VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kinas

06 12. Dvi įspūdingos Laimos Lingytės premjeros

Vytautas Žeimantas

Šiuos metus Lietuvos televizija pradėjo dvejomis įspūdingomis premjeromis: dokumentiniais filmais „Briliantinis tenoras“ ir „Teatro mūzos belaisvis“. Abiejų filmų kūrėja Laima Lingytė dar kartą įrodė, kad Lietuvos kultūrinėje erdvėje subrendo ir vaisingai veikia savitas kūrybinis talentas.

 Apie mūsų operos maestro Virgilijų Noreiką jau buvo sukurtas vienas filmas. Deja, jis manęs, kaip ir daugelio kitų, nesužavėjo. Tai ką pamačiau per Lietuvos televiziją pirmąją šių metų dieną, mane maloniai nustebino. Tai buvo 53 minutės gero katarsio, dvasinio apsivalymo, jausmų išlaisvinimo ir gražaus pažinimo žmogaus, su kuriuo niekada nesu sveikinęsis, bet tarsi labai gerai pažįsti. Vien tik jo Alfredas operoje “Traviata”, ypač naujametiniame spektaklyje – kaip nenueisi, kaip nepabūsi tarp išrinktųjų.

L. Lingytė parašė šiam filmui scenarijų, ji ir režisavo. Ji buvo dvasinė įkvėpėja.

Kuriant filmą „Briliantinis tenoras“. Iš kairės Virgilijus Noreika, Laima Lingytė ir režisierė Regina Stadalnikaitė

“Norėjosi parodyti, tai ką mes turime. Manau, kad tokio operos dainininko Lietuva dar ilgai neturės. Mano, kaip ir maestro V. Noreikos telefonai po filmo parodymo ilgai netilo. Vadinasi mes sukūrėme gerą darbą, - sako Laima Lingytė. – Supratau temos sudėtingumą, scenarijų tobulinau net pusantrų metų. Reikėjo viską pačiai išgyventi, ypač atrenkant muziką. Juk opera – didis žanras. O maestro Virgilijus Noreika čia ne eilinis lyrinis herojus. Beje, norėčiau nuoširdžiai padėkoti LRT programų direktoriui Viktorui Snarskiui, parėmusiam mano iniciatyvą”.

Filmas žavi gerai parinktu muzikiniu fonu, režisūriniais sumanymais, neperkrautu scenarijaus ir scenografiniu informatyvumu, atviru maestro monologu ir iki šiol nelabai žinomais faktais. Pavyzdžiui, apie tai, kai maestro po labai sėkmingo sezono pasaulyje išgarsintame La Skalos teatre, po kurio jį pradėjo kviesti pačios aukščiausios pasaulio teatrų scenos, buvo priverstas sugrįžti į Sovietų sąjungą ir be to, dar buvo visaip žeminamas. Jautrūs ir jo žodžiai apie žmoną, buvusią baleriną Loretą Bartusevičiūtę, kurią jis vadina savo tikrąją mūza, kuri jam iki šiol padeda išlaikyti gerą dainininko formą. Juk maestro ir dabar dar labai sėkmingai koncertuoja, nors jau šiemet jam sukanka 80 metų.

“Laimos Lingytės filmas apie Virgilijų Noreiką surežisuotas lyg vienos gaidos interpretacija. Dominuoja muzikinė filmo versija. Nenukrypta perdaug į maestro asmeninį gyvenimą. Įdomus interviu su juo pačiu. Filmas žiūrisi lengvai, nes gausiai surinkta medžiaga perteikta informatyviai ir labai profesionaliai”, - teigia valstybės pripažintas meno kūrėjas Zinas Kazėnas.

Antroji Laimos Lingytės premjera - filmas „Teatro mūzos belaisvis“ yra skirtas teatro istorikui Vytautui Makniui.

“Vytautą Maknį nuo seno pažinojau. Jis buvo žinomas lietuviško teatro istorikas. Kai jam sukako 90 metų, kartu su kolege Nijole Baužyte aplankėme jį, Įrašėme 2,5 valandos trukusį pokalbį“, - prisimena L. Lingytė.

Ši medžiaga, deja, pragulėjo dešimt metų. Nebuvo suinteresuotų ją paskelbti. Kai ja susidomėjo LRT programų direktorius Viktoras Snarskis, N. Baužytė parašė scenarijų, L. Lingytė – surežisavo šį filmą.

Įvyko įdomus pasakojimas apie žmogų, kuris visą gyvenimą paskyrė lietuviškos dramaturgijos istorijai, dėl to nemažai kentėjo, neteko pareigų ir profesoriaus vardo, po Atgimimo buvo reabilituotas.

Žiūrėdamas šiuos filmus, susimąsčiau iš kur pas L. Lingytę toks brandus kūrybingas požiūris. Jos veikla atsako į šį klausimą. Ji per keturiasdešimt metų dirbo televizijoje. Yra televizijos kultūrinių, muzikinių laidų, dokumentinių filmų režisierė. Jos pagrindinis darbas - kultūros laidos, įvairiausių žanrų muzika, sportas, politinės laidos, sudėtingos tarptautinės transliacijos. Nuo aukščiausio lygio susitikimų Prezidentūroje iki baletų, operų, operečių, meno renginių, pasaulinių ir tarptautinių pramoginių ir sportinių šokių, muzikos ir vaikų muzikos festivalių. Dažna ji ir Filharmonijos renginiuose. Ji vykdė žymiausių Lietuvos ir užsienio kamerinių ir simfoninių koncertų, dainininkų bei dirigentų, instrumentinės muzikos atlikėjų įrašus ir televizijos transliacijas.

Įdomūs ir jos sukurti dokumentiniai filmai apie žymius Lietuvos žmones. Tai „Titas“ – apie Sausio 13-ąją žuvusį Titą Masiulį (1991), „Iš ilgesio ir pašaukimo...“ – apie garsų išeivijos choreografą Liudą Sagį ir jo kolektyvą „Grandinėlė“. Šis Klyvlende gyvavęs kolektyvas garsino Lietuvą visame pasaulyje, kai šalis buvo okupuota sovietų (1989), „Gyvenimą kaip ilgesį nešu“ - apie dramos aktorę Kazimierą Kymantaitę (1999), „Scenos kunigaikštis “ – apie dramos aktorių Stepą Jukną (2001), „Scenos ginklanešys“ – apie dramos aktorių Joną Kavaliauską (2010) ir kiti.

L. Lingytė daug sukūrę ir meninių video klipų – iki trijų minučių meninių akimirkų. Jos herojai Stasys Povilaitis, Aldona Stasilevičiūtė, Birutė Dambrauskaitė, Vladas Bagdonas, Birutė Petrikytė, Viktoras Malinauskas, Ona Valiukevičiūtė profesionalios režisūros dėka atskleidžia ne tik atliekamos dainos grožį. L.Lingytė daug sukūrusi ir daug smagių video klipų vaikams.

Jos kūrybinėje biografijoje gausu pastatyminių laidų, spektaklių įrašų. Įsimintinos muzikinės laidos apie poetę, daugybės dainų eilių autorę Dalią Teišerskytę, apie vieną iš populiariausių estrados dainininkių Oną Valiukevičiūtę, muzikinių laidų ciklas apie žymiausius Lietuvos sportinių šokių atlikėjus ir trenerius Jūratę ir Česlovą Norvaišas bei jų išaugintus pasaulinio lygio šokėjus.

Režisierė Laima Lingytė

Ji profesionaliai padarė įrašus daugumai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklių. Tai baletai „ Dezdemona“ (1995), „Don Kichotas“ (2005), „ Acid city“ (2006), „ Miegančioji gražuolė“ (2007), „Bajaderė” (2008), „Barbora Radvilaitė“ (2011), „Karmen“ (2012), „Čiurlionis“(2014), tai operos „Visos jos tokios“, (2014), „Eugenijus Oneginas“(2014), kiti spektakliai. Kauno muzikiniame teatre ji įrašė operetę „Madam Pompadur“ (2010), operą „Liucija di Lamermur“ (2014). Dabar šie spektakliai L. Lingytės dėka ilgiems metams liko mūsų kultūros istorijoje.

Įdomi L. Lingytės ir masinių renginių režisūra bei televizijos įrašai. Tai kasmet vykę festivaliai „Kauno dienos“,“Jūros šventės“ Klaipėdoje, tarptautiniai sportinių šokių konkursai „Gintarinė pora“ ir „Baltijos gintarėliai“, pasaulinė lietuvių dainų ir šokių šventė iš „Žalgirio“ stadiono, Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventė Vingio parke, kiti renginiai.

Laima Lingytė dar kupina kūrybinių jėgų, bet jau dabar galima pasakyti, kad jis nuveikė labai daug Lietuvos kultūrai. Ji tikra meno kūrėja.

Atgal