VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorijos akcentai

10 08. Istorijos akcentai

Lietuvos istorijos įvykių kalendorius

1906 m. Vidugiriuose, Anykščių rajone, gimė poetas, prozininkas, aktorius Kazys Inčiūra. Mirė 1974 m.

1927 m. įsteigta Lietuvių mokytojų sąjunga, pavadinta Jono Basanavičiaus vardu. Sąjunga įkūrė mokytojų tobulinimosi kursus, leido žurnalus "Mokslo dienos", "Tautos mokykla".

1940 m. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba nacionalizavo laivininkystės įmones, jūrų ir upių laivus.

1990 m. atkurta Lietuvos socialdemokratų partijos narystė Socialistų Internacionale.

1991 m. Lietuva, Latvija ir Estija priimtos į Tarpparlamentinę sąjungą ir Tarptautinę darbo organizaciją.

1998 m. Kauno 44-ajai vidurinei mokyklai suteiktas tarpukario prezidento Kazio Griniaus vardas.

2000 m. Lietuvoje vyko tretieji po nepriklausomybės atkūrimo Seimo rinkimai. Daugumą mandatų laimėjo Algirdo Brazausko socialdemokratinė koalicija.

2003 m. Vilniuje atidengta pirmoji juodojo granito stela, žyminti Antrojo pasaulinio karo metų holokausto vietą. Visos holokausto aukų kapavietės Lietuvoje bus pažymėtos tokiomis granitinėmis stelomis, kurių pastatymą finansavo Didžiosios Britanijos holokausto švietimo fondas.

2006 m. eidamas 80-uosius metus po sunkios ligos Vilniuje mirė žymus skulptorius profesorius Gediminas Jokūbonis.

2008 m. eidamas 92-uosius metus mirė ilgametis Lietuvos operos solistas tenoras Vladas Česas.

2008 m. eidamas 68-uosius metus Klaipėdoje mirė žymus mimas ir teatro bei kino aktorius Edgaras Savickis.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

1469 m. mirė tapytojas Fra Filipas Lipis (Fra Filippo Lippi) - vienas žymiausių ankstyvojo renesanso dailininkų.

1856 m. kinų policija įžengė į Didžiosios Britanijos laivą "Arrow", suėmė 12 įgulos narių kinų, kurie buvo įtariami piratavimu, ir nuleido britų vėliavą. Dėl šio incidento kilo antrasis Anglijos ir Kinijos karas, vadinamas Opiumo karu.

1869 m. mirė politikas, 14-asis JAV prezidentas Franklinas Pyrsas (Franklin Pierce).

1871 m. Čikagoje kilo didysis gaisras. Legenda sako, kad gaisrą sukėlė karvė, daržinėje apvertusi žibalinę lempą. Per gaisrą žuvo mažiausiai 300 žmonių, o daugiau kaip 90 tūkst. neteko pastogės. Padaryta 200 mln. JAV dolerių vertės nuostolių.

1873 m. JAV pradėjo veikti pirmasis moterų kalėjimas, kuriam vadovavo moterys. Iš pradžių jame buvo įkalinta 17 merginų ir moterų.

1895 m. gimė Argentinos generolas ir politikas Chuanas Domingas Peronas (Juan Domingo Peron). Šalies prezidentu jis buvo 1946-1955 metais, vėliau buvo nuverstas, o 1973 metais sugrįžo iš emigracijos ir vėl buvo išrinktas prezidentu. Ch. D. Peronas mirė 1974 metais.

1895 m. grupė sąmokslininkų, vadovaujamų Japonijos konsulo generolo Goro Miuros (Goro Miura), karaliaus rūmuose nužudė Korėjos karalienę Min (Min), kuri stengėsi apriboti japonų įtaką šalyje.

1912 m. Juodkalnija paskelbė karą Turkijai, tuo pradėdama Pirmąjį Balkanų karą.

1915 m. baigėsi vienas įnirtingiausių per Pirmąjį pasaulinį karą mūšių - Loso mūšis. Britai šiame mūšyje pirmą kartą panaudojo nuodingąsias dujas.

1952 m. Londone susidūrus trims traukiniams žuvo 112 žmonių, daugiau kaip 200 buvo sužeisti.

1967 m. mirė Didžiosios Britanijos politikas ir leiboristų premjeras 1945-1951 metais Klementas Etlis (Clement Attlee). Didžioji Britanija tada suteikė nepriklausomybę Indijai (1947 m.) ir Birmai (1948 m.).

1970 m. Nobelio literatūros premija paskirta rusų rašytojui Aleksandrui Solženicynui.

1996 m. palestiniečių prezidentas Jasiras Arafatas (Yasser Arafat) pirmą kartą oficialiai apsilankė Izraelyje. Cezarėjos mieste jis susitiko su Izraelio prezidentu Ezeru Veicmanu (Ezer Weizman).

1998 m. Japonija oficialiai atsiprašė Pietų Korėjos už žiaurumus, kuriuos šalis patyrė per 35 kolonijinio valdymo metus.

2001 m. Skandinavijos oro linijų (SAS) lėktuvas įsirėžė į oro uosto angarą Milane. Prieš tai jis susidūrė su nedideliu privačiu lėktuvu. Žuvo visi 110 lainerio keleivių, keturi žmonės mažajame lėktuve ir dar keturi bagažo skyriaus tarnautojai.

2004 m. Nobelio taikos premija paskirta Kenijos aplinkosaugos viceministrei Vangari Mataji (Wangari Maathai) už jos įnašą į tausojančią plėtrą, demokratiją ir taiką.

Atgal