Lietuvoje švenčiama jau tradicine tapusi Europos dienos šventė. Kartu minimos septintosios Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) metinės. Gegužės 7-8 dienomis Vilniuje organizuojamos šventės pagrindinis akcentas - Europos šalių restoranų mugė Gedimino prospekte, amatininkų stendai, moksleivių muzikos bei šokio kolektyvų, pučiamųjų orkestrų pasirodymai.

„Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ – taip balandžio 30 dieną dainavo Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio folkloro ansamblio „Giedra“ dalyviai, sustoję Kauno ąžuolyno parke,Žaliakalnyje drauge su Lietuvai pagražinti draugijos nariais, atvykusiais iš Vilniaus, Kauno, Pasvalio, Utenos. Ir jie tikrai žaliuos, jei tik bus entuziastų juos sodinti.

Šį pavasarį Lietuvai pagražinti draugija švenčia savo įkūrimo 90-mečio sukaktį. Ta proga vyksta nemaža renginių, per kuriuos įvairiuose šalies miestuose, miesteliuose bei kitose vietose LPD narių pastangomis sodinami ąžuolai. Šių medžių sodinimo akcijos jau tapo tvirta Lietuvai pagražinti draugijos tradicija. 2011 m. kovo 23 d. Žemės dienos proga gerokai paūgėjęs ąžuoliukas, poeto J.Marcinkevičiaus atminimui, buvo pasodintas, Vilniuje, Saulėtekio alėjoje, prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto rūmų.

Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje Tėvynės pažinimo draugijos (TPD) Vilniaus skyrius kovo 26-ąją dieną surengė naujos Juozo Kuckailio knygos „Dzūkai 2“ sutiktuves. Žurnalisto, biografo, tautotyrininko Juozo Kuckailio tai jau septinta išleista knyga. Be jų 1980 -1989 m. sudarinėjo užsienio lietuviams leidžiamą kalendorių. Nuo 1999 m. pasinėrė į artimą širdžiai „Leipalingio kalendoriaus“ leidimą. TPD Vilniaus skyriaus pirmininkė Birutė Mikulytė pasveikino visus susirinkusius į renginį – pasidžiaugti naujai išleista knyga, prisiminti įžymų lietuvių dailininką ir kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, minint jo šimtąsias mirimo metines, kitas leidžiamas knygas apie Dzūkiją ir TPD pirmininko dr. Kazio Račkausko svarbią informaciją apie draugijos veiklą.

2011 m. balandžio 16 d. Kauno m. savivaldybės Didžiojoje salėje vyko Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus visuotinis susirinkimas. Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas pateikė 2009-2011 m. veiklos ataskaitą apie Sąjūdžio veiklą, įgyvendintus planus bei aptarė aktualias problemas. R. Kaminskas pabrėžė, kad, vadovaujantis Lietuvos Sąjūdžio įstatais, Sąjūdžio tikslai aktualūs ir šiandien - ugdyti pilietinę atsakomybę ir nesitaikstymą su nusikalstamumu ir įstatymų pažeidimais, skatinti Sąjūdžio narius aktyviai dalyvauti bendruomenių veikloje ir priminė, kad Sąjūdžio nariais negali būti buvusių respublikos, rajonų, miestų LKP-TSK partijų komitetų sekretoriai, KGB darbuotojai ir bendradarbiai, nenutraukę šios veiklos po 1990 m. kovo 27 d.

 Per pirmąją surašymo savaitę, kai būstus lanko surašinėtojai ar gyventojai patys atvyksta į surašymo skyrius, surašyta 417 tūkst. gyventojų ir 185 tūkst. būstų. Šiuo metu jau surašyta 19 proc. planuojamų surašyti gyventojų, kurie nedalyvavo e. surašyme, o kartu su dalyvavusiais e. surašyme - maždaug 45 proc. Lietuvos gyventojų. Išankstiniais duomenimis, šių metų kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3235,2 tūkst. gyventojų.

2011 kovo 25 d. Signatarų namuose buvo paminėtos 1830-1831 m. sukilimo Lietuvoje 180-osios metinės. Minėjimas buvo suorganizuotas visuomenės veikėjo Žilvino Radavičiaus ir JTO Lietuvos asociacijos direktorės Jūratės Landsbergytės iniciatyva.

Lietuvoje pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo visuotinis gyventojų ir būstų surašymas (toliau – surašymas) buvo atliktas 2001 metų balandžio 6-16 dienomis. Jis leido sukaupti itin svarbią informaciją apie šalies gyventojus, būstus ir pastatus. Surašymą organizavo Lietuvos statistikos departamentas. Surašymo metu Lietuvoje buvo: 10 apskričių, 60 savivaldybių, 106 miestai, 21500 kaimo gyvenviečių (kitais šaltiniais 18461), 464 kaimo seniūnijos.

„Kovo trečioji – tarptautinė rašytojų diena“ - garsiai skelbė visi kalendoriai. Tad kaip gali apsieiti be svečio – rašytojo tokia garsi mokykla kaip Alytaus katalikiškoji Šv. Benedikto gimnazija! Negali, nes visokiomis progomis jie kviečiasi pas save rašytojus, skaitytojus (suprask, aktorius) ir visokius kitokius kūrėjus. Kviečia, nes nori ne tiktai į kitus pasižiūrėti, bet ir save parodyti. Savo išradingumą, kūrybiškumą, toleranciją, laisvą požiūrį į visą aplinką – nemanykit, jog nuo pirmos klasės jiems kalamas į galvą tik dievobaimingumas.

Kasmet, vasario 22 dieną, viso pasaulio skautai mini skautiškojo judėjimo pradininko ir įkūrėjo lordo Roberto Baden Powellio ir jo žmonos, gimusios tą pačią dieną, gimtadienius. Vasario 22-oji pasaulio skautėms yra Susimąstymo diena. Apie šią dieną knygoje „Sese, budėk“ taip rašoma: „Susimąstymo dienos grandis, apjuosianti visą pasaulį, pradedama Naujoje Zelandijoje, nes ten prasideda diena. Saulei tekant, grupė N.Zelandijos skaučių įkopia į Eden kalno viršūnę netoli Auckland“... ir pirmiesiems saulės spinduliams brėkštant, maldoje, meilėje ir susikaupime pasveikina gimstančią Vasario 22-ją dieną“. Toliau draugovių sueigos vyksta Islandijoje. Dešimt skaučių iš eilės uždega po žvakę ir įstato jas į žvakidę. Sueigos dalyvės drauge kartoja dešimt skaučių įstatų, prie kiekvieno pridėdamos „Skautė gera draugė ir sesuo kitai skautei“. Viena kitai paspaudžia kairę ir dainuoja apie draugystę.

Džiaugiamės savo gyvenimo kely sulaukę didžiausio stebuklo – Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo. Džiaugiamės ir didžiuojamės, jog ir mes, mūsų teatras, savo tautai tiek anais, tiek šiais laikais buvome reikalingi. O garbiems jos atstovams – Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai – širdingai dėkojame už šį reikšmingą mūsų darbo įvertinimą. Apgailestaujame, kad atgautos nepriklausomybės laikais ištikimųjų žiūrovų į Klojimo teatrą Rumšiškėse pakviesti, deja, nebegalėjome.

Pagrindinis akcentas - Česlovas Milošas Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO jau antra diena didelis žmonių šurmulys. Čia jau 12-ąjį kartą vyksta vienas pačių svarbiausių kultūrinių Lietuvos renginių - Vilniaus knygų mugė. „Vilniaus knygų mugė šiuo metu yra lankomiausia LITEXPO paroda. Pernai mugėje užregistruotas rekordinis lankytojų skaičius – beveik 60 tūkstančių“, - teigia Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO direktorius Aloyzas Tarvydas.