VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Įvykiai

04 15. Vokietijos žiniasklaida apie Lietuvos prisistatymą Leipcige: „Lietuvos literatūra turi daug ką pasakyti ne tik trims milijonams lietuvių“

Lietuvos dalyvavimą ypatingosios viešnios teisėmis Leipcigo knygų mugėje šių metų kovo 23-26 dienomis lydėjo didžiulis Vokietijos žiniasklaidos dėmesys: dar gerokai iki pačios mugės didžiausi šalies dienraščiai, radijo ir televizijos stotys, žinių portalai pradėjo skleisti žinią ne tik apie 26 naujas vokiečių kalba išleistas knygas ir literatūros horizontus, bet ir pateikė faktų apie Lietuvos istoriją, gilinosi į jos dabartinę visuomeninę, politinę situaciją – rimtai ir įdėmiai įsižiūrėjo į šalį, kurioje yra „galinga literatūra“ ir daug „intelektualinių saitų su Vokietija“.

„Der Tagesspiegel“ žurnalistas Gregoras Dotzaueris po kelionės į Lietuvą nusiteikia filosofiškai: „Lietuva sujungia skirtingus tempus ir apverčia sąvokas „riba“ ir „centras“ aukštyn kojomis. Lietuva tuo pat metu teigia lėtą gyvenimo būdą ir spartų vystymąsi ir prisistato kaip rojus su ežerais, smėlynais ir miškais, ir kartu – „start-up‘o“ įmonių bei greito interneto rojus“.

Leipcigo knygų mugės spaudos konferencija

Antano Venclovos knygų pristatymas

„Der Tagesspiegel“, kaip ir ne vienas kitas Vokietijos dienraštis, pateikia Lietuvą kaip tvirtų europinių vertybių šalį itin nestabiliame geopolitiniame kontekste (neretai publikacijos pradedamos nuo tankų ir literatūros sugretinimo). Štai ir „Berliner Morgenpost“ teigia, kad Leipcige Lietuva pabrėžtinai nori prisistatyti kaip europietiška valstybė, cituoja Leipcigo knygų mugės direktorių Oliverį Zille, teigiantį, kad „Lietuvoje gyvena europinė idėja“.

Platus, kontekstinis požiūris į Lietuvos prisistatymą Leipcige ryškus ir reportažuose iš pačios mugės. „Berliner Zeitung“ vaizdingoms paralelėms įkvėpė architektų Aurimo Syruso ir Martyno Brimo šiuolaikiška Lietuvos stendo mugėje erdvė: „Lietuva atneša ateitį, kurios dar nepažįsta, į dabartį, kurią nori švęsti. /.../ Stendas yra tankiai apgultas, tarsi tai būtų kelionių agentūra. Ir iš tiesų Lietuvos smėlio paplūdimiai yra įspūdingi. Tačiau taip pat ši šalis turi istoriškai įkvėptą šiuolaikinę literatūrą. Į vokiečių kalbą išverstos 26 knygos. Lankytojų apsuptas baltas literatūros stendas siūlo po lankstinuką apie kiekvieną naujai išleistą knygą. Yra daug intelektualinio sąlyčio taškų su Vokietijos publika. Ir ne tik dėl Thomo Manno vasarnamio Nidoje“.

„Der Taggesspiegel“ ne tik žavisi 3-ojoje salėje buvusio Kūrybinio Lietuvos stendo žaidimais su unikalia lietuviška raide „ė“ ir čia jam atsiskleidusia subtilia slinktimi tarp, tarkime, „vesti“ ir „vėsti“, bet ir įvertina 4-oje salėje įsikūrusiame Literatūriniame stende dalijamus specialiai parengtus leidinius: „Laisvas, platus žvilgsnis juntamas ir prabangiai, gražiai paruoštose publikacijose, kurias Lietuvos kultūros institutas išleido knygų mugės proga. Laurynas Katkus sudarė leidinį „100 Lietuvos literatūros metų“. Šis laikotarpis pasirinktas sąmoningai, kaip ir esė rinkinyje „Laukite tęsinio: Modernumo link – Lietuvos šimtmetis 1918-2018“.

Iš žiniasklaidoje pasirodžiusių lietuvių literatūros pristatymų galima drąsiai teigti, kad 26 leidinių panorama pasirodė rimta ir įdomi apžvalgininkams. Štai „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ rašoma: „Knygos, kurios buvo išleistos Lietuvos dalyvavimui šiandien prasidedančioje Leipcigo knygų mugėje, palieka gilų įspūdį, matyti, kad Lietuvos literatūra turi daug ką pasakyti ne tik trims milijonams lietuvių“. 

Daugiausia dėmesio sulaukė gerai Vokietijoje žinomas Tomas Venclova ir jo kūryba, susižavėjimo kupinų recenzijų – Antano Škėmos „Balta drobulė“, nemažai rašyta ir kalbėta radijo ar televizijos eteryje apie Undinės Radzevičiūtės „Žuvis ir drakonus“, publikuoti interviu su Laurynu Katkumi, Eugenijumi Ališanka, kitais Lietuvos rašytojais, vertėjais.

Heseno radijo žurnalistas literatūros apžvalgoje kalba apie Tomo Venclovos ir Ellen Hinsey knygą „Įmagnetinta Šiaurė“, pabrėžia Venclovos išmanumą ir autoironiją, praturtinančius šį „Didį europinį pasakojimą apie savų šaknų praradimą kažkuo šviesiu ir raminančiu“, pristatydamas Alvydo Šlepiko apsakymų rinkinį „Lietaus dievas ir kiti“, teigia, kad  „skaitytojas net nepastebi, kaip jį įtraukia šis kasdienis pasaulis, iš kurio jam bus sunku pabėgti“. Undinės Radzevičiūtės „Žuvys ir drakonai“ – „Stulbinančiai komiškas romanas apie dvi kultūras, kurios viena kitą traukia, viena su kita kovoja, gerbia ir nesupranta.“

Į Tomo Venclovos „Įmagnetintą Šiaurę“ įsižiūrėjo ir „Suddeutsche Zeitung“:  „Galbūt tame ir slypi atmosferiška knygos jėga: Venclova parodo karo nusikaltimus, pasitelkdamas scenas iš savo gyvenimo. Jis aprašo vokiečių okupaciją iš vaiko perspektyvos, ypač žydų bendruomenės pražūtį. Niekur kitur Europoje, teigia Venclova, per tokį trumpą laikotarpį nebuvo nužudyta tiek daug žydų kaip Lietuvoje: „visas pasaulis buvo ištrintas“.

Televizijos ir radijo kanalas „Das Erste“ taip pat kalbina Tomą Venclovą: „Tomas Venclova šiandien mato Europą kaip savo gimtinę – žinoma, todėl, kad turėjo išgyventi Europoje XX amžiaus karą ir naikinimus: Jei Europos Sąjunga iširtų, kas būtų baisu, o Europoje savo galvą vėl iškeltų nacionalizmas, tai būtų taip pat pavojinga kaip ir prieš Antrąjį pasaulinį karą, o Lietuvai šis pavojus būtų mirtinas.“ „Įmagnetinta Šiaure“ domisi ir „Deutschland Radio Kultur“:  „Tai yra įdomi knyga, įtraukianti savo skaitytoją laisvu pasakojimo stiliumi, kuris pagilina mūsų istorines žinias ir aiškiai parodo, kaip įmanoma oriai gyventi net ir totalitariniais laikais.

Radijo „Bayern 2” reportažo pavadinimas iškalbingas: „Lietuviškasis Camus Niujorko egzilėje. Antano Škėmos „Balta drobulė“. „Po 60 metų pagaliau vokiečių kalba išleistas romanas „Balta drobulė“ yra galingas savo kalba, parašytas asociatyviai ir [savo tematika] yra aktualesnis nei kada nors anksčiau“, - teigiama romano pristatyme, kurį lydi ištraukų skaitymas, autoriaus biografija, istorinio ir literatūrinio konteksto analizė.

Apie „Baltą drobulę“ rašo ir „Die Welt“:  „Pagaliau romanas pasirodė vokiečių kalba Lietuvos dalyvavimo Leipcigo knygų mugėje proga. Berlyno „Guggolz“ leidyklos knyga – paruošta su meile, papildyta išsamiais komentarais. (…) Leidėjas Sebastianas Guggolzas paruošė ypatingai skanų kąsnelį, prie kurio grožio taip pat prisidėjo virtuoziškas Claudios Sinnig vertimas“.

„Leipziger Volkszeitung“ žurnalistas Jürgenas Kleindienstas tiesiog atsisako santūraus stiliaus: „Ji neįtikėtina, toji literatūra iš Lietuvos. Tiesiog visiškai nuostabi!”

ZDF televizija parengė specialią Leipcigo knygų mugei skirtą 40 min. laidą „ZDF aspekte“, taip pat pasirodė reportažas „3 Sat” televizijoje, kuriuose – gausu specialiai Lietuvoje filmuotų reportažų, interviu su rašytojais Laurynu Katkumi, Laimonu Briedžiu, Undine Radzevičiūte, Eugenijumi Ališanka.

Pirminiais duomenimis, apie Lietuvos prisistatymą Leipcigo knygų mugėje publikuoti 96 straipsniai Vokietijos spaudoje ir internetinėje žiniasklaidoje, transliuotos 45 televizijos ir radijo laidos.

 

Aldos Eikevičiūtės ir Rainerio Justeno nuotraukos

Atgal