VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

09.13. Tarp tiesos ir melo - Icchako Arado prisiminimai, keliaujant į Siono kalno viršūnę (1) Specialiai „Lietuvos aidui“ iš Čikagos

Violeta Rutkauskienė

 

Šių 2020-jų  metų Vilniaus  pavasario Knygų mugėje buvo pristatyta  sovietų partizano Icchako Rudnickio/  slapyvardžiu Anatolijaus Kunickis, vėliau  I. Arado,   prisiminimų knyga  „IŠ MIRTIES SLĖNIO Į SIONO KALNĄ”.

Kaip rašo spauda, I. Aradas – sovietų diversantas, vėliau Izraelio armijos brigados generolas, ilgametis Yad Vashem  memorialo vadovas, prieš daugelį metų rašytuose prisiminimuose pasakoja apie savo išgyvenimus gimtajame Švenčionių mieste prasidėjus karui su nacistine Vokietija,  prisimindamas kankinio gyvenimą gete ir savo  patirtį karo metu, kaip  būdamas labai jaunas (15-18 m.) paauglys, kovojo prieš vokiečius sovietų partizanų gretose, vertė  vokiškų okupantų ešelonus, naikino priešų ginklus, degino jų sandėlius, žudė  priešo karius ir okupantui talkinusius vietinius kolaborantus.  

Papildydami lietuviškos spaudos pranešimus priminsime, jog Rudnickis/Aradas vertė ne tik vokiškųjų okupantų  traukinius nuo bėgių,  naikino priešų ginklus ar  sandėlius, ir ne tik kovojo prieš nacius, bet, kaip  jis pats rašo, taip pat prieš nacių kolaborantus -lietuvių buržuazinius nacionalistus– fašistus, o 1944-1945 m.  milicijos/stribų būryje kartu su NKVD  naikino   Lietuvos partizanų (banditų) „gaujas“,   siekusias atkurti laisvą nepriklausomą Lietuvą.

Šių metų   pavasarį  Lietuvoje Knygų mugėje pasirodžiusią senos knygos naują lietuvišką leidimą išleido leidykla “Margi raštai”, o knygą skaitytojams pristatė specialiai iš JAV  atvykęs Milersvilio universiteto profesorius emeritas istorikas dr. S. Sužiedėlis, gerai pažįstantis I. Aradą nuo senų laikų , kuomet jie dirbo kartu OSI   kaip konsultantai  karo nusikaltėlių tyrimuose. Leidinys parengtas ir išleistas TARPAUTINEI KOMISIJAI NACIŲ IR SOVIETINIO OKUPACIJŲ RĖŽIMŲ  NUSIKALTIMAMS LIETUVOJE ĮVERTINTI  rekomendavus.  Stebėtina, kam ši nauja laida, tos senai  išleistos raudonojo diversanto sovietų raugo  knyga staiga pasidarė taip  reikalinga Lietuvai? Kuo ji  aktuali po tiek metų,  kodėl ji būtent išleista dabar ir kuo ji gali sudominti skaitytojus? Daugiau nei keista kompetentingos komisijos rekomendacija.

Trys laidos – melagysčių, klaidinančių fotografijų ir neįvykusių faktų

I.Rudnickio/Arado prisiminimai pirmą kartą pasaulį išvydo  anglų kalba 1979 m. Jungtinėse Amerikos valstijose (Yitzhak Arad. The Partisan. New York, 1979). Knygą išleido, kaip rašoma, Holokausto muziejus, tada dar  vadinamas “Holocaust library“ Niujorke. Šis pirmasis  plačiai išplatintas pasaulyje  leidinys yra  iliustruotas ne viena tiesos  neatitinkančia nuotrauka bei skaitytojus ir tyrėjus klaidinančiais aprašymais, tikrovėje nebūtais  faktais, išgalvotomis ar nuo kitų pasiskolintomis istorijomis,  prasimanymais, klaidingai parašytomis pavardėmis, Sovietų Sąjungos  ir sovietų partizanų aukštinimu, Lietuvos ir lietuvių žeminimu ir niekinimu. Knyga yra tendencinga, šališka nukreipta prieš Lietuvą ir Lietuvos laisvės kovotojus bei jų siekius.

Icchako Arado knygos 1979 m. laida

Icchako Arado knygos 2020 m. lietuviškas vertimas

1979 m.  knygos klaidinga iliustr. - Švenčionių žydai  suvaryti į  Poligoną. Žudynių vaizdas 1941 m.  spalio 9 d.    Knygos gale- klaidų atitaisyme rašoma: turi būti – Einsatzgruppen šaudomos moterys žydės. Fotografija ne iš Švenčionių  Poligono, bet  Liepojos geto  Latvijoje.   Nuotraukos  iš Yad Vashem  archyvo 

Keliolika šimtų žydų iš Švenčionių traukiniu  1942 m. balandžio 9 d. buvo išvežti į Panerius ir nužudyti.  Aš važiavau tuo pačiu traukiniu, ieškoti kontaktų su žydų pogrindžiu- rašo I. Aradas paaiškindamas foto. Klaidų atitaisyme gale knygos rašoma – turi būti – Jews in barbed freightcars on their way to death                        

Tai pavyzdys, kaip falsifikuojama istorija. Pirmuose dviejuose nuotraukose rodoma Švenčionių žydų tragedija naudojant Yad Vashem archyvuose  sukauptas Liepojos žydų geto nuotraukas, o  trečioje -  nuotrauka iš Yad Vashem archyvų, kurią atskiri tyrinėtojai aprašo labai pagal savo poreikį. Rašant apie Danijoje vykdytą holokaustą, pažymima, kad tai danų moterys žydės, vengrų, kad vengrų žydės deportuojamos į mirties lagerius. I. Aradas, kaip matome iš aprašymo, pats pasivažinėjo  šiuo traukiniu ir fotografiją pritaikė Švenčionių geto tragedijai atvaizduoti. Ir taip, 70 metų pasauliui rodant šias fotografijas,  peršamas paniekinantis Lietuvos įvaizdis.

2014 m. pasirodė elektroninė knygos versija rusų kalba Izraelyje, papildyta  paties I. Arado  interviu, specialiai duotu  žurnalistei  Alai Borisovai.  Šiame interviu rusakalbei  Izraelio skaitytojų  auditorijai I. Aradas patvirtino,  kad viskas, kas jo atsiminimuose parašyta yra tiesa, ir jis neišsižada jokių aprašytų faktų (Ицхак Арад.От долины смерти до горы Сион. 1939 – 1948. Израиль, 2014).

Vienok, I.Aradas, pristatydamas lietuvišką versiją 2020 m. pavasarį Lietuvoje,  skaitytojams knygos  pradžioje rašo: - “Šiandien kai nuo knygos parašymo praėjo daugiau kaip 70 metų ir platesnė istorinė medžiaga tapo prieinama, kai kuriuos įvykius ir sąvokas matau kitomis akimis. Todėl siekdamas tikslumo šiame  knygos leidime pakeičiau kai kurias formuluotes”. Išties, 2020 m. leidžiant lietuviškąją  versiją knygoje padaryta kai kurių  pakeitimų, pataisymų, panaudotos  naujos iliustracijos, o senos neatitinkančios tiesos išimtos, tačiau  bendra antilietuviška prisiminimų tendencija išliko nepakeista, neištaisyta daug klaidų  ir netikslumų“ (Icchakas Aradas. Iš mirties slėnio į Siono kalną.Margi raštai, Vilnius, 2020.).                 

Prisiminimų knygoje I. Aradas greta aprašytų geto kankinio išgyvenimų nemažai vietos skiria sovietų partizanų veiklai nušviesti.  Aprašyti tarpusavio partizanų santykiai, gyvenimas Baltarusijos ir Lietuvos miškuose, kova  su  vokiečiais, vykdomos pasipriešinimo operacijos, susidūrimas su vietiniais gyventojais ir jų organizuotais savisaugos būriais,  dalyvavimas Girdėnų ir kt. lietuviškų kaimų baudžiamose akcijose, lietuvių partizanų naikinimas. 1979 m. laidos knygoje yra skyrius, kuriame I. Aradas aprašo savo veiklą NKVD baudžiamose daliniuose ir savo asmeninį dalyvavimą sunaikinant  250 lietuvių partizanų Rytų Lietuvoje, kovojančių už laisvą nepriklausomą Lietuvos valstybę (Arad, p.182).  Lietuviškame 2020 m. leidime Arado veikla susieta su NKVD   visiškai perdirbta, kad kuo mažesnis šešėlis kristų ant paties autoriaus generoliškų antpečių (Aradas, p.256).  Vis dėl to kyla klausimas, kodėl visi tie,  pataisymai  nebuvo daromi 2014m. leidžiant rusišką knygos laidą Izraelyje. Yra įtarimas, jog  šį pavasarį  išleista knyga  skirta tik Lietuvos gyventojams vidiniam  naudojimui,  o pasauliui paliekama sena   klaidinga ir melaginga autoriaus pasakojimo versiją.   Bendras knygos pobūdis yra tendencingas, ji parašyta  prosovietiniu stiliumi,   naudojant komunistinės ir sovietinės propagandos klišes, aukštinant   ir mitologizuojant  sovietų partizanus, jų veiklą, tuo pačiu  iškeliant ir sureikšminant asmeninius  Arado nuopelnus. Nevengiama naudoti išgalvotų istorijų, iškraipytų įvykių, vardų, netiesos.

 

Atgal