauklės", kviečianti pamatyti kriaukles, pavadintas iškilių Lietuvos asmenybių vardais. Tokios išskirtinės Lietuvai kriauklės yra penkios, pavadintos Valdo Adamkaus (marginelė Marginella adamkusi), Vytauto Landsbergio (afrikinukė Afer lansbergisi), Aloyzo Každailio (Chryseofusus kazdailisi) ir Henriko Danilos (marginelė Marginella henrikasi, mureksas Haustellum danilai) vardais. Visos kriauklės yra nedidelės - nesiekia nė dviejų centimetrų, randamos egzotinėse pusiaujo jūrose. Tai, kad turime tokias kriaukles - legendinio kriauklių kolekcininko Henriko Danilos nuopelnas. H. Danila - klaipėdietis konchiologas, bene žymiausias kriauklių kolekcininkas Rytų Europoje, atradęs net keliolika naujų rūšių. Daugiau nei per tris dešimtmečius kolekcininkas sukaupė vertingą kelių tūkstančių kriauklių iš visų pasaulio kampelių kolekciją.

Kitą savaitę Druskininkuose vyks tradicinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio studijų savaitė ir tarptautinė konferencija "M. K. Čiurlionis ir pasaulis". Tai kulminacinis Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamo 10-ojo festivalio "Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu" renginys. Į liepos 30 - rugpjūčio 5 dienomis vyksiančią Čiurlionio studijų savaitę atvyksta per dvidešimt M. K. Čiurlionio kūrybos tyrėjų, muzikologų, literatūrologų iš Lietuvos, Italijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos. Konferencijos dalyviai ne tik susipažins su naujausiais žymių tyrėjų darbais apie didįjį menininką, bet turės progos plačiau pažvelgti į M. K. Čiurlionio kūrybos sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje, dalyvaus diskusijoje "Čiurlionis ir mūsų laikas", naujausių leidinių apie M. K. Čiurlionį pristatymuose. Mokslinę konferencijos dalį papildys tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus kūrinių paroda, turtinga muzikinė programa, tradicinė smuiko muzikos šventė ir meistriškumo mokykla, Druskininkų moksleivių piešinių paroda ir rašinių M. K. Čiurlionio kūrybos temomis konkurso darbų skaitymai. Per dešimt konferencijos "M. K. Čiurlionis ir pasaulis" metų 170 pranešimų Čiurlionio kūrybos temomis parengė mokslininkai iš 20 pasaulio šalių. Festivalyje viešėjo žymūs Lietuvos čiurlionianos specialistai, Čiurlionio muzikos ir dailės tyrinėtojai iš Argentinos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Norvegijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir kt. 

  Tradicinė Žvejo kiemo šventė "Žuvys išgalvojo giesmes" aštuntąjį kartą kviečia į Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinę pajūrio žvejo sodybą Smiltynėje. Savaitgalį - liepos 28-29 dienomis - čia galima žuvienės ar rūkytos žuvies paragauti, senąsias žvejybos paslaptis perprasti, pasigrožėti etnografinių ansamblių pasirodymais.  Per dvi dienas bus pristatytas ne tik šis žvejybos būdas. Šeštadienį sodelyje atsidarys "Akademija po obelim", kurioje bus pristatoma tradicinė žvejyba ne tik jūroje: bus galima sužinoti, kaip buvo žvejojama bučiukais, kuo ypatinga žvejyba aukštupy, bus atskleistos luotų paslaptys.

  Viena iš garsiausių Lietuvos istorijos porų Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas įamžinti paauksuotame kolekcijos "Iškiliausi Lietuvos žmonės" medalyje. Medalio averse pavaizduoti karūnuotų Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės portretai. Greta jų iškaldinti abiejų gyvenimo ir mirties metai. Medalio reverse pavaizduotas įvairių epochų stilizuotas Vytis. Medalį sukūrė olandų dizainerė Eles Klosterman (Elles Kloosterman). Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotojos, istorikės dr. Jolantos Karpavičienės, Žygimantui ir Barborai skirtas medalis pagilins mūsų istorinę atmintį, žadins domėjimąsi Lietuvos istorija bei jos europiniu kontekstu. "Tirdami praeitį istorikai dažnai pirmenybę teikia valstybės ar politinių įvykių istorijai. Tačiau dabarties žmogui rūpi ir subjektyvioji istorijos tėkmė - žmonių santykių raiška, o visų pirma universalioji aistros ir meilės tema. Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilė skleidėsi Renesanso epochoje, kuri iškėlė laisvos, išsilavinusios, kuriančios ir mylinčios asmenybės idealą", - teigia istorikė.