VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kičas

Paminklas Popiežiui Jonui Pauliui II Kaune: tarp kičo ir tautos susitelkimo

Birutė Mačienė
Kelias valandas užsitęsusios diskusijos Kauno architektų namuose dėl paminklo Popiežiui Jonui Pauliui II pastatymo Santakos slėnyje, deja, nepadėjo suformuluoti vieningo sprendimo. Nors Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos miesto skyriaus įsteigta viešoji įstaiga Architektų, urbanistų ekspertų taryba šį klausimą analizavo pakartotinai.

Pirmą kartą svarstyme dalyvavo ir paminklo - Popiežiaus skulptūros autorius iš Lenkijos Česlavas Dzvigajus (Česlaw Dzwigaj), kurio kūriniai puošia daugelio pasaulio miestų erdves. Vienas jų pastatytas ir Lietuvoje, Šiluvoje.

Dėl paminklo Popiežiui vietos ekspertai smarkiai neprieštaravo, iš dalies sutikdami su Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus nuomone, o jau būsimoji skulptūra užkliuvo daug kam. Per antrą svarstymą Kauno architektų namuose, kur dalyvavo ir jų kolegos dailininkai, netgi girdėjosi visai nemalonus bet kuriam kūrėjui žodis "kičas".

Ekspertams adresuotame Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus rašte nurodyta, kad kritikuotinas visas Popiežiaus skulptūros siluetas, nes "pasimesta proporcijose". Taip pat užsiminta, jog toks paminklas neturėtų viešoje miesto erdvėje atsirasti be viešų aptarimų visuomenėje ir be kūrybinio konkurso. Vienas iš architektų tai palydėjo šmaikščia replika "kai pelkė melioruojama, varlių nuomonės niekas neklauso". Dar priminta, kad vieta, kurioje atsiras skulptūrinis Popiežius, vakarais būna tuščia, žmonės jos nelanko, nes ten nesaugu. Tai ir Popiežius "po 19 valandos stovės labai vienišas ir visiškai neapsaugotas erdvėje, kur nėra nė gyvos dvasios".

Tiek vieta paminklui, tiek jo sukūrimo autorius, neslėpė arkivyskupas S. Tamkevičius, parinkta jo iniciatyva.

"Mus aplankęs ir Santakoje kalbėjęs Popiežius vieną kartą bus paskelbtas palaimintuoju, paskui - šventuoju. Paminklo Popiežiui idėja buvo mano. Aš paėmiau nuotrauką, padarytą 1993 metų rugsėjo 7 dieną Santakoje, kai Popiežius kalbėjo čia susirinkusiems kauniečiams. Skulptoriui sakiau: norim įamžinti Jį tokį, koks buvo čia, kokį mes Kaune Popiežių matėm. Popiežius, viešėdamas Lietuvoje, kvietė vienytis, kad nebūtų pralaimėjusių ir laimėjusių. Tą žinią gali siųsti ir jo skulptūra", - sakė arkivyskupas. Popiežiaus skulptūrą (jos miniatiūrinis maketas jau buvo rodytas Kaune) ketinama pastatyti ant kalnelio, kuris 1993 m. buvo dirbtinai supiltas Santakos slėnio krašte, besirengiant sutikti ypatingą svečią. Greta kalnelio tebelikę senojo futbolo stadiono kontūrai. Beje, šio stadiono prieš kelerius metus panaudai norėjo Lietuvos futbolo federacija, bet negavo. Kauno arkivyskupijos pastangomis miesto Taryba priėmė sprendimą kalnelį ir aikštę pavadinti Popiežiaus Jono Pauliaus II aikšte. Stadionas į jos ribas nepatenka, tačiau futbolo vartų jau nebeturi.

Ekspertų (ir ne tik jų) nuomone, net ir būdama drauge su postamentu 4,5 m aukščio Popiežiaus granitinė stovyla sunkiai bus įžiūrima nuo Santakos slėnio - parko pakraščių. O žiūrėtojui, priėjusiam arčiau, skulptūra sudarys "imperatoriškos didybės įspūdį. Bet juk Popiežius buvo su žmonėmis, ne aukščiau jų", argumentavo architektai, siūlydami skulptūrai kitą, labiau kamerinę aplinką. Juolab kai priminė, kad kauniečiams reikia ir stadiono, o kai prie jo atsidurs paminklas Popiežiui, tai atsiras priešprieša tarp atskirų visuomenės grupių, tarp jaunimo ir vyresniųjų, tarp tikinčiųjų ir ne. Tad neabejotina, jog ir tautos susitelkimo idėja gali būti diskredituojama.

"Turėtume tipišką Brazilijos priemiesčio variantą. Čia - kalnelis su šventa skulptūra, o čia - stadionas. Atvyks, tarkim, lenkų maldininkų delegacija savo tautiečio Popiežiaus pagerbti. Ką turės daryti: melstis ar sirgti už kokią nors vietinę futbolo komandą?" - ironizavo architektas Audrys Karalius, siūlydamas dar kitokį variantą - žiūrėti į kalnelį kaip į aukštutinę Santakos slėnio aikštelę ir nesiorientuoti į visą slėnį su perspektyva jį paversti paminklo prieigomis.

Paminklo projekto autoriai architektai Gintaras Prikockis ir Stasys Pūtvis parengė keletą jo kompozicinių variantų. Juos pristatydami priminė ir anksčiau girdėtas abejones. Bet sakė, kad kitos paminklui vietos, kaip tas kalnelis, negali būti. Nes tai - sakrali vieta: būtent čia Popiežius susitiko su kauniečiais. Ta vieta (kalnelis) mėgstama kauniečių, retą dieną čia nepamatysi lankytojų. Ateityje ji galėtų tarnauti kaip didelių renginių, nebūtinai religinių, vieta.

Arkivyskupo S. Tamkevičiaus pastebėjimu, paminklas Popiežiui iškils Kauno senamiesčio bokštų fone. Bažnyčios, Kauno arkivyskupija, Kunigų seminarija sudaro kompleksą, kuris jau seniai vadinamas Mažuoju Vatikanu.

Ekspertų tarybos posėdyje dalyvavusi menotyrininkė ir architektūros istorikė Nijolė Lukšionytė labai atsargiai rinkosi žodžius, išsakydama savo nuomonę.

"Kaip Katalikų bažnyčios narė, norėčiau būti klusni savo ganytojams ir remti jų sumanymus. Bet kaip menotyrininkė negaliu pritarti tam, kas turi daug trūkumų. Santakoje savo laiku buvo sumanyta statyti paminklą Vytautui Didžiajam. Būta prieštaravimų - ne vieta, žmonės neateis, piktadariai niokos. Pastatė paminklą Laisvės alėjoj.

Dabar tas Popiežiaus kalnelis - tarsi mikromąstymas. O derėtų nepamiršti, kad norima statyti paminklą visam miestui. Tačiau skulptūra Popiežiui stovės atsukusi miestui nugarą. Vadinasi, nebus santykio su Senamiesčio erdvėmis, kur galėtume rasti Popiežiui garbingesnę vietą. Gal - Rotušės aikštėje", - užsiminė N. Lukšionytė.

Besvarstant klausimą dėl paminklo pastatymo vietos, nuskambėjo ir siūlymas Popiežiaus stovylą įkurdinti Žaliakalnyje, greta Paminklinės prisikėlimo bažnyčios. Tiesa, jos prieigos dar nežinia kada bus tvarkomos, be to, buvo siūlymų prie šios šventovės pastatyti Kristaus skulptūrą.

Posėdyje dalyvavusiems Kauno miesto savivaldybės atstovams eilinį kartą buvo priekaištaujama, kad miestas neturi pasirengęs jokios paminklų statymo viešose erdvėse koncepcijos. O ji būtina, nes vis dažniau iškyla poreikis atskiroms žmonių grupėms realizuoti savas idėjas statant paminklus. Ir dažnai sprendimai, kur ir kokie paminklai gali atsirasti Kaune, susiję ne su specialistų nustatytais reglamentais ar išsakytais kriterijais, bet su politine valia. Dar apmaudu ir dėl to, kad niekas nesistengia padėti visuomenei susiformuoti meninį požiūrį - retai organizuojami konkursai, ne visada įsiklausoma į menotyrininkų, architektūros specialistų, menininkų nuomones.

Konkurso neskelbta ir dėl paminklo Popiežiui. Iš pradžių teigęs, kad tas paminklas turėtų stovėti jau kitų metų gegužę, kai Kaune vyks tarptautinė Hanzos dienų šventė, kuri koncentruosis Senamiestyje (vadinasi, suplauks minios žmonių ir į Santaką), arkivyskupas S. Tamkevičius sutiko, kad visai ir nebūtina "prisirišti" tokiam paminklui prie pirklių šventės. Galima dar diskutuoti, svarstyti ir paminklą atidengti, kai sutarimo bus daugiau. Bet...

"Ilgai ieškodami sutarimo, matysim, kad to paminklo paprasčiausiai nebus. Žmonės labai susiskaldę: ką vieni norės priimti, kiti "gulsis", kad tik to nebūtų. Aš pagaliau irgi nenorėsiu, kad per kraują būtų pastatytas paminklas Popiežiui", - be jokio optimizmo kalbėjo Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius.

Jei šis paminklas bus statomas, tai - iš Bažnyčios lėšų (tikinčiųjų aukų). Apytikriai paskaičiuota, jis kainuos apie 100 tūkst. Lt. Savivaldybė, tikimasi, biudžeto lėšomis finansuos paminklo Popiežiui aplinkos sutvarkymą.
 
Atgal