ISTORIJA
09.25. Tarp tiesos ir melo - Icchako Arado prisiminimai, keliaujant į Siono kalno viršūnę (2)
Violeta Rutkauskienė
Specialiai „Lietuvos aidui“ iš Čikagos
Byla dėl dalyvavimo žudant Lietuvos partizanus ir taikius gyventojus
Dėl 1979 m. knygoje “The Partizan” minimų faktų Aradui 2007 m. Lietuvoje buvo iškelta byla. I. Aradas įtartas dėl Antrojo pasaulinio karo metais nacių okupuotoje Lietuvoje ir pokario metais, jam tarnaujant sovietų NKVD galimai padarytų jo 1979 m. išleistoje knygoje minimų nusikalstamų veiksmų, vertinamų kaip nusikaltimai žmoniškumui prieš Lietuvos gyventojus (civilių gyventojų, karo belaisvių žudymas, Lietuvos Laisvės kovotojų žudynės).
Sovietų partizanų būrys „Vilnius“ ruošiasi į akciją 1944 m. žiema. Nuotrauka iš knygos Sovietiniai partizanai Lietuvoje 1941-1944 m. aut. R. Zizas
Paminklas 1945 m. kovo 11-12 d. žuvusiems ir NKVD bei stribų išniekintiems Lietuvos partizanams. Paminklas Cirkliškėse
Vokietijai 1941 m. užėmus Lietuvą, Y. Aradui teko sunkūs geto išgyvenimai, vėliau jis siekdamas išgyventi su grupe savo likimo draugų pabėgo į mišką ir įsijungė į sovietų diversantų gretas, kovojo su vokiečiais, vėliau pokaryje tarnavo sovietų represinėje NKVD struktūroje ir dalyvavo žudant Lietuvos patriotus ir partizanus. Po karo atvykęs į Izraelį jis tarnavo kariuomenėje, užsitarnaudamas brigados generolo laipsnį. 1972-aisiais pasitraukė į atsargą ir tapo istoriku, besispecializuojančiu holokausto istorijoje. I. Aradas net 21 metus vadovavo Yad Vashem centrui. Jam kaip nei kuriam kitam, pagal pažintis su KGB generolais, vienam pirmųjų buvo leista padirbėti KGB, sovietų kariniuose bei komunistų partijos archyvuose Maskvoje, Minske, Odesoje ir Kijeve, ypač kariniame archyve Podolske. (Ицхак Арад. От долины смерти до горы Сион. 1939 – 1948. Израиль, 2014., c. 9.).Kaip konsultantas jis buvo kviečiamas dirbti karo nusikaltėlių persekiojimo tyrimuose OSI (Office of Special Investigations) JAV.
Po KGB “stažuočių“ - naujos bylos prieš Lietuvos patriotus
“Stažuotės” KGB aplinkoje, pravertė ir OSI vienšališkuose tyrimuose. Jau 1990 m. jis kartu su amerikiečių OSI darbuotojais lankėsi Vilniuje ir Kaune , ieškodami lietuvius patriotus kompromituojančios medžiagos. Tuo laiku , kaip sakė Aradas viename interviu, JAV buvo iškeltos ir vedamos kelios lietuvių patriotų bylos ir Lietuvos archyvuose Aradas aptiko daug medžiagos, įrodančios lietuvio A. Lileikio kaltę . Taip pat amerikiečiams jis padėjo rinkti dokumentus apie JAV gyvenusio Algimanto Dailidės ir kt. lietuvių kolaboravimą su vokiečiais. Lietuvai sukūrus Tarptautinę komisiją nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Lietuvos ambasadorius Izraelyje Romas Misiūnas ir parlamentaras Emanuelis Zingeris pakvietė I. Aradą dalyvauti šios komisijos tyrimuose. Jų prašomas ir raginamas sutiko dirbti šioje komisijoje. Jo darbas šioje komisijoje nutrūko po to , kai Generalinė prokuratūra iškėlė jam bylą ir kreipėsi į Izraelį, prašydama įteikti pranešimą apie įtariamą dalyvavimą civilių asmenų ir Lietuvos laisvės kovotojų žudyme. Patsai Y. Aradas išreiškė pasipiktinimą ir atsisakė duoti bet kokius parodymus, o Izraelio Teisingumo ministerija atsisakė patenkinti tokį Lietuvos prašymą. Izraeliui aktyviai spaudžiant, Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui tarpininkaujant prokuratūra bylą nutraukė. (V. Adamkus. Paskutinė kadencija. Vilnius. 2011, p.459).Izraelio generolo mundurą suskubo gelbėti irV. Adamkaus sudarytos komisijos ekspertas, buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas. Tada , istorikas kalbėdamas lrytas.lt žurnalistui sakė, jog įtarimai, kad Y. Aradas, partizanaudamas sovietų būriuose galėjo šaudyti civilius žmones, yra abejotini, nes anot istoriko dr. Anušausko, Aradui iškelta byla buvo paremta jo paties paaugliškais prisiminimais knygoje “The partisan” (1979m.) Kažin, ar yra duomenų, kad jis, būdamas šešiolikos metų, šaudė žmones... (B. Vyšniauskaitė. Buvęs sovietų partizanas Lietuvoje Y. Aradas: „Didžiavausi galėdamas kariauti prieš nusikaltėlius. (https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2012/09/01/news/buves-sovietu-partizanas-lietuvoje-y-aradas-didziavausi-galedamas-kariauti-pries-nusikaltelius--5225469/).Tyrimą dėl I. Arado dalyvavimo nusikalstamoje veikloje atliko ir Lietuvos Saugumo departamento tyrėjai, bet taip ir neišgirdome apie jų tyrimo rezultatus. Atrodo, kad tyrėjai per daug į I. Arado veiklą nesigilino, nežiūrint, kad tuo metu, kai 1945 m. Adutiškio apylinkėse buvo šaudomi Lietuvos partizanai, kovojusieji už Lietuvos laisvę, NKVD talkinusis I. Rudnickis (Aradas) jau nebuvo 15 -16 metų paauglys , o 18 m. pilnametis vyras. Pats Aradas šio fakto neslepia, ypač mėgsta pasigirti apie lietuvių šaudymą Rusijos žurnalistams ir rusiškai publikai.
Lietuviškų partizanų – nėra, nebuvo ir niekada nebus
Knygoje, kaip mugėje šį pavasarį žurnalistams pasakojo JAV istorikas S. Sužiedėlis, aprašomi 13-14 metų jaunuolio, sugrįžusio su savo seserimi iš nacių okupuotos Varšuvos į savo gimtąjį Švenčionių miestą prisiminimai ir jo asmeninis žvilgsnis į tai, kas karo metais nutiko jam ir jo artimiesiems, kaip prisiminimų autoriui klostėsi tolimesnis jo gyvenimas ir likimas. (Istorikas Sužiedėlis: kodėl Lietuvos žydai laukė sovietų, o Noreika įsakymus pasirašė jau žinodamas apie žudynes.
Tačiau knyga ne vien apie I. Arado asmeninius išgyvenimus karo metais gete, ar sovietų partizanų būriuose. Išleistuose prisiminimuose yra daug medžiagos platesnei šio sovietinio partizano veiklai pažinti ir kritiškiau įvertinti. Čia aprašomi įvykiai atskleidžia ir bendresnę visų Lietuvos žmonių situaciją dviejų okupacijų laikotarpiu, jų pergyvenimus, skaudžią trėmimų patirtį, netektis, kovą už laisvę ir skirtingas Lietuvos gyventojų nuotaikas, jų tarpusavio santykius, laikyseną žmogiškumo išbandymu žiaurios tiesos akistatoje su karo ir okupacijų pasėkoje Lietuvą ištikusia tragedija. Knygoje nepamiršti svarbūs to laikotarpio įvykiai: žydų ir lietuvių padėtis sovietų okupacijos pradžioje, susidariusi situacija ir kylanti tautų priešprieša sovietams traukiantis, paniškai bėgant Raudonajai armijai iš Lietuvos. Atsiminimuose paliestos Lietuvos žmonių nuotaikos ir parodytas žydų jaunuomenės aklas žavėjimasis sovietais ir aklas tikėjimas, jog Raudonoji armija po trijų dienų grįš ir išvaduos. Gan plačiai paliesti Švenčionių žydų bendruomenės išgyvenimai, geto sukūrimas ir jo sunaikinimas, pasinaudojant Vilniaus geto žydų policijai (Aradas, p.57-161). Paliesti ir tarpusavio žmonių santykiai, jų laikysena ir elgesys, aprašyti atskiri įvykiai palietusieji ne paties I. Arado ar žydų bendruomenės gyvenimą, bet ir daugelio Lietuvos žmonių likimus. Knygoje I. Aradas plačiai aprašo Švenčionių geto antifašistinės pogrindinės organizacijos sukūrimą, jos veiklą, o taip pat vėlesnį jos narių įsitraukimą į sovietų partizanų būrius (Aradas, p. 99-120). Knyga atskleidžia ir paties Y. Arado poziciją Lietuvos atžvilgiu. Lietuvos jis nelaikė savo Tėvyne, nes gimė lenkų okupuotoje Lietuvos dalyje, augo Varšuvoje. Tad Lietuva, lietuvybė ne lietuviui Aradui nekėlė jokių jausmų, jis nesuprato Lietuvos žmonių siekių ir kovos už nepriklausomybę, kaip ir daugelis jo tautiečių jautė didelę simpatiją ir prisirišimą Sovietų Sąjungai ir Raudonajai armijai išvaduotojai. Todėl netenka stebėtis, kad tikrieji Lietuvos gynėjai Arado supratime buvo tik sovietiniai partizanai/diversantai, o ne kokie kiti kovotojai už Lietuvos laisvę. Lietuvoje, anot Arado, jų nebuvo, nėra ir niekados nebus.
Sovietų rėžimas Arado akimis
Iki Lenkijos okupacijos I. Aradas su tėvais gyveno Varšuvoje, o atėjus ir įsigalėjus vis griežtesniam nacių režimui, šeima nutarė grįžti į savo gimtąsias vietas Švenčionyse. Sugrįžimas nebuvo lengvas, netgi lemtingas. Trylikmetis Aradas1939 m. gruodžio 25d. atsisveikinęs su savo tėvais Varšuvos geležinkelio stotyje, jų niekada nesulaukė gimtinėje ir niekada nepamatė savo gyvenime. Tuo laiku dar tūkstančiai žydų, skaičiuojama jų iki 300 tūkst. (Aradas, p.56) - daugiausiai jaunų žmonių, palikusių savo gimtąsias vietas Lenkijoje, bandė ieškoti saugesnio gyvenimo pasklisdami į rytus, kurie tuo laiku jau buvo Sovietų Sąjungos.
Gimtieji Švenčioniai sugrįžusį paauglį pasitiko pasikeitę. Miesto vaizdas- namai tie patys, atpažįstami, tačiau žydų bendruomenės gyvenimo ritmas ne toks judrus, kaip buvo lenkų valdžios metais. Sovietų tvarka ir taisyklės sukūrė kitą atmosferą. Turgus, miesto pagrindinė dvasia, apmiręs. Valstiečiai čia neveža savo prekių, nes aplinkui nieko nėra, ką jie galėtų nupirkti už priprekiautus pinigus. Privati prekyba mirusi, tik valstybinės parduotuvės parduoda druską ir degtukus. Valstiečiai savo produkciją keičiasi kažkur toliau nuo valdžios akių.
rutka8 - Paminklas 1945 m. kovo 11-12 d. žuvusiems ir NKVD bei stribų išniekintiems Lietuvos partizanams. Paminklas Cirkliškėse
rutka8 - Paminklas 1945 m. kovo 11-12 d. žuvusiems ir NKVD bei stribų išniekintiems Lietuvos partizanams. Paminklas Cirkliškėse
.jpg)
(1).png)
