VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

02.10. Steigiamajam Seimui - 100. Kai laisvės saulė buvo nusileidusi

Albinas Dementiška  

2020 m. gegužės 15 d. sueina 100 metų, kai Kauno miesto teatro rūmuose buvo atidarytas pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis.

Prieš 10 metų, sveikindamas konferencijos „Steigiamajam Seimui - 90“ dalyvius, Europos Parlamento narys, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prof. Vytautas Landsbergis pasakė: „Naujųjų laikų Lietuvos istorijoje švyti dvi didžios datos, be kurių Lietuvos valstybės tiesiog nebūtų: tai Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji, 1918-ieji ir 1990-ieji metai.

O jas jungianti grandis yra Steigiamasis Seimas. Jis buvo išrinktas laisvos Lietuvos piliečių ir tuo būdu gavęs Tautos mandatą pradėjo darbą 1920 m. gegužės 15 d. Taip įsikūnijo 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės deklaracijos nuostata, kad „Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas“. Du žodžiai - steigiamasis seimas - čia nusakė veikiau tautos atstovų asamblėjos funkciją; bet jie virto garbingu individualiu ir istoriniu institucijos pavadinimu.

Seimas sudarė Vyriausybę ir kartu su ja priėmė apie 150 įstatymų, sykiu valdė, vadovavo valstybės politikai ir gynė šalį nuo užpuolikų. Iš įstatymų leidimo išskirtini Žemės reformos įstatymas ir pirmoji, jau nebe laikinoji, Konstitucija“.

Toje Konferencijoje Lietuvos Respublikos Seimo narys, istorikas Algis Kazulėnas kalbėjo skaudžia tema - nukentėjusių nuo sovietinių represijų Steigiamojo Seimo narių likimą. „Išnagrinėjus 150 Steigiamojo Seimo narių biografijos susidarė baisus vaizdas - daugiau kaip pusė jų nukentėjo Lietuvai patekus į sovietų rankas: 16 pakliuvo į lagerius, kai kurie ten žuvo, 7 buvo ištremti kartu su šeimomis, 26 pasitraukė iš Lietuvos 1944 m. artėjant Raudonajai armijai, 2 sovietų buvo nužudyti Lietuvoje, 7 buvo nužudyti arba sušaudyti Rusijos kalėjimuose, 3 kalėjo Lietuvoje. Tai 61 parlamentaro likimas. Dar 36 Seimo narių likimas nuo 1940 m. nėra žinomas.“

Antanas Milčius 1895-07-02 — 1980-06-04

Kazys Kupčiūnas 1890-05-15 — 1959-02-02

Jonas Valickis 1891-05-15 — 1959-07-31

Stasys Gruodis 1896-02-12 — 1990-11-01

Elena ir Vaclovas Vaidotas su vaikais (iš kairės): Regina, Gražina ir Vytu. Kaunas, apie 1934 m.

Valickių šeima. Sėdi iš kairės: mama Ona, dukra Aldona, tėvas Jonas; stovi iš kairės: žentas Romas Masiulionis, sūnus Stasys

Kanada. Mississaugos Šv. Jono lietuvių kapinės. Vaclovo ir Elenos Vaidotų kapas ir antkapinis paminklas

Steigiamojo Seimo narių biografijose, ypatingai po 1940-06-15, daug klaustukų. Nežinomos mirties (kai kurių ir gimimo) datos, palaidojimo vietos.

Noriu papildyti parlamentarų Vaclovo Vaidoto, Jono Valickio, Kazio Kupčiūno, Antano Milčiaus biografijas remiantis jų artimųjų suteiktomis žiniomis ir to meto užsienio lietuvių spauda.

Kanadoje gimę ir čia gyvenantys Andrius ir Tadas Valickiai pateikė žinių apie Steigiamojo Seimo narius: Joną Valickį (senelį iš tėvo Stasio pusės) ir Vaclovą Vaidotą (senelį iš mamos Reginos pusės). Andriui nusiunčiau leidinį Lietuvos Respublikos Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimo nariai: glaustos biografijos, sud. K. Driskius, Vilnius, 2012. Parlamentarų vaikaitis atsiliepė, kad tai įdomi ir gražiai išleista knyga.

Jonas Valickis, Steigiamojo Seimo narys (1920-05-15 - 1922-11-13). 1944m. su šeima pasitraukė iš Lietuvos, gyveno Vakarų Vokietijoje. Po to emigravo į JAV, pastoviai gyveno Buffalo mieste prie Kanados sienos. Paskutiniu metu buvo persikėlęs į Torontą Kanadoje, pas sūnų Stasį ir gyveno iš JAV gaunamos pensijos. Jonas Valickis mirė 1959 m. liepos 31 d. 5 val. vakaro nuo širdies smūgio tramvajuje Toronte. Važiavo iš advokato sudaręs savo testamentą. palaidotas Šv. Kryžiaus kapinėse (Holy Cross Cemetary) Toronte. J. Valickio dukra Aldona (1921-01-14 - 2012-01-16) ir sūnus Stasys (1923-01-09 - 2012-07-11).

 

Vaclovas Vaidotas, Steigiamojo Seimo narys (1921-10-28 - 1922-11-13), Seimo ekonominės komisijos sekretorius. Jo teikimu Lietuvos valiuta pavadinta litais, o šimtoji dalis įvardyta centais. 1922 m. rugpjūčio 9 d. Seimas priėmė „Piniginio vieneto įstatymą“.

Biografijoje nurodyta, kad V.Vaidotas evangelikas liuteronas (Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas, Vilnius, 2006). Jis buvo katalikas, 1890-09-09 pakrikštytas Josvainių RKB. 1926-08-01 Krakių RKB vedė Eleną Paškevičaitę. Jų vaikai: Vytas (1927-12-09 - 2002-10-26), Regina (1929-04-30 - 1998-12-01), Gražina (1930-04-02 - 1945), Romualdas (1938-05 - 1939-04-13) pakrikštyti Josvainių RKB.

V. Vaidotas autobiografijoje - Kanados lietuvių savaitraštyje Tėviškės žiburiai, 1960-09-01 Nr.35 prisimena sovietinę okupaciją ir pasitraukimą iš Lietuvos:

„1940-12-20 mano namas Kaune nacionalizuotas. Už savo butą turėjau nuomą mokėti. Bet negana to, 1941-03-08 gavau raštą, kad per 48 val. apleisčiau savo butą su naujais baldais, o taip pat ir Kauno miestą. Mano butą užėmė iš Maskvos atsiųstas Kauno miesto burmistras M. Kariaginas. O aš su žmona ir mažais vaikais, policijos priežiūroje, buvau išvarytas iš savo namų ir iš Kauno miesto. Po mėnesio tas pats buvo padaryta mano ūkyje (Sviliukų k., Josvainių valsč. - A.D.). Per 3 dienas turėjau išsikraustyti pas gimines ir gerus žmones...

1944-07-19 su dideliu gailesčiu teko atsisveikinti su tėviške, gal amžinai. Keliavau kartu su šeima arkliais. Rugpjūčio 3 d. pasisekė pervažiuoti sieną ir netoli Įsručio Argentų kaime (vokiečių pakeistam į „Argentquill“), kuriame beveik visų ūkininkų pavardės buvo lietuviškos ir dauguma jų kalbėjo žemaitiškai, pas ūkininką Maurušaitį gyvenom iki spalio vidurio, kuomet pardavę arklius ir palikę vežimus, traukiniu nuvažiavom į Drezdeną. ten gyvenom ir dirbom stiklo fabrike...“

Vaclovas Vaidotas (1890-09-07 - 1966-10-20) ir žmona Elena (1900-03-31 - 1978-02-13) palaidoti Mississaugos Šv. Jono lietuvių kapinėse netoli Toronto.

 

Kazys Kupčiūnas, Steigiamojo Seimo narys (1920-05-15 - 1922-11-13). Mirė Toronte Karalienės Elžbietos ligoninėje sekmadienio naktį (1959m. vasario 1d. - A.D.) - Tėviškės žiburiai, 1959-02-05, Nr.6. JAV lietuvių laikraštyje Keleivis, 1959-02-11, Nr.6 K. Kupčiūno mirties data nurodyta 1959 m. vasario 2 d. Buvo laidojamas iš Šv. Jono Krikštytojo lietuvių bažnyčios.

K. Kupčiūnas gyveno ir dirbo Otavoje, 1955 m. jau gyveno Toronte. Paskutinius dvidešimt mėnesių sunkiai sirgo ligoninėje, slaugė žmona Filomena ir dukra, taip pat Filomena.

 

Antanas Milčius, Steigiamojo Seimo narys (1920-05-15 - 1922-11-13). Mirė 1980 m. birželio 4 d. 8 val. ryto Los Andžele, JAV. Palaidotas Los Andželo Kalvarijos kapinėse iš lietuvių Šv. Kazimiero parapijos bažnyčios, Okupuotoje Lietuvoje liko A. Milčiaus seserys. JAV lietuvių dienraštis Draugas, 1980-06-26, Nr.149.

 

Dėl sovietinės okupacijos iš Tėvynės pasitraukę Steigiamojo Seimo nariai apsigyveno JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Vakarų Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Australijoje. Gyvendami užsienyje, buvę parlamentarai atkakliai dirbo visuomeninį darbą dėl Tėvynės išlaisvinimo, nuolat primindavo demokratiniam pasauliui apie pavergtos Lietuvos padėtį.

Buvę lietuvių tautos atstovai demokratiniuose seimuose, suvažiavę 1948 m. gegužės 15 d. paminėti Steigiamojo Seimo sukaktį, pasirašė aktą, kurio svarbiausios nuostatos:

Tautų apsisprendimo teise remdamasi, 1918 m. vasario 16 d. Valstybės Taryba paskelbė atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Tuo būdu buvo realizuotas vieningas ir nepalaužiamas lietuvių tautos noras vėl būti laisvai nuo okupacijų ir atsipalaiduoti visiems laikams nuo svetimųjų viešpatavimo.

Slaptu betarpiu, lygiu ir visuotiniu balsavimu laisvai išrinktas Lietuvos Steigiamasis Seimas baigė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, nustatydamas ją kaip demokratinę Lietuvos Respubliką.

Lietuvos Respublika 1940 m. birželio 15 d. buvo sovietų kariuomenės okupuota. Šis agresijos žygis prieš Lietuvą ne pripuolamai įvyko, bet buvo iš anksto aptartas ir suplanuotas sutartyse tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos.

Šį aktą pasirašiusieji tautos atstovai, priklausantieji visoms demokratinėms politinėms partijoms, iškilmingai Lietuvos vardu pakartoja visam kultūringajam pasauliui savo metu tautos vardu pareikštą griežtą protestą prieš Lietuvos valstybės okupaciją.

Nuo 1940 m. birželio 15 d. visi okupuotosios Lietuvos vardu sovietinės jėgos pagalba pastatytos vyriausybės aktai yra niekingi ir neturi jokios juridinės ir privalomosios galios.

Lietuvos išlaisvinimas yra istorinė mūsų kartos misija.

Didžiausia pagarba priklauso Lietuvoje besireiškiančiai rezistencijai, o ypač didvyriškai kovojantiems partizanams.

Šį aktą pasirašiusieji tautos atstovai vieningai pasisako, kad 1944 m. vasario 16 d. deklaracija įkurtas Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (VLIK-as) yra vyriausias politinis organas lietuvių tautos valiai reikšti ir suvereniai atstovauti politiniams Lietuvos reikalams.

Pirmosios Konferencijos metu 1946 m. sudarytai Vykdomajai Tarybai yra atėjęs metas prezentuotis kaip egzilinei Lietuvos Vyriausybei. Steigiamojo Seimo priimtoji 1922 metų Lietuvos Valstybės Konstitucija turi būti pradėta vykdyti, pereinamuoju metu VLIK-ui einant Seimo, jo pirmininkui - Respublikos Prezidento ir Vykdomajai Tarybai - Ministrų Kabineto funkcijas.

Laisvės saulei užtekėjus, kiekvieno lietuvio šventa pareiga kuo veikiausiai grįžti į tėvų žemę, jos garbei ir gerovei pašvęsti visas jėgas.

Pasirašė Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai Vladas Požela, Jonas Valickis, Kazys Kupčiūnas, Kipras Bielinis, Petras Jočys, Jonas Makauskas, Vaclovas Vaidotas, Juozas Kaminskas (Stepono Kairio pavardė emigracijoje - A.D.), Vincas Šmulkštys, Jonas Valaitis; Lietuvos Respublikos I Seimo narys Jonas Kardelis; I, II, III Seimų nariai Pranas Viktoras Raulinaitis, Antanas Sugintas; II, III Seimų narys Petras Karvelis; III Seimo narys Dionizas Trimakas; Vaclovas Kletakaitis (ne Seimo narys - A.D.) Draugas, 1948-07-16, Nr.166.

 

1955m. gegužės pradžioje grupė laisvėje esančių buvusių Steigiamojo Seimo narių pasirašė atsišaukimą į laisvųjų valstybių parlamentarus Lietuvos išlaisvinimo reikalu.

Atsišaukime pažymima, kad istorinėje Lietuvos sostinėje Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. aktu atstatyta nepriklausoma Lietuvos valstybė, egzistavusi nuo 1231 iki 1795 metų.

Tik 22 metus lietuvių tauta džiaugėsi laisve ir nepriklausomybe. 1939 m. rugpjūčio 23 d. kriminalinis sąmokslas su Hitlerio Vokietija prieš taiką, sukėlė antrąjį pasaulinį karą ir pažadino tradicinį Rusijos imperializmą. 1940 m. birželio 15 d. suvereni Lietuvos valstybė buvo Sovietų Sąjungos reguliarios visų ginklų rūšių kariuomenės okupuota. Tuojau sekė Lietuvos susovietinimas, teroras, pastangos pavergti žmonių mintį ir sielą, žudymai ir deportacijos į Sibirą.

Lietuvos parlamentarizmo kūrėjai - Steigiamojo Seimo nariai įspėja viso pasaulio parlamentarus, kad komunizmas yra visokios parlamentinės laisvės grėsmė.

Kalbėdami apie Lietuvą Steigiamojo Seimo atstovai prašo: nepripažinti jokių sovietų agresinių veiksmų, neratifikuoti su Sovietų Sąjunga jokių sutarčių, kurios prailgintų Lietuvos ar kitų tautų okupaciją, pasinaudojant Tautų Apsisprendimo Charta sudaryti sąlygas išsirinkti Lietuvai teisėtą valdžią.

Atsišaukimą pasirašė krikščionių demokratų bloko atstovai: Magdalena Galdikienė (JAV), Eliziejus Draugelis (Brazilija), Petras Jočys (JAV), Mykolas Krupavičius (Vakarų Vokietija), Antanas Milčius (JAV), Kazimieras Šaulys (Šveicarija), Vincas Šmulkštys (JAV), Jonas Valaitis (JAV); socialdemokratų partijos atstovai: Kipras Bielinis (JAV), Stasys Digrys (Austrija), Juozas Kaminskas (JAV), Jonas Pakalka (JAV), Vladas Požela (Australija), Vladas Sirutavičius (JAV); valstiečių liaudininkų atstovai: Jonas Bildušas (JAV), Kazys Kupčiūnas (Kanada), Jonas Makauskas (JAV), Juozas Pronskus (Kanada), Kazys Škirpa (JAV), Vaclovas Vaidotas (Kanada), Konstantinas Žukas (JAV).

JAV ir Vakarų Vokietija, 1955 m. gegužės 15 d. Tėviškės žiburiai, 1955-05-05, Nr.18; Draugas, 1955-05-09, Nr.108; Keleivis, 1955-05-11, Nr.19.

1970 m. gegužės 15 d. minint Steigiamojo Seimo 50-metįemigracijoje buvę Steigiamojo Seimo nariai pasirašė Kreipimąsi į pasaulio aukštųjų parlamentų rūmų bei senatų ir žemųjų parlamentų rūmų narius, ir į panašias atitinkamų kraštų demokratines institucijas dėl Lietuvos okupacijos.

Buvę Lietuvos parlamentarai kreipiasi į vyriausybes, parlamentų atstovus, į visus laisvę mylinčius gyventojus su prašymu:

1. Neleisti, kad tarptautinėse institucijose, konferencijose ar sutartyse sovietų agresijos veiksmai būtų pripažinti teisėtais.

2. Reikalauti, kad SSSR iš okupuotos Lietuvos ir kitų sovietų užimtų kraštų atitrauktų jos karinius, politinius dalinius bei administracijos aparatą, tuo būdu sudarant sąlygas toms tautoms naudotis jų laisvo apsisprendimo ir laisvo vyriausybės pasirinkimo teisėmis.

Pasirašė Eliziejus Draugelis, Magdalena Galdikienė, Mykolas Krupavičius, Antanas Milčius, Jonas Pakalka, Juozas Pronskus, Kazys Škirpa.

Niujorkas, 1970 m. gegužės 15 d.

Draugas, 1970-05-15, Nr.114; Dirva, 1970-05-20, Nr.38; Keleivis, 1970-05-27, Nr.21.

1990 m. kovo 11-osios - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos sulaukė vienintelis Lietuvos Steigiamojo Seimo narys (1920-05-15 - 1922-11-13) Stasys Gruodis.

Jis gimė 1896-02-12 Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiuje Bagužiškių kaime. Mirė 1990-11-01 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

1925 m. S. Gruodis baigė Žemaičių dvasinę seminariją Kaune. Studijavo teologiją Vokietijoje, Olandijoje. 1935 m. įgijo teologijos mokslų daktaro laipsnį, dėstė Vytauto Didžiojo universitete.

1927-04-21 įstojo į Jėzuitų ordiną, nuo 1941 m. Lietuvos jėzuitų provincijos provincijolas 1944-1946 m. S. Gruodis buvo Kauno kunigų seminarijos rektorius, profesorius. 1948 m. sovietinė valdžia jam uždraudė dirbti seminarijoje, buvo vikaru Pažaislio bažnyčioje. 1948 m. ištremtas iš Kauno, tarnavo altarista Skaruliuose (1949), Krakėse (1950), Skirsnemunėje (1950-1960), Balninkuose (1960-1985). 1985 m. paskirtas altarista į Kauno Šv. Antano bažnyčią.

Atgal