VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorijos akcentai

03 08. Istorija mena

Lietuvos istorija mena

1877 m. Medingėnuose, Plungės apskrityje, gimė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, prozininkė, vertėja, lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje. Mirė 1930 m.

1897 m. Ramygalos valsčiuje gimė kunigas literatas Kazimieras Čiplys-Vijūnas, rašęs nedidelius veikalus kaimo scenai. Žuvo 1950 m. tremtyje.

1921 m. Estija pripažino Lietuvą de jure.

1927 m. Kupiškyje gimė Gediminas Jokūbonis, lietuvių skulptorius, "Pirčiupių motinos", Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje ir daugelio kitų monumentalių kūrinių autorius. Mirė 2006 m.

1990 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio sesijoje priimta Tautos vienybės deklaracija.

1994 m. atidarytas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo centras.

2002 m. Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO, įvertindama Vilniaus miesto veiklą kuriant geros kaimynystės bei pilietinę bendruomenę, apdovanojo Lietuvos sostinę prizu "Miestai už taiką".

2003 m. išrinkta pirmoji Metų klaipėdietė. Ja tapo Klaipėdos universiteto profesorė, sportinių šokių kolektyvo "Žuvėdra" vadovė Skaistė Idzelevičienė.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius


1717 m. mirė kalvis anglas Abrahamas Darbis (Abraham Darby), pirmasis geležies lydymui pradėjęs naudoti koksą.

1844 m. mirė Švedijos ir Norvegijos karalius Karolis XIV, soste jį pakeitė sūnus Oskaras I.

1849 m. JAV prezidentas Zacharis Teiloras (Zachary Taylor) pirmuoju šalies vidaus reikalų ministru paskyrė Tomą Juingą (Thomas Ewing) iš Ohajo.

1869 m. mirė prancūzų kompozitorius Hektoras Berliozas (Hector Berlioz), "Fantastinės simfonijos" autorius.

1879 m. gimė vokiečių chemikas, Nobelio premijos laureatas bei vienas iš urano branduolių dalijimosi atradėjų Otas Hanas (Otto Hahn).

1888 m. gimė kubietis pasaulio šachmatų čempionas Chosė Raulis Kapablanka (Jose Raul Capablanca).

1889 m. mirė Švedijoje gimęs JAV laivų konstruktorius ir pirmojo sėkmingai veikusio laivo sraigto išradėjas Džonas Eriksonas (John Ericsson).

1900 m. gimė JAV matematikas Hovardas Hatavėjus Aikenas (Hovard Hattaway Aiken), sukūręs vieną pirmųjų automatinių skaičiavimo mašinų MARK-1.

1910 m. Niujorko tekstilės fabrikų darbininkės, protestuodamos prieš mažus atlyginimus ir sunkias darbo sąlygas, paskelbė streiką. Joms pagerbti JAV kovo 8-oji buvo paskelbta Tarptautine moters diena tik 1975 metais, nors daugelyje šalių ji švęsta nuo 1911 metų, Rusijoje - nuo 1913 metų.

1917 m. (pagal senąjį kalendorių vasario 23 dieną) streikais Sankt Peterburge Rusijoje prasidėjo Vasario revoliucija.

1917 m. mirė vokiečių generolas, išradėjas ir aviacijos pradininkas grafas Ferdinandas fon Cepelinas (Ferdinand von Zeppelin).

1921 m. anarchistai Madride nužudė Ispanijos ministrą pirmininką Eduardą Dato (Eduardo Dato).

1948 m. JAV Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad religijos dėstymas valstybinėse mokyklose prieštarauja Konstitucijai.

1950 m. Sovietų Sąjunga paskelbė, jog turi atominę bombą.

1961 m. mirė seras Tomas Byčemas (Thomas Beecham), dirigentas ir keleto Didžiosios Britanijos orkestrų, tarp jų Londono filharmonijos ir Karališkojo filharmonijos orkestrų, įkūrėjas.

1971 m. mirė JAV nebyliojo kino žvaigždė Haroldas Loidas (Harold Lloyd). Geriausiai jis atsimenamas už sceną kino juostoje "Saugumas paskutinėje vietoje" ("Safety Last"), kurioje jis įsikabinęs į dangoraižio laikrodžio rodyklę kabo virš gatvės.

1973 m. vienas žmogus žuvo ir 238 buvo sužeisti Londone per Airijos respublikonų armijos (IRA) bombų sprogimus prie teismo ir Skotland Jardo policijos būstinės.

1993 m. Afganistano ministru pirmininku tapo radikalusis lyderis Gulbudinas Hekmatijaras (Gulbuddin Hekmatyar).

1999 m. sulaukęs 84 metų amžiaus mirė legendinis "New York Yankees" beisbolo komandos žaidėjas Džo Dimadžijas (Joe DiMaggio).

2000 m. Kinijoje mirties bausmė už kyšininkavimą įvykdyta buvusiam provincijos vicegubernatoriui Hu Čangčingui (Hu Changqing). Jis tapo aukščiausiu Kinijos pareigūnu, sušaudytu šalyje per 50 metų.

2001 m. sulaukusi 102 metų mirė balerina Ninet de Valua (Ninette de Valois). Ji įkūrė Didžiosios Britanijos karališkąją baleto mokyklą, kurioje mokėsi ir garsi balerina Margo Fonten (Margot Fonteyn).

2003 m. Interpolas paskelbė buvusio Peru prezidento Alberto Fuchimorio (Alberto Fujimori) paiešką dėl 1991 metais įvykdytų žudynių.

2004 m. Irako valdančioji taryba pasirašė naują šalies Konstituciją.

2005 m. čečėnų lyderis Aslanas Maschadovas žuvo per susišaudymą su Rusijos specialiosiomis pajėgomis.

2010 m. kapinėse netoli Kipro sostinės Nikosijos rasti pavogti 5-ojo Kipro prezidento Taso Papadopulo (Tassos Papadopoulos) palaikai.

2012 m. sukurtas pirmas išsamus "Titaniko" nuolaužų žemėlapis.

Atgal