ISTORIJA
04.21. Popiežiai ir jų vasaros rezidencija
Parengė istorikas, publicistas Juozas Brazauskas
Teoriškai Popiežiumi gali tapti bet kuris pakrikštytas ir nevedęs vyras. Bet praktiškai kelias iki Romos katalikų bažnyčios sosto yra ilgas ir gana sudėtingas.
Pirmuoju Katalikų bažnyčios Popiežiumi laikomas apaštalas Petras (32- 67 m.), kurio tikrasis vardas Simonas. Jis pirmasis pripažino Jėzų mesijumi. „Aš tau duosiu raktus nuo dangaus karalystės; kas bus sujungta ant žemės, bus sujungta danguje“. Šie apaštalui Petrui ištarti Jėzaus žodžiai laikomi jo paskyrimu pirmuoju Popiežiumi.
Ankstyvaisiais krikščionybės amžiais Popiežiumi iš tiesų galėjo būti išrinktas koks nors žymus krikščionis ar vienuolyno abatas. Situacija greitai pasikeitė, o šiuo metu Popiežiai renkami tik iš kardinolų. Mirus arba atsistatydinus Popiežiui, kardinolai Siksto koplyčioje renkasi į konklavą - susirinkimą, kuriame slaptu balsavimu renkamas naujasis Popiežius. Balsuoti gali tik tie kardinolai, kurie nėra sulaukę 80 metų. Popiežiaus amžius apribojimų neturi.
Istorija liudija, kad Popiežiumi buvo išrenkami 20 ar 25 metų sulaukę jaunuoliai. Vyriausiam Popiežiui rinkimų dieną buvo 86-eri metai. Naujas Popiežius būna išrinktas tada, kai gauna du trečdalius konklavos dalyvių balsų. Po kiekvieno balsavimo biuleteniai sudeginami Siksto koplyčios krosnelėje. Jei Popiežius išrinktas, iš koplyčios kamino veržiasi balti dūmai, jei ne - juodi.
Naujai išrinkti Popiežiai patys pasirenka vardus. Populiariausi - Benediktas, Grigalius, Jonas. Nors krikščionybė skaičiuoja daugiau kaip du tūkstančius metų, vidutinis valdymo laikas vos septyneri su puse metų. Ilgiausiai pontifikavo Pijus IX, Popiežiumi išbuvęs 31 metus ir beveik 8 mėnesius. Kai kurie Popiežiai pontifikavo vos keliolika dienų, nes mirė, nespėję sulaukti įšventinimo. Dar keli Popiežiai atsistatydino iš pareigų. Paskutinis tai padarė Popiežius Benediktas XVI dėl silpnos sveikatos 2013 m. Iki Benedikto XVI iš šių pareigų nė vienas Popiežius nebuvo atsistatydinęs nuo pat viduramžių. Daugiausia Popiežių buvo italai - net 196. Penkiolika - prancūzų, 10 graikų, po penkis - vokiečius ir sirus. Vienas lenkas - Jonas Paulius II. Dabartinis Popiežius, kilęs iš Argentinos, jis yra 266-asis Popiežius istorijoje. Jis pasirinko Pranciškaus vardą.
Dabartinė Popiežių valstybė – Vatikanas. Bet jai tik 91-eri metai. Šiai 44 ha ploto teritorijai, esančiai Romos mieste, savarankiškumo statusas buvo suteiktas 1929 m. vasario 11 d. Miniatiūrinė šalis oficialiai vadinasi Vatikano valstybė, o Popiežius yra vienintelis jos valdovas - absoliutus monarchas. Kaip ir visos valstybės, Vatikanas turi oficialiai patvirtintą valstybinę vėliavą, himną, pašto ženklus ir kitus atributus. Popiežiaus valstybė yra mažiausia pagal plotą ir gyventojų skaičių nepriklausoma valstybė pasaulyje. Vatikano pilietybę turi tik 350 žmonių. Piliečiai gali tapti tik Vatikane arba Romoje gyvenantys kardinolai, Šventojo Sosto diplomatai ir Vatikane gyvenantys asmenys, kurie dirba Katalikų bažnyčiai.
Dabar apie Popiežių vasaros rezidenciją Kastelgandolfe, apie kurią nedaug kam gerai žinoma. Tik neseniai ji atidaryta lankymui. Man ir šeimai tai buvo didelis ir malonus siurprizas, suteiktas kun. dr. Simo Maksvyčio, 2019 m. spalio mėn. keliaujant į Romą ir Vatikaną.
Popiežius Pranciškus gyvena ne Vatikano Apaštališkuosiuose rūmuose, bet Šv. Mortos svečių namuose. Vasaros laikotarpiu jis taip pat nepersikelia į Popiežių užmiesčio rezidenciją, bet pasilieka Vatikane. Vatikano Apaštališkieji rūmai, nors Popiežius juose negyvena, ir toliau yra jo darbo vieta – rūmų bibliotekoje ir menėse vyksta popiežiaus audiencijos ir kiti įprastinės Šventojo Tėvo veiklos įvykiai.
Tuo tarpu pagal tiesioginę paskirtį jau kuris laikas nenaudojamą Popiežių užmiesčio rezidenciją – Kastelgandolfo rūmus – nuspręsta atidaryti lankytojams, įjungiant į juos į Vatikano muziejų tinklą. Bilietą patariama įsigyti iš anksto Vatikano muziejų interneto portale.
Popiežių vasaros rezidencija. EPA nuotr.
Popiežių vasaros rezidencija ir Kastelgandolfo miestelis yra už dviejų dešimčių kilometrų į pietryčius nuo Romos, ant užgesusio vulkano kraterio krašto, šalia Albano ežero, esančio kraterio viduje. Antikos laikais šioje vietoje buvęs romėnų Alba Longa miestas, iš kurio, pasak legendos, yra kilę Romos įkūrėjai broliai dvyniai Romulas ir Remas. Apie tūkstantuosius metus šią teritoriją įsigijo ir pasistatydino pilį iš Genujos kilusių didikų Gandolfi šeima, kuri ir davė vardą dabartiniam miesteliui (Gandolfi pilis, it. Castel Gandolfi). Tryliktajame amžiuje pilis ir gyvenvietė atiteko kardinolui Giacomo Savelli, tapusiam Popiežiumi Honorijumi IV. Nuo to laiko pilis tapo Popiežių nuosavybe. Apleistos pilies ir romėniško miesto griuvėsių vietoje septynioliktojo amžiaus pradžioje Popiežius Urbonas VIII pastatydino dabartinius rūmus ir miestelį, o prie pat jo buvo įrengtas su rūmais susiekiantis didelis parkas. Nuo to laiko Kastelgandolfas tapo Popiežių pamėgta užmiesčio rezidencija.
Tik devynioliktojo amžiaus antroje pusėje, suvienijus Italiją ir panaikinus Popiežių valdytą valstybę, kelis dešimtmečius Kastel Gandolfo rūmai nebuvo naudojami. 1929 m. sureguliavus Šventojo Sosto santykius su Italija, tuometinis Popiežius Pijus XI rūmus atnaujino ir jie vėl tapo Popiežių vasaros rezidencija. Juose kiekvieną vasarą praleisdavo visi popiežiai iki pat Pranciškaus išrinkimo. Paskutinis juose gyveno Popiežius emeritas Benediktas XVI. Pranešęs apie atsistatydinimą, jis iš Vatikano persikėlė į šiuos rūmus ir čia laukė naujo Popiežiaus išrinkimo. Lankymui atidaromuose Popiežių vasaros rūmuose galima apžiūrėti kelias pagrindines jų menes: Sosto salę, kurioje vasaros metu Popiežiai priimdavo svečius; Šveicarų menę, kurioje stovėdavo sargybą einantys Šveicarų gvardijos kariai ir kurioje jie atiduodavo pagarbą Popiežių lankantiems oficialiems svečiams; Konsistorijos salę, kurioje vykdavo Popiežiaus pasitarimai su jo bendradarbiais kardinolais; taip pat Popiežiaus miegamąjį ir privačią koplyčią.
Antrojo pasaulinio karo metais šalia Popiežių rezidencijos vyko ilgos kovos, tarp 1944 m. sausio 22 d. už kelių dešimčių kilometrų į pietus nuo Kastel Gandolfo išsilaipinusių sąjungininkų kariuomenės ir jiems besipriešinančių vokiečių. Kovos vyko keturis mėnesius; tik gegužės viduryje frontas buvo pralaužtas prie dar toliau į pietus esančio Montecassino. Vykstant kovoms į Popiežiaus rūmų ir parko teritoriją ėmė plūsti žmonės. Vokiečiai gerbė Šventajam Sostui priklausančios teritorijos neliečiamumą ir dėl to joje susispietė net apie 12 tūkst. pabėgėlių. Tarp jų buvo nemažai nacių persekiojamų žydų. Tuo laikotarpiu Popiežiaus miegamasis buvo tapęs gimdymo sale, kurioje pirmą kartą dienos šviesą išvydo keturios dešimtys kūdikių. Daugumai Popiežiaus lovoje gimusių berniukų tėvai davė Eugenijaus arba Pijaus vardą, taip išreikšdami dėkingumą Popiežiui Pijui XII – Eugenio Pacelli. Kartu su popiežiaus rūmų salėmis, galima užeiti ir į kiek anksčiau lankytojams atidarytą parką bei į Popiežių portretų galeriją.
Galerijoje eksponuojama penkios dešimtys įvairaus dydžio drobių, kuriose visų Popiežių portretai nuo Julijaus II, išrinkto 1503 m., iki Popiežiaus Pranciškaus. Verta buvo pabuvoti šventajame mieste - Romoje ir Vatikane ir tuo pačiu aplankyti Popiežiaus vasaros rezidenciją.
Atgal
.jpg)
(1).png)
