ISTORIJA

08.08. LIETUVOS STEIGIAMOJO SEIMO NARIŲ PORTRETAI

Laima MACYTĖ

RADVILIŠKIEČIAI STEIGIAMAJAME SEIME

Steigiamajame Seime (1920-1922 m.) dirbo du Radviliškio krašto sūnūs: Vytautas Antanas RAČKAUSKAS ir Antanas POVYLIUS. Vytautas Antanas Račkauskas į Steigiamąjį Seimą išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių sąjungos sąrašą Nr. 3. Antanas Povylius į Steigiamąjį Seimą kandidatavo V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą, tačiau išrinktas nebuvo. Steigiamojo Seimo nariu tapo po metų, 1921 m. gegužės 24 d., iš Seimo pasitraukus Vladui Sirutavičiui.

Vytautas Antanas RAČKAUSKAS

Biografija

Nuotr. iš leidinio Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, 1924, p. 46.

Vytauto Antano Račkausko biografijos faktai išbarstyti keliuose leidiniuose: Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 46; Lietuvių enciklopedija. T. 24. Boston, USA, 1961, p. 326; Lietuvos gyventojų genocidas. T. 1, 1999, p. 678; Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 297-300; Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje www.lrs.lt/LietuvosSteigiamasis Seimas (1920-1922); Lietuvos valstybės centrinio archyvo parengtoje virtualioje parodoje Lietuvos Steigiamajam Seimui – 100 metų.

LVIA. f. 1529. ap. 1. b. 1. l. 196(196).

Vytauto Antano RAČKAUSKO gimimo liudijimas ir įrašas apie santuoką su Justina Janulaityte.

Steigiamojo Seimo narys Vytautas Račkauskas gimė Radviliškio miestelyje (žr. Vidaus paso kortelės kopiją ir kituose to laikotarpio rankraštiniuose dokumentuose - past.), Šiaulių apskrityje. Lietuvis, krikštytas katalikų bažnyčioje (žr. gimimo liudijimo kopiją Radviliškio bažnyčioje - past.), kilęs iš darbininkų šeimos. Vytauto Račkausko senelis už dalyvavimą 1863 metų sukilime buvo ištremtas į katorgą Sibire, o tėvas, dėdė ir tetos su motina į tremtį Petrozavodsko apskrityje. Išleidus manifestą, tėvas su artimaisiais grįžo į Lietuvą, o senelis mirė Sibire. Tėvas dirbo geležinkelio dirbtuvėse Radviliškyje, vėliau buvo garvežių mašinistu. Vytauto Račkausko tėvas dar papildomai nuomavo netoli Radviliškio ūkį. Nors Steigiamojo Seimo nario tėvai laikė save lietuviais, tačiau namuose kalbėjo lenkiškai. (žr. Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 46). Informaciniuose leidiniuose rašoma (žr.Lietuvių enciklopedija. T. 24. Boston, USA, 1961, p. 326), kad Vytautas nuo 5 klasės uždarbiaudamas ėjo mokslą Liepojos gimnazijoje, kurią baigė 1902 metais. Peliksas Bugailiškis, tais pačiais metais baigęs minėtą gimnaziją, ir kurį laiką dirbęs Šiauliuose, savo knygoje Gyvenimo vieškeliais (Š., 1994, p. 92) rašo: Liepojoje mokinosi nemaža vėliau iškilių ir šiaip pasižymėjusių asmenų: <...>; inžinierius Vytautas RAČKAUSKAS – Susisiekimo ministras, Žemės ūkio akademijos profesorius, kooperatininkas; <...>. Tais pačiais, 1902 metais, įstojo į Maskvos Konstantino matavimo institutą. Baigęs studijas gavo geodezijos inžinieriaus kvalifikacijos diplomą. Kaip buvęs instituto stipendininkas, 1907 m. paskirtas į Besarabiją, į žemės tvarkymo įstaigą Kišiniove. Šiame mieste Vytautas Račkauskas buvo Katalikų labdaros draugijos vicepirmininku. 1910 metais iš Kišiniovo nukeltas į Irkutską. Iš ten po metų, 1911 m., paskirtas į Čitą, į Užbaikalio kazokų ūkio įstaigą. Šiame Užbaikalės mieste radviliškietis Vytautas Račkauskas vėl buvo Lietuvių Labdarybės draugijos pirmininku ir lietuvių mokyklos globėju. Po daugiau kaip dešimties metų klajonių po plačią Rusijos imperiją, įgavęs daug praktinės patirties ir profesinių įgūdžių, 1918 m. sugrįžo į Lietuvą. 1919 m. Kaune jam pavesta suorganizuoti Žemės tvarkymo ir Matavimo departamentą ir matininkų kursus. 1919 03 01 – 1920 05 15 buvo Žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo departamento direktoriumi. Įsteigtuose matininkų kursuose mokytojavo ir buvo šių kursų direktoriumi. 1920 05 07 Vytautas Račkauskas buvo Lietuvos valstybės ir Sovietų Rusijos taikos sutarties derybų delegacijos narys. 1920 05 15 – 1922 11 13 Vytautas Račkauskas dirbo Lietuvos Steigiamajame Seime. Pagal Lietuvos valstiečių sąjungos sąrašą jis buvo išrinktas ir į I Seimą (1922 11 13 – 1923 03 13). Baigęs parlamentinę veiklą Vytautas Račkauskas 1923 – 1940 m. dirbo valstybės tarnyboje. Buvo Susisiekimo ministerijos inspektorius, 1924 04 01 paskirtas Valstybės kontrolės Susisiekimo revizijos departamento direktoriumi. 1926 – 1927 m. dirbo Žemės banko valdytoju. Nuo 1927 m. balandžio mėn. ėjo atsakingas pareigas Susisiekimo ministerijoje, dažniausiai geležinkelių padalinyje. Buvo viršininko padėjėjas, geležinkelių eksploatacijos direktorius, geležinkelių valdybos direktorius. 1940 06 15 Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus nepriklausomą Lietuvos valstybę dirbo vyr. inspektoriumi. (Žr. Lietuvių enciklopedija. T. 24. Boston, USA, 1961, p. 326; Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920 – 1922 metų) narių biografinis žodynas. V., Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 299).

Vytautas Račkauskas buvo Lietuvos valstiečių sąjungos Centro komiteto narys, aktyviai dalyvavo Lietuvos valstiečių sąjungos suvažiavimuose. Steigiamojo Seimo laikotarpiu jis vykdavo į susitikimus su apskričių gyventojais ir juos informuodavo apie Steigiamojo Seimo veiklą. 1921 m. platino Varpo akcijas JAV. Nuo 1921 m. bendradarbiavo Lietuvos ūkininke, buvo pirmųjų technikinių instrukcijų autorius.

1941 06 15 sovietų represinių struktūrų išvežtas į lagerį Archangelsko srityje. (Tiksli lagerio vieta žinynuose nenurodoma – past.). Oficialioje biografijoje rašoma, kad mirė prieš 1956 m. lageryje (tiksli mirties data nežinoma). Antrajame pataisytame ir papildytame Lietuvos gyventojų genocidas . T 1. (V., 1999, 678) Vardyno leidime rašoma: ,,RačkauskasVytautas, Juozo, g. 1881, gyv. Kaune, inž. Išv. į lag. 1941 – Archangelsko sr.; mirė lageryje. / Žemės banko direktorius, buv. Seimo narys. ANK KER KIT“. Šiame pagrindiniame informaciniame leidinyje mirties vieta ir data nenurodomos. Tačiau Lietuvos centrinio valstybės archyvo kartu su Kauno regioniniu valstybės archyvu ir Lietuvos ypatinguoju archyvu parengtoje virtualioje parodoje Lietuvos Steigiamajam Seimui – 100 metų eksponuojamas Juozo Račkausko, Vytauto Račkausko sūnaus, prašymas Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijai (VRD).

Juozo Račkausko, Vytauto Račkausko sūnaus, prašymas Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijai (MVD). LYA, f. V-5, ap. 1, b. 16342, l. 34.

Prašyme nurodyta, kad Vytautas Račkauskas mirė 1942 m. (pabraukta dokumente – past.). Minėtame daugiatomiame tęstiniame leidinyje informuojama:

,,<...> žmona Račkauskienė Janulaitytė Justina, Kaliksto, g. 1894, gyv. Kaune. Tremtis 1941 – Burla, Altajaus kr. ; paleista 1958, 1958 grįžo į Lietuvą, 1968 mirė. ANK KER TBK

sūnus Račkauskas Juozas, Vytauto, g. 1923, gyv. Kaune. Tremtis 1941 – Burla, Altajaus kr. ; paleistas 1958, 1958 grįžo į Lietuvą. ANK KER TBK“ (p. 678).

Kada ir kur Vytautas Račkauskas buvo atskirtas nuo šeimas ir išsiųstas į lagerį Archangelsko srityje, o žmona ir sūnus ištremti į Burlą Altajaus krašte? (Burla - Kazachijos SSR, Novosibirsko srities ir Altajaus krašto sienų sankirtoje esanti gyvenvietė – past.) Dėl epidemijos karantino nesuspėta susipažinti su Lietuvos archyvuose saugomais Račkauskų šeimos kalinimo ir tremties dokumentais. (Artimiausiu metu planuojama tai padaryti – past.) Tuomet bus galima patikslinti Vytauto Račkausko gyvenimo faktus sovietinės represijos laikotarpiu.

Steigiamajame Seime ir I Seime

Į Steigiamąjį Seimą Vytautas Račkauskas išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių sąjungos sąrašą Nr. 3. Steigiamajame Seime priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS) frakcijai, įėjusiai į Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS) ir Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijų (LSLDP) bloką.

Tautos atstovai Steigiamojo Seimo darbą organizavo septyniolikoje nuolatinių ir aštuoniose laikinosiose komisijose. Vytautas Račkauskas iš pradžių dirbo nuolatinėje Ekonominėje, nuo 1920 10 01 – Žemės reformos, nuo 1921 04 22 – Finansų ir biudžeto komisijose. Radviliškietis priklausė Seniūnų sueigai, kurią sudarė devyniolika parlamentarų: septyni Steigiamojo Seimo nariai ir dvylika frakcijų atstovų (Valstiečių liaudininkų bloko atstovai delegavo tris narius). Jis dirbo ir laikinojoje komisijoje padėčiai geležinkeliuose ištirti. 1921 07 09 – išrinktas į Krašto apsaugos ministerijos etatų ir sąmatos karo metu svarstymo ir patikrinimo komisiją.

Vytautas Račkauskas aktyviai dalyvavo svarstant ir priimant pagrindinius kuriamos valstybės įstatymus. <...>. (Tekstas trumpinamas – L. M. past.)

Steigiamojo Seimo narių autografų albumas, išleistas minint pirmąsias Steigiamojo Seimo darbo metines. Žr. www.lrs. / <...> / Steigiamasis Seimas

Vytauto Račkausko autografas šiame albume: Teisės, kurias žmogus sau pasiima, yra santykyje su pareigomis, kurioms jis atsiduoda, ir uždaviniais, kuriems jis jaučiasi priaugęs / V. Račkauskas

Buvęs radviliškietis buvo reiklus, principingas ir savo kolegoms frakcijų bloke. Jis reikalavo, kad Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijų (LSLDP) ir Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS) frakcijų bloko prezidiumas priimtų nutarimus, kurie įpareigotų bloko narius reguliariai dalyvauti frakcijų bloko posėdžiuose ir dirbti parlamentinį darbą ne tik Steigiamajame Seime, bet ir visame krašte. Parlamentaro pasiūlymai buvo svarstomi ir atsispindėjo bloko nutarimuose. 1920 m. rudenį-žiemą vykstant diskusijoms dėl VI Griniaus Kabineto reorganizavimo, valstiečiai liaudininkai į Susisiekimo ministro postą buvo iškėlę ir Vytauto Račkausko kandidatūrą. Lietuvos krikščionių demokratų partijai (LKDP) Vytauto Račkausko kandidatūra iš esmės buvo priimtina. Bet jo požiūris į koalicinės Vyriausybės partnerius – Lietuvos krikščionių demokratų partijų bloką 1920 09-12 mėn. darėsi vis radikalesnis. 1921 m. sausį jis jau vienareikšmiškai pasisakė koalicijos su krikščionimis demokratais (KD) nutraukimui ir griežtai liaudininkų opozicijai dešiniesiems. Po metų, 1922 m. sausį, jis gynė panašią taktiką – buvo nusistatęs prieš valstiečių liaudininkų paramą VII Ministrų Kabinetui (1922 02 02 – 1923 02 23). Tačiau 1922 m. pavasarį Vytautas Račkauskas prieštaravo kai kurių kolegų pasiūlymui nedalyvauti ne tik Seimo, bet ir komisijų posėdžiuose.

Steigiamojo Seimo 1922 03 02 I sesijos 177 posėdis. Pirmojo Sekretoriaus rinkimų rezultatai.

Žr. www.epaveldas.lt

Steigiamojo Seimo pirmasis sekretorius (1922 m. kovo 2 d. – 1922 m. lapkričio 13 d.)

1922-ieji metai Vytautui Račkauskui Steigiamajame Seime buvo ypač įtempto darbo laikotarpis. 1922 m. buvo iškilmingo Vasario 16-osios posėdžio sekretorius. 1922 02 21 Ladas (Vladas) Natkevičius atsisakė Steigiamojo Seimo Prezidiumo pirmojo sekretoriaus pareigų. (Steigiamojo Seimo Prezidiumą sudarė septyni parlamentarai: Steigiamojo Seimo pirmininkas, pirmasis ir antrasis vicepirmininkai, pirmasis ir antrasis sekretoriai, turėję sprendžiamąjį balsą ir du sekretoriai, turėję patariamąjį balsą.) 1922 03 02 iš šešių kandidatų didele balsų persvara pirmuoju Steigiamojo Seimo sekretoriumi išrinktas radviliškietis Vytautas Račkauskas. Iš balsavusių penkiasdešimt šešių Steigiamojo Seimo narių net keturiasdešimt savo balsą atidavė už Vytautą Račkauską. Be to, jis labai dažnai buvo posėdžių sekretorius.

Senelio Igno Račkausko ir tėvo Juozo Račkausko gyvenimo keliais

Trijų kartų Račkauskų šeimos gyvenimo istorijos gana išsamiai yra išlikusios rašytiniame palikime. Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus tarnautojų surinkta istorinė medžiaga apie 1863 m. sukilimo dalyvius ir www.epaveldas.ltskelbiami periodinės spaudos dokumentai padeda atkurti Tautos gynėjų, jų vaikų ir vaikaičių atminimo paveikslus.

Enciklopedinės žinios apie Vytauto Račkausko tėvą Juozą, senelį Igną ir jo šeimą pateikiamos leidinyje Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais(Klaipėda, 1924, p. 46). - ,,<...>. Jo senelis 1863 m. buvo išsiųstas rusų valdžios į Sibiro katorgą, o tėvas, dėdė ir tetulos su motina buvo ištremtos į Petrozavodsko apskritį. Manifestą išleidus, visi, be senelio, kuris mirė, sugrįžo į Lietuvą. Sugrįžęs tėvas dirbo gelžkelio dirbtuvėse, o vėliau buvo garvežių mašinistas, be to, dar nuomavo netoli Radviliškio ūkį. <...>“.

Kiek platesnis Igno Račkausko šeimos gyvenimo aprašymas pateikiamas Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus surinktoje informacijoje apie 1863 m. sukilimo organizatorius ir dalyvius. Ši informacija parengta pagal straipsnį 1863 metų tremtinių vargai. (Gimtasai kraštas, 1934 m. Nr. 1, p. 43-44)

Račkauskų šeima. Nežinomas fotografas, XIX a. 7 deš. ŠAM, Poz. Nr. 751/VIII

Išsami Račkauskų šeimos biografija, parašyta Gabrielės Petkevičaitės, buvo išspausdinta Šiaulių kraštotyros draugijos leidinyje Gimtasai kraštas, 1934 m. Nr. 1, p. 43-44. (Gabrielė Petkevičaitė 1920 05 15 kaip vyriausia iš lietuvių parlamentarų Steigiamajame Seime pirmajame posėdyje užėmė pirmininko postą – past.). Straipsnis 1863 metų tremtinių vargai (Račkauskų šeimos tragedija) parengtas pagal Mykolo Račkausko, Igno vaikaičio, Vytauto Račkausko jaunesnio brolio, pasakojimą.

Ignas Račkauskas (Ignacy Raczkowski) turėjo dvarą Pašakiuose (dabar Radviliškio r., Skėmių seniūnija), o jo žmonai Jagminaitei (vardas neminimas – past.) priklausė Paberžė ir Stirninai (Panevėžio apskritis) netoli Pociūnėlių (Pacunėlių) (Liaudoje). Sukilimui pralaimėjus, dvarai buvo nusavinti ir atiduoti valdyti rusui Muraškinui. Ignas Račkauskas buvo kaltinamas suorganizavus Pociūnėlių bajorus ir pačiam, kaip būrio vadui, su visu būriu prisidėjus prie kun. Antano Mackevičiaus vedamų sukilėlių. Kilus represijoms sukilimui numalšinti visa Račkauskų šeima ilgą laiką buvo laikoma Šiaulių kalėjime. Paskui gabenama į Mintaują (dabar Jelgava, Latvijoje). Iki šio Latvijos miesto tremtinius buvo leidžiama vežti giminėms. Tremiamųjų tėvų rankos buvo grandine surakintos. Paskui tėvams, pagal atsiminimų pasakojimą, buvo ne vien rankos, bet ir kojos grandinėmis surakintos. Taip visą šeimą pėsčiomis varė į Maskvą. Račkauskai Maskvoje gyveno ištisus metus. Visos šeimos pragyvenimui buvo skiriama 50 kapeikų dienai. Motina už tas 50 kapeikų nupirkdavo miltų ir kepdavo pyragus, kuriuos vaikai, parduodami gatvėse, šiek tiek užsidirbdavo. Iš Maskvos buvo varomi į Irkutską (Irkucką). Irkutske tėvą Igną nuvarė toliau į katorgą, o motiną su vaikais – į tremtį (,,na poselenie“). Tėvas Ignas Račkauskas mirė katorgoje. (p. 43)

Paskui motiną su vaikais perkeldavo vis arčiau tėvynės Lietuvos. Kurį laiką, rašo Gabrielė Petkevičaitė, visa Račkauskų šeima (be tėvo Igno Račkausko – past.) buvo apgyvendinta Karelijoje, Petrozavodske. Paaugę vaikai padėdavo žvejams, kai tie naktimis žvejodavo ežere. Įvyko nelaimė: jauniausias sūnus Antanas, taip plaukiodamas su žvejais, nuskendo (prigėrė). Du vyresnieji sūnūs gavo darbą Petrozavodske, išmoko karelų kalbą. Vyriausias sūnus Juozas (Vytauto Račkausko tėvas – past.) šiame mieste baigė amatų mokyklą. Paskui abu broliai gavo raštininkų vietas pas ispravninką (apskrities policijos viršininką – past.), kuriam padėdavo su vietos gyventojais karelais bendrauti, versdami iš karelų kalbos į rusų kalbą. Toliau visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė įterpia įdomų atsitikimą, kuris iliustruoja brolių sumanumą ir apsukrumą.

Petrozavodske tarp tremtinių buvo ir katalikų kunigų. Mieste gyveno ir katalikas gydytojas (pavardės neprisimena) Šis gydytojas (daktaras) leido vienam kunigui, slaptai susitarus, aukoti jo bute šv. Mišias (Dvasininkams tremtiniams ši pareiga buvo neleidžiama – past.). Juozas Račkauskas, Vytauto Račkausko tėvas, jau tarnaudamas ispravninko raštininku, sutiko kunigui šv. Mišioms patarnauti, kartu su kunigu slėpdavo bažnytinius rūbus urve kitoje ežero pusėje. Vieną kartą šv. Mišių metu atsigręžęs kunigas giedojo: Dominus vobiscum (lot. Viešpats su jumis). [Prieš kelis dešimtmečius kunigai aukodavo šv. Mišias nusigręžę į altorių – past.] Patarnautojas Juozas pastebėjo, kad, ištaręs tuos žodžius, kunigas lyg suakmenėjo, net išskėstų rankų nebepajėgdamas suglausti. Atsigręžęs į duris, Juozas pamatė savo ispravninką, įėjusį kartu su kitais policininkais.

Atėjęs į raštinę raštininkas rado ispravninko parašytą laišką gubernatoriui. Tą laišką ponas jam įsakė negaištant išsiųsti. Juozas, pasitaręs su broliu, kuris su juo drauge tarnavo, nutarė laišką atplėšti ir įsitikinti, ar čia nebus skundas dėl kunigo. Nuojauta pasitvirtino, todėl abu broliai ėmėsi kitką rašyti. Ispravninkas sučiupo jį prie tokio darbo, pasodino į kalėjimą. Palaikęs kalėjime, paleido, bet į tarnybą nebepriėmė, išvarė abu brolius. Paskui Juozas gavo tarnybą katilų dirbtuvėje.

Po kiek laiko visa šeima persikėlė į Pskovą. Ten vyriausias Račkauskų sūnus mokėsi šaltkalvystės. Dar vėliau visi apsigyveno Liepojoje. Čia Juozas išlaikė mašinisto kvotimus. Kai 1864 m. tremtiniams buvo leista grįžti į tėvynę, apsigyveno Radviliškyje,gavo mašinisto vietą.

Straipsnio pabaigoje rašoma: Račkauskų šeimos atvaizdą ir tas čia surašytas žinias gavau iš Juozo Račkausko sūnaus Mykolo. Jo vyresnis brolis dalyvavo kaip atstovas Lietuvos Steigiamajame Seime, tik jo vardą užmiršau. Mykolas tikrai nežino, kas iš tėvo ištremtos šeimynos susilaukė caro manifesto. Veikiausiai visi, be Juozo (t. b.Igno – past.),gulago svetimoje, tolimoje priešų žemėje“. Išnašoje: ,,Mykolas didžiajam karui pasibaigus, buvo Joniškėlio vidurinės mokyklos matematikos ir gamtos mokytojas. Dabar ūkininkauja iš motinos paveldėtame ūkyje, netoli Rozalimo (? – past.). (p. 44).

Dėl Vytauto Račkausko senelio Igno Račkausko ir tėvo Juozo Račkausko katorgos ir tremties vietų nustatymo turime du informacijos šaltinius: Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais ir Lietuvos Steigiamojo Seimo narės Gabrielės Petkevičaitės užrašytus atsiminimus 1863 metų tremtinių vargai(Račkauskų šeimos tragedija), parengtus pagal Mykolo Račkausko, Igno vaikaičio, pasakojimą. Parlamentaro Vytauto Račkausko biografijoje rašoma, kad ,,<...> senelis 1863 m. buvo išsiųstas rusų valdžios į Sibiro katorgą, <...>“ (nenurodant bausmės atlikimo vietos – past.). Turbūt neabejotinai turime tikėti, kad Igno Račkausko ir jo šeimos – žmonos ir penkių vaikų – keliai išsiskyrė Maskvoje: tėvas Ignas Račkauskas išvarytas į Irkutsko sritį (kraštą), o motina ir vaikai išsiųsti į Kareliją, Petrozavodsko sritį. Kad Ignas Račkauskas mirė katorgoje, sutampa abu atsiminimų tekstų faktai: Manifestą išleidus, visi, be senelio, kuris mirė, sugrįžo į Lietuvą ir Tėvas Ignas Račkauskas mirė katorgoje. (p. 43).

Tėvo Juozo Račkausko (t. y. visos šeimos - past.) kelionę iš tremties iki Radviliškio papildo sūnaus, Vytauto Račkausko brolio Mykolo išsamesnis pasakojimas, kad iš Petrozavodsko Po kiek laiko visa šeima persikėlė į Psakovą. <...> Dar vėliau visi apsigyveno Liepojoje (Latvijoje). Toliau atsiminimų apie Račkauskų gyvenimą represijų kraštuose užrašyti gyvenimo faktai sutampa: tėvas Juozas Račkauskas apsigyveno Radviliškyje, buvo garvežių mašinistas.

Atkreiptinas dėmesys. Archyviniame pavelde turime dvi Igno Račkausko šeimos fotografijas: turbūt iki sukilimo Igno Račkausko šeimos fotografiją ir jo šeimos fotografiją etapo metu. Abiejose nuotraukose aiškiai matyti, kad Račkauskų šeimoje augo penki vaikai – dvi dukterys ir trys sūnūs.

Steigiamojo Seimo nario Vytauto Račkausko asmens žinių patikrinimas KRVA, f. 66, ap. 1, b. 1757, l. 5-6

Apie tėvo Juozo Račkausko gyvenimą Radviliškyje šiek tiek pasakoja Steigiamojo Seimo nario Vytauto Račkausko atsakymai į Kvotos klausimus Kauno miesto policijos III nuovados viršininko padėjėjui Čerekui. Parlamentaras rašo, kad tėvas Juozas Račkauskas gimė Pašakių dvare, Pociūnėlių parapijoje, motina Amelija Stankevičiūtė gimė Berezinos (Beržytės) dvare, Palonų parapijoje. Įdomu tai, kad grįžęs iš tremties tėvas žmoną vedė iš netoli tėvo Igno Račkausko gyventų vietų, netoli savo gimtinės. Galbūt Račkauskus ir Stankevičius siejo bajoriškos kilmės bendrystė, ar motinos pasakojimai, gal prašymai. Vytautas Račkauskas atsakydamas į anketos klausimus 1926 m. nurodo, kad Buvau prirašytas prie Kauno redydos bajorų luomo. Juozas Račkauskas su motina (?), broliu ir seserimis Radviliškyje jau turėjo būti apie 1880 m. ar dar anksčiau, nes 1881 m. sausio 15 d. jau gimė Vytautas Antanas Račkauskas (įrašas Radviliškio RKB gimimo metrikų knygoje). Dėl laiko stokos nesuspėta surasti tėvų Juozo Račkausko ir Amelijos Stankevičiūtės santuokos liudijimo dokumentų.

Papasakoti apie XIX a. vid. - pab. – XX a. pr. - vid. Juozo Račkausko, jų motinos, brolio ir seserų gyvenimus – ilgas ir daug laiko reikalaujantis darbas. Tačiau pagarba Steigiamojo Seimo Prezidiumo nario Vytauto Račkausko šeimai reikalautų tokio tyrinėjimo: nustatyti mirties datas, palaidojimo vietas, tolimesnius ainių likimus.

Archyvų atmintis:

Rinkimai į Steigiamąjį Seimą Radviliškyje 1920 m. balandžio 14-15 d. Žr. LCVA, P-08689.

Pastaba. Knygoje Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas (V., 2006, p. 23), publikuojama ta pati nuotrauka, tik užrašas po ja Balsavimas Alytuje renkant Steigiamąjį Seimą, tačiau dokumento saugojimo duomenys nenurodyti (kaip ir po kitomis nuotraukomis informaciniame leidinyje – past.). Vitualioje parodoje nurodoma archyvinio dokumento saugojimo metrika: LCVA, P-08689. Manytina, kad LCVA skelbiama dokumento saugojimo metrika yra labiau tikėtina, negu skelbiama informacija informaciniame leidinyje. Todėl manytina, kad rinkimai į Steigiamąjį Seimą nuotraukoje vyko Radviliškyje. – L. M. past.

Steigiamojo Seimo nario Vytauto Račkausko Vidaus paso kortelė. 1920 m. balandžio 24 d.

KRVA,). Vitualioje parodoje nurodomie 1920 m.nimea sudėtinė projekto f. 66, ap. 1, b. 1757.

RAČKAUSKŲ vardas Lietuvos Respublikos ir Radviliškio krašto istorijoje

Lietuvos Respublikos Seimo 2020-ieji metai paskelbti atmintinais Lietuvos Steigiamojo Seimo metais pažadino mūsų atmintį. Račkauskų vardas Lietuvos istorijoje žinomas. Lieka nupūsti atminties ir įamžinimo Radviliškio mieste užmaršties dulkes. Labai tiktų šiais atmintinais metais visų trijų kartų – Igno, Juozo ir Vytauto Račkauskų - vardais Radviliškyje pavadinti gatvę, sutvarkyti kapavietes. Neabejojame rajono vadovų ir savivaldybės Tarybos gerbtinais sprendimais.

Informacinė apžvalga Lietuvos Steigiamojo Seimo narių portretai yra sudėtinė projekto Savivalda ir dalyvavimas politiniame gyvenime Radviliškio krašte 1918-1940 m. dalis.

[Sukaupta informacija trumpinama – past.]

Parengta pagal VšĮ Minaičių istorinės atminties centras informaciją

Atgal

ISTORIJA

08.08. LIETUVOS STEIGIAMOJO SEIMO NARIŲ PORTRETAI

Reklama