VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kinas

10 20. Jubiliejinis lenkų filmų festivalis

Tatjana Žeberskienė

Rugsėjį prasidėjęs jubiliejinis, XV-asis lenkų kino festivalis jau įpusėjo. Neseniai Lenkijos institute Vilniuje vykusios spaudos konferencijoje buvo pristatytas šis renginys.

Spaudos konferencijoje pažymėta, kad jubiliejaus proga tradicinė lenkų kino savaitė tapo festivaliu. Kadangi tai Lietuvos kino mėgėjų laukiama šventė, kasmet programoje rodomi geriausi lenkų filmai, renginys išaugo iš septynių dienų rėmų, naujasis pavadinimas geriau atspindi spalio mėnesio renginių ciklą didžiausiuose Lietuvos miestuose. Festivalis vyksta ne tik Vilniuje, spalio antroje pusėje pasieks Kauną (spalio 28-31 d.) ir Klaipėdą (spalio 24-25 d).

Spaudos konferencijoje kalbėjo kino kritikės Izolda Keidošiūtė ir Živilė Pipinytė, Lenkijos instituto direktorė Małgorzata Kasner . M.Kasner džiaugėsi, kad jai tenka pristatyti ir atidaryti jau 11-tą jai pačiai lenkų kino festivalį (jos kadencijų 2000-2005 ir 2009-2015 m.). Direktorė apibendrino, kad „15 metų leidžia pažiūrėti į tai kas buvo ir žengti žingsnį į priekį“, o įvertinusi praėjusius metus mato, kad tai jau festivalio formato įvykis, itin svarbus Lietuvos kultūros gyvenime.

Ž.Pipinytė pristatė retrospektyvinę Tadeuszo Konwickio programą, vadindama šį kūrėją žmogumi, kurio likimas atspindėjo visą pokario kartą. Kritikė pabrėžė, kad kaip praėjusio amžiaus lenkų kino meistrai, taip ir šiuolaikiniai nevengia sudėtingų klausimų. “Lenkų kino kūrėjai savo filmuose kalba apie tai, kas yra aktualu ir bando suprasti patys, kas vyksta aplink ir kitiems bando tai priartint”, – minėjo Ž. Pipinytė.

T.Konwickio filmų peržiūra 2000 m. jau kartą vyko Vilniuje, tuomet galima buvo išvysti 7 jo juostas. Tąkart kino kūrėjas ir rašytojas planavo atvykti į Vilnių susitikti su žiūrovais, tačiau dėl sveikatos negalavimų turėjo atsisakyti planų. Vaikystę ir jaunystę praleidusiam Pavilnyje, Naujoje Vilnioje ir pačiame Vilniuje kūrėjui tai turėjo būti didelis įvykis.

2015 sausio mėn. T.Konwicki Varšuvoje mirė. Todėl jo atminimui pagerbti organizuojama retrospektyva, o festivalio atidaryme rodomas filmas “Paskutinė vasaros diena”. Šios peržiūros garbinga viešnia buvo kino kūrėjo dukra Maria Konwicka. Pati režisierė, ilgai dirbusi animatorė Universal studijoje, daugiau kaip 30 metų gyvenusi JAV Los Andžele, grįžo į Varšuvą būti su savo tėvu jo paskutiniais gyvenimo metais.

Filmai, kurie bus rodomi ir rodantys T.Konwickio ryšį su gimtuoju Vilniumi, tai “Salto”, “Lava”, “Meilės įvykių kronika”, “Isos slėnis”, “Paskutinė vasaros diena”

Taip pat kalbėta apie lenkų kino kokybę ir atkreiptas dėmesys, kad lenkų filmai renka apdovanojimus visame pasaulyje. Pabrėžta, kad ir Lietuvoje lenkų kinas visuose pagrindiniuose festivaliuose užima svarbią vietą, net konkuruojama dėl lenkų filmų rodymo. “Lenkų kino festivalis labai plataus spektro, kiekvienas žiūrovas gali rasti sau patinkantį filmą”, – sakė Izolda Keidošiūtė.

Žiūrovas ras patinkantį filmą

Pagrindinėje festivalio programoje rodomi apdovanoti filmai, įvertinti svarbiuose filmų festivaliuose.

Trys įtampoje visą seansą išlaikantys trileriai: „Jeziorak“, „Slaptoji tarnyba“ – su puikiais moterų vaidmenimis, kuriuos atliko Jowita Budnik ir Olga Bolądz, bei „Tiesos grūdas“, Zygmunto Miloszewskio itin populiarios knygos ekranizacija, kurioje pagrindinį vaidmenį

Knyga „Tiesos grūdas“ buvo paskelbta geriausiu 2011 m. detektyvu Lenkijoje. Filme pasakojama apie prokurorą, kuris po skyrybų iš Lenkijos sostinės persikelia į mažą Sandomierzo miestelį. Vos atvykus jam tenka imtis žiaurios žmogžudystės tyrimo. Knygoje ir jos ekranizacijoje rodomos žmogaus silpnybės ir baimės. Idiliškos architektūros mieste susikaupė daugelį metų slepiamos baugios paslaptys. Vykdant tyrimą atrodo, jog visi tampa įtariamaisiais, užsukamas pragaištingas nepasitikėjimo ratas. Svarbus filmo kontekstas yra lenkų ir žydų santykiai bei istoriniai šešiasdešimties metų senumo įvykiai… Melas apsunkina detektyvo užduotį išpainioti mįslę ir atskleisti tiesą. Mat 1939 m. rugsėjį hitreliniai Vokietijai okupavus Lenkiją, Sandomierzo miestelyje gyveno apie du su puse tūkstančio žydų. Juos vėliau okupantai visus sunaikino.

Dėmesį prikausto ir du puikūs filmai jaunimui: „Miestas 44“ ir „Mano ašigalis“.

„Miestas 44“ tai filmas prilygstantis Holivudo kūriniams, jame panaudotas įspūdingas šiuolaikinės muzikos garso takelis, kvapą gniaužiantys specialūs efektai. Nebanalus pasakojimas apie 1944 m. Varšuvos sukilimo tragediją, su kuria susiduria jauni įsimylėję jaunuoliai dar tik žengiantys į suaugusiųjų pasaulį.

„Mano ašigalis“ – filmas apie jauną keliautoją Janą Mela, kuris nugalėjo sutiktus sunkumus ir įrodė sau bei pasauliui, kad nelaimės neužkerta kelio pergalei. Filme remiantis biografiniais keliautojo gyvenimo faktais pasakojama istorija apie paauglį, kuris nelaimingo atsitikimo metu tapo neįgalus, bet sugebėjo tapti pirmu jauniausiu abu ašigalius pasiekusiu žmogumi, taip pat pirmu tą padariusiu neįgaliuoju.

Nepamiršti ir mažiausieji kino žiūrovai. Programoje vaikams bus rodomi du animaciniai filmukai iš ciklo „Lenkų pasakos ir legendos“ bei vaidybinis filmas apie mažus piratus „Lobis už Piasnicos upės“.

Atgal