VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorijos akcentai

05 10. Istorija mena

Lietuvos istorija mena

1604 m. Vilniuje padėtas kertinis akmuo pirmosios barokinės šv. Kazimiero bažnyčios statybai.

1924 m. Tilžėje išleistas pirmasis laikraščio "Naujasis Tilžės keleivis" numeris.

1926 m. Lietuvoje vyko rinkimai į III Seimą. Daugumą laimėjo Socialdemokratų bei Liaudininkų partijos.

1989 m. Lietuvių PEN centras priimtas į tarptautinę rašytojų ir kūrėjų PEN draugiją.

1990 m. Paryžiuje pirmosios po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės Premjerė Kazimiera Prunskienė susitiko su Prancūzijos Prezidentu Fransua Miteranu (Francois Mitterrand).

1990 m. netoli Kretingos pradėta išgauti lietuvišką naftą.

1992 m. alpinistas Vladas Vitkauskas įkopė į aukščiausią planetos viršukalnę - Everestą.

1993 m. Vilniuje prasidėjo pirmasis Lietuvoje tarptautinis teatrų festivalis LIFE.

1998 m. žymiam Kanados fizikui profesoriui Emilijui Knystautui įteiktas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nario diplomas.

2000 m. Rusijos Oriolo srities Aleksejevkos kaime, kur per Antrąjį pasaulinį karą žuvo keturi tūkstančiai 16-osios lietuviškosios divizijos karių, surengta žuvusiųjų pagerbimo ceremonija.

2001 m. Lietuvos ir Rusijos kultūros ministerijos pasirašė dvišalę bendradarbiavimo sutartį.

2002 m. Vilniuje pradėti Lietuvos valdovų rūmų atstatymo darbai.

2007 m. Seimas pritarė Arvydo Pociaus atleidimui iš Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigų.

2008 m. Kauno miesto garbės piliečio vardas suteiktas ilgamečiam Lietuvoje vykstančių dainų švenčių vyriausiajam dirigentui profesoriui Petrui Bingeliui.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

1566 m. mirė vokiečių medikas ir botanikas Leonardas Fuksas (Leonhard Fuchs), kurį pasauliui primena jo vardu pavadintas augalas fuksija.

1774 m. nuo raupų mirė Prancūzijos karalius Liudvikas XV, po karaliaus Liudviko XIV mirties karaliumi tapęs penkerių metų amžiaus.

1798 m. mirė britų navigatorius ir tyrinėtojas Džordžas Vankuveris (George Vancouver), kartu su kapitonu Džeimsu Kuku (James Cook) keliavęs į Australiją bei Naująją Zelandiją. Jis tyrinėjo Šiaurės Amerikos vakarinę pakrantę, ten jo garbei viena iš salų pavadinta Vankuverio vardu. Taip pat jo vardu pavadintas vienas gražiausių Kanados miestų.

1838 m. garsioje aktorių šeimoje gimė Džonas Vilksas Butas (John Wilkes Booth), 1865 metų balandį nužudęs JAV prezidentą Abraomą Linkolną (Abraham Lincoln).

1865 m. sąjungininkų armija per Amerikos pilietinį karą į nelaisvę paėmė konfederatų prezidentą Džefersoną Deivisą (Jefferson Davis).

1869 m. baigtas statyti JAV Ramiojo vandenyno pakrantės geležinkelis - tą dieną Jutos valstijoje sujungtos geležinkelio linijos "Union Pacific" ir "Central Pacific".

1883 m. Maskvoje gatvės pirmą kartą apšviestos elektros šviesa.

1920 m. mirė amerikietis išradėjas Džonas Veslis Hajatas (John Wesley Hyatt), išradęs celiulioidą.

1940 m. Didžiosios Britanijos premjeru tapo Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill). Dabar jis laikomas viena įtakingiausių XX amžiaus politinių figūrų.

1940 m. Vokietijos kariuomenė užėmė Liuksemburgą, Nyderlandus ir Belgiją. Vokiečiams įžygiavus į Daniją, Didžiosios Britanijos kariai okupavo buvusią Danijos koloniją Islandiją.

1960 m. JAV atominis povandeninis laivas "Triton" pirmą kartą apiplaukė Žemės rutulį po vandeniu, kelionė truko 84 dienas.

1963 m. popiežius Jonas XXIII gavo Balzano taikos premiją (Balzan Peace Prize). Pirmą kartą istorijoje popiežiui buvo įteikta premija.

1972 m. Airijos rinkėjai 83 proc. balsų persvara balsavo už stojimą į Europos ekonominę bendriją.

1981 m. per antrą Prancūzijos prezidento rinkimų ratą Fransua Miteranas (Francois Mitterrand) nugalėjo prezidentą Valeri Žiskar d'Esteną (Valery Giscard D'Estaign).

1994 m. pirmu juodaodžiu Pietų Afrikos Respublikos prezidentu prisaikdintas Nelsonas Mandela (Nelson Mandela).

1997 m. per 7,1 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimą rytinėje Irano dalyje žuvo 1 tūkst. 560 žmonių.

2002 m. JAV federalinis teismas skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę buvusiam Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentui Robertui Hansenui (Robert Hanssen), išdavusiam svarbias paslaptis Maskvai. Jis laikomas šnipu, padariusiu bene daugiausia žalos JAV interesams.

2002 m. Paryžiuje mirė žinomas prancūzų režisierius ir aktorius Ivas Roberas (Yves Robert). Jam buvo 81 metai. I. Roberą labiausiai išgarsino komedijos "Aukštas blondinas juodu batu", "Sagų karas", "Mes visi pateksime į rojų".

2004 m. genetiškai modifikuotų javų pioniere vadinama JAV bendrovė "Monsanto Co." laikinai atsisakė planų pristatyti pirmuosius pasaulyje biotechnologijomis sukurtus kviečius, reaguodama į visame pasaulyje kilusius protestus dėl eksperimentų su maistiniais javais.

2005 m. Gruzijos sostinėje Tbilisyje JAV prezidentui Džordžui V. Bušui (George W. Bush) sakant kalbą susirinkusiai miniai, Vladimiras Arutinianas metė į jį rankinę granatą. Granata nukrito už 20 metrų nuo prezidento, bet nesprogo.

Atgal