Istorijos akcentai
06 04. Istorinių įvykių kalendorius
Lietuvos istorija mena
1841 m. Rusijos valdžios potvarkiu prie Žemaičių vyskupystės bažnyčių leista steigti lietuviškas pradines mokyklas. Vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva jų 19 a. viduryje buvo įsteigta apie 200.
1845 m. Bukantėje, Plungės rajone, gimė lietuvių literatūros klasikė, prozininkė, dramaturgė Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (Žemaitė). Mirė 1921 m. Marijampolėje.
1950 m. Čikagoje, eidamas 83-iuosius metus, mirė Prezidentas Kazys Grinius.
1956 m. Vilniaus katedroje atidaryta Paveikslų galerija.
1993 m. Kaune atidarytas Rezistencijos ir tremties muziejus.
2001 m. darbą pradėjo atnaujinta Lietuvos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės atstovų komisija.
2002 m. iškilmingoje ceremonijoje Kauno rotušėje rektoriaus regalijos įteiktos naujajam Kauno medicinos universiteto vadovui profesoriui Remigijui Žaliūnui.
2006 m. eidamas 80-uosius metus Anykščių rajone tragiškai žuvo žinomas kalbininkas Kazimieras Kuzavinis.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
1738 m. gimė Didžiosios Britanijos karalius Jurgis III. Jis valdė nuo 1760 metų iki savo pamišimo 1811-aisiais.
1783 m. broliai Etjenas ir Žozefas Mongolfjė (Etienne/Joseph Montgolfier) pirmą kartą pakilo į orą karšto oro balionu.
1798 m. mirė italas nuotykių ieškotojas, rašytojas, diplomatas ir šnipas Džovanis Kazanova (Giovanni Casanova). Dėl daugelio romantiškų intrigų visoje Europoje jo vardas tapo aistringumo sinonimu.
1831 m. Belgijos kongresas pirmuoju nepriklausomos Belgijos monarchu paskelbė Saksonijos ir Koburgo princą Leopoldą.
1867 m. gimė suomių karininkas ir valstybės veikėjas Karlas Gustavas Emilis fon Manerheimas (Carl Gustav Emil von Mannerheim). Per Antrąjį pasaulinį karą jis buvo atsakingas už vadinamosios Manerheimo gynybos linijos prieš Rusiją įrengimą, o 1944-1946 metais buvo Suomijos prezidentas.
1896 m. Henris Fordas (Henry Ford) į Detroito gatves išbandymui išvairavo savo pirmąjį automobilį.
1937 m. JAV Oklahoma Sičio savitarnos parduotuvėje pasirodė pirmieji pirkinių vežimėliai.
1941 m. emigracijoje Olandijoje mirė imperatorius Vilhelmas II (Wilhelm II), devintasis Prūsijos karalius ir trečiasis Vokietijos imperatorius 1888-1918 metais.
1943 m. per armijos perversmą Argentinoje nuverstas prezidentas Ramonas Kastiljas (Ramon Castillo).
1946 m. generolas Chuanas Peronas (Juan Peron) paskelbtas Argentinos prezidentu.
1961 m. Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos pirmininkas Nikita Chruščiovas pasiūlė JAV prezidentui Džonui Kenedžiui (John Kennedy) surengti taikos konferenciją ir susitarti dėl Berlyno, kaip laisvojo miesto, statuso.
1988 m. 91 žmogus žuvo, kai Rusijos Arzamaso mieste susprogo sprogmenis gabenęs traukinys.
1989 m. Kinijos armija Tiananmenio aikštėje išvaikė prodemokratišką demonstraciją, žuvo šimtai studentų.
1989 m. Lenkijoje pirmus laisvus po daugiau kaip keturių dešimtmečių rinkimus triuškinama persvara laimėjo "Solidarumas", įveikęs valdančiuosius komunistus.
1991 m. po 20 dienų trukusio visuotinio streiko atsistatydino Albanijos komunistinė Vyriausybė.
1993 m. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nusprendė į Bosniją pasiųsti ginkluotąsias pajėgas, kurios saugotų šešias "saugumo zonas" - Sarajevą, Tuzlą, Žepą, Srebrenicą, Goraždę ir Bihačą.
1998 m. vienas iš Oklahoma Sičio federalinio pastato sprogdintojų Teris Nikolsas (Terry Nichols) nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
2001 m. mirė į save šovęs Nepalo karalius Dipendra, prieš kelias dienas nužudęs savo tėvą, motiną ir dar 6 giminaičius. Karūnavus jo įpėdinį Gjanendrą (Gyanendra) sostinėje kilo riaušės.
2003 m. Togo prezidentu dar penkeriems metams tapo Gnasingbė Ejadema (Gnassingbe Eyadema), ilgiausiai Afrikoje valdantis vadovas. Valdžią jis užgrobė jėga 1967 metais.
2012 m. prie Bakingamo rūmų Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II (Elizabeth II) deimantinio karaliavimo jubiliejaus proga vyko koncertas.
.jpg)
(1).png)
