VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

ISTORIJA

08.20. GASPARAS SELIAVA IR FERMAT TEOREMA

Kęstutis TREČIAKAUSKAS

 

Bevartydamas jau senove tapusius popierius, radau ir kone prieš šešiasdešimt metų man rašytą labai iškilaus Kėdainių šviesuolio, tikrai istorinės asmenybės, mokytojo Gasparo Seliavos laišką. Šis, Peterburgo universiteto auklėtinis, kruvinojo Felikso Dzeržinskio giminaitis (jų motinos buvo pusseserės), artimai pažinojęs to meto bolševikinės Rusijos elitą, bendravęs su Leninu, Trockiu, Krupskaja ir dešimtimi kitų ne itin malonių įžymybių, 1923 metais spruko iš jos į gimtąją Lietuvą. Tiesa, pasirinko ne gimtųjų Žaslių, okupuotų Lenkijos, apylinkes, o Kėdainių rajoną, kur nusipirko ąžuolyną, didelį žemės plotą ir įsikūrė. Jo gyvenimas būtų vertas rašytojo plunksnos. Šia proga tik paminėsiu, kad jam susiruošus grįžti į Lietuvą, garsus GOELRO plano komisijos, įkurtos 1920 m. vasasario 21 d., vadovas Glebas Kržižanovskis pasakė: „Gaspar Juozovič, kuda vy jedite? Pribaltika nepremenno budet sovetskoj!“ (Gasparai Juozovičiau, kur jūs važiuojate? Pabaltijys neabejotinai bus sovietinis). Seliavos žmona  Cvanciger – garsaus Peterburgo Marijos teatro artistė, nepaprasto grožio moteris, artimai bendravo su Kržižanovskio žmona. Tad bolševikų funkcionierius matyt jautė pareigą jį įspėti. G.Seliava nepaklausė protingo patarimo ir nepasirinko Prancūzijos, Vokietijos ar kitos Europos šalies. O juk puikiai kalbėjo trisdešimčia kalbų …

Kėdainių gimnazijos mokytojas Gasparas Seliava su vakarinės vidurinės mokyklos abiturientais. Kėdainių krašto muziejaus nuotrauka

   Kadangi straipsnio pavadinimas įpareigoja toli nenukrypti nuo temos, mielai pasinaudosiu iškilaus matematiko profesoriaus Antano Laurinčiko (Vilniaus universitetas) darbu „Pjerre de Fermat ir jo paskutinė teorema“. Nesu matematikas, bet šią studiją skaičiau su didžiausiu malonumu. Rekomenduočiau ir kitiems, neabejingiems mokslo istorijai, perskaityti šį darbą. Labai suintriguoja jau pati darbo pradžia: „Pastarąjį dešimtmetį matematikų konferencijose, seminaruose arba tiesiog pokalbiuose prie puodelio kavos ir net laikraščiuose bene dažniausiai iš visų buvo minimas prancūzų matematiko Pjerre de Fermat (Pjero Ferma) vardas. To kaltininkas buvo anglų matematikas A.Wiles, 1993 metais pranešęs, o 1995 metais visiškai įrodęs paskutinę Fermat teoremą…“

   Pjeras Fermat (1601-1665) gyvenęs dar Aleksandro Diuma išgarsintais trijų muškietininkų ir kardinolo Rišelje nuotykių laikais, paliko teoremą, kurios įrodymas keliems šimtmečiams tapo galvos skausmu  viso pasaulio matematikams. Aišku, prancūzai svajojo, kad ši garbė tektų jų tėvynainiui. Prancūzijos mokslų akademija  už  teoremos sprendimą įsteigė net keletą premijų ir aukso medalį. Iškiliausi pasaulio matematikai laužė galvas, ieškojo būdų, kaip įrodyti paskutinę Fermat teoremą. Tai nepaprastai įdomi, detektyvo verta, kupina nuotykių istorija. Ir, kaip matome iš talentingai parašyto Antano Laurinčiko darbo, baigėsi ji tik 1995 metų gegužės mėnesį, autoritetingame žurnale Annals of Mathematics paskelbus A.Wileso ir R.Teyloro straipsnius. Paskutinė Fermat teorema buvo galutinai įrodyta.

   O ką bendra su Fermat teorema turėjo Gasparas Seliava? Dar 1962 metais jis buvo tikras, kad šią keleto amžių mįslę yra pavykę įminti jam. Susirgęs gripu, pasakojo Seliava, jis ėmė mąstyti apie šią   

matematikų neįveiktą problemą. Ir staiga jam nušvitęs sprendimas. Be galo laimingas jis perbrido Smilgą ir atėjęs pas mus, tėvui ir man pasakojo apie netikėtą sėkmę. Ką jam konkrečiai pavykę įrodyti, aišku, nesupratome. Bet puikiai supratome, kad tai neeilinis atradimas. Pasaulinio lygio atradimas. Aplankiau jį ir savo akimis mačiau mašinėle rusų kalba atspausdintą tą jo darbą, Fermat teoremos įrodymą.  Dar atkreipiau dėmesį, kad dalis teksto atspausdinta raudona spalva.

   Su G.Seliava labai artimai bendravau. Visada atvykęs į tėviškę jį aplankydavau. Susirašinėjome. Ir štai ant mano stalo tas kone prieš šešiasdešimt metų man rašytas laiškas. Pieštuku. Ant pusės mašinraščio lapo. Truputį pataisęs klaidas jį pateikiu visą.

   Brangus Kęstuti! Ačiū už linkėjimus. Jūsų malonus laiškas atėjo kartu su kitu nuo Vilniaus Universiteto Rektoriaus matematikos mokslų daktaro J.Kubiliaus. Šis laiškas  atnešė man didelį moralinį pasitenkinimą, nes Rektorius davė man teigiamą atsiliepimą apie mano darbą ryšium su Fermat teorema. Rektorius kviečia mane atvykti pas save dėl pasikalbėjimo apie mano darbą. Linkiu ir Jums sėkmės Jūsų jaunystės darbuose. Geriausių 1963 metų. - Jūsų draugas G.Seliava.

   Buvusiam Kėdainių „Šviesos“ gimnazijos direktoriui, Kėdainių aukštesniosios kulturtechnikų mokyklos pedagogui, iškiliam kėdainiečiui nepavyko nuskinti laurų. Juos po trisdešimt dviejų metų laimėjo kiti. Bet tai nė kiek nesumenkina titaniškų jo pastangų ir tikėjimo mokslo galia. Visų Mokytoją prisimenančių atminty jis liko šviesi ir pagarbos verta gyvenimo kely sutikta asmenybė. Tikiuosi, kad dar rasiu progą šį bei tą pasakyti apie šią neeilinę asmenybę. Juo labiau, kad darbštus krašto istorijos tyrinėtojas kėdainietis Jonas Jucevičius parengė apie G.Seliavą solidžią monografiją. Jos rankraštis saugomas Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje. Bibliotekos direktorė Virginija Grigorjevienė su savo kolegomis labai jautriai rūpinasi Kėdainių praeities ženklų išsaugojimu.

Atgal