VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

01.03. Marija Kazimiera Kaupaitė

 Dr. Virginija Elena Bortkevičienė

Dr. med. Juozas Prasauskas

Sausio 6-ąją sukanka 140 metų nuo Motinos Marijos Kazimieros Kaupaitės gimimo. Šia proga su didele pagarba ir meile prisimename mūsų tautos moterį, palikusią ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. Didžiuojamės, kad tokia mažytė mūsų tauta išaugino daug didžių žmonių, jų tarpe švietėją, lietuvybės puoselėtoją, gilaus dvasinio gyvenimo moterį - Kazimierą Kaupaitę, kuri savo pašaukimą surado tarnauti Dievui, teikti pagalbą žmonėms.

Gudelių kaime, Ramygalos parapijoje, gyveno Kaupų šeima, kurios seneliai buvo baudžiauninkai. Kaupų šeimos tėvas Anupras Kaupas per didelį vargą sugebėjo išsivaduoti iš baudžiavos. Jis vedė Antaniną Glebauskaitę ir juodu susilaukė 11 vaikų: Juozapiną, Vincentą Antaną, Anuprą, Kaziūnę (taip šeimoje vadino Kazimierą), Oną, Antaniną, Bronislavą, Saliomę, Julių ir Katariną. Anupras ir Ona  mirė dar būdami vaikai, o kiti devyni išaugo.

Kazimiera Kaupaitė gimė 1880 m. sausio 6 d. Matyt, buvo silpna, nes tėvai kitą dieną, tai yra sausio 7, ją pakrikštijo.

Tėvai buvo giliai tikintys, labai pamaldūs bei žindeigūs žinioms žmonės, ir vaikai sekė jų pavyzdžiu. Be to, buvo mėgstama ir praktikuojama bendra šeimos malda ne tik per šventes, sekmadieniais, bet ir paprastomis dienomis. Tėvas - drąsus žmogus, apsišvietęs, jau nuo jaunystės bendradarbiavęs su knygnešiais. Sode buvo laikomos bitės, o sulūžusiuose aviliuose slepiamos draudžiamos knygos. Kaupus tankiai lankydavo gimtojo Gudelių kaimo žmonės, kuriems pradžioje Juozapina, o vėliau ir Kazimiera iš klebono šeimininkės  išmokusi skaityti skaitydavo knygas.

Marija Kazimiera Kaupaitė apie 1900 m.

Motina Marija – Kazimiera Kaupaitė sėdi centre pirmoje eilėje

Pažaislio vienuolyno ansamblio vaizdas iš lėktuvo. Maironio lietuvių  literatūros muziejaus nuotr.

Kazimiera iš tėvo išmoko skatinti kitus siekti dvasinio gėrio, meilės knygoms, mokslui ir maldai. Ji rašė, kad tėvą mylėjo bei gerbė už tai, kad jis gyveno dorą gyvenimą ir ji labai norėjo būti tokia pamaldi kaip jis. Apie mamą ji kalbėjo kaip apie darbščią ir stropią moterį, kuri daug padėdavo vargšams.

Tuo metu Lietuvoje buvo sunkus metas. Ją buvo okupavusi carinė Rusija, uždraudusi lietuvišką spaudą. Švietimas buvo žemame lygyje, buvo labai nedaug  net pradinių mokyklų.

Kai Kazimiera turėjo trylika metų, Lietuvoje įvyko Kražių skerdynės ir tai buvo vienas ryškiausių pasipriešinimų prieš Lietuvos rusinimą - stiprėjantį katalikybės persekiojimą, uždarinėjamas bažnyčias bei vienuolijas. Šie įvykiai buvo svarstomi Kaupų šeimoje ir tai paliko didelį rėžį Kazimieros dvasioje.

Kazimieros brolis Antanas Kaupas, dešimčia metų vyresnis už ją, gimė 1870 m. vasario 1 d., mokėsi Šiaulių gimnazijoje, bet po šešerių metų jį iš ten pašalino. Tada įstojo į Žemaičių kunigų seminariją, tačiau buvo pašalintas ir iš ten už draudžiamos Lietuvių literatūros platinimą. 1892 m. Antanas išvyko į Jungtines Amerikos valstijas, po ketverių metų -1896 m. buvo įšventintas į kunigus ir dirbo Šv. Juozapo bažnyčios Skrantone, Pensilvanijoje klebonu. Jis pasikvietė seserį Kazimierą į Ameriką jam šeimininkauti. Kazimiera labai nenorėjo išvykti, tačiau paklusus tėvų ir brolio prašymui išvyko. Kelionė buvo labai sunki, bet galiausiai ji pasiekė Ameriką.

Dirbant šeimininke ir ketvertą metų būnant JAV, Kazimierai patiko seserys vienuolės, kurias ji matydavo šalia bažnyčios, dirbančias su vaikais. Jai atrodė, kad joms rūpi tik Dievas ir jaunosios kartos švietimas, todėl Kazimiera pasiryžo sekti jomis apaštališkoje tarnyboje. Ilgainiui ji pradėjo rimtai mąstyti apie vienuolės darbą, tačiau pritarėjų savo tarpe nesurado. Kita Amerikos gyvenimo pusė Kazimierai visai nepatiko ir ji pradėjo prašyti brolio leisti jai grįžti namo.

1901 m. rugsėjo 5 d. Kazimiera  išvyksta į Lietuvą. Gyvendama Gudeliuose, ji nuolat mąstė apie gyvenimo prasmingumą, o meilė Dievui ir žmonėms jai padėjo apsispęsti. Kazimiera prisiminė Amerikoje sutiktas vienuoles ir suprato, kad lietuviams, gyvenantiems Amerikoje, reikia padėti išlaikyti savo dvasinį ir kultūrinį paveldą, savo religiją, bet tam reikėjo žinių – mokslo.

Kazimiera nutarė vėl grįžti į Ameriką, bet jau ne šeimininkauti, o stoti į lenkių Nazareto Šventosios šeimos vienuoliją, pasimokyti ir paskui dirbti su vaikais. Brolis kunigas Antanas ir kiti kunigai lietuviai pritarė jos norui stoti į vienuoles, tik patarė jai mokytis kartu su Šventojo Kryžiaus Gailestingumo seserimis Ingenbolyje, Šveicarijoje. Kunigas A. Milukas patarė jai steigti naują kongregaciją, kuri dirbtų su lietuviais, esančiais Amerikoje.

1902 m. spalio 27 d. Kazimiera drauge su Magdalena Šedvydaite , lydimos kunigo Jono Naujoko, atvyko į Švento Kryžiaus seserų vienuolyną Ingenbolyje.

Mokslo pradžia lietuvaitėms buvo pakankamai sunki, bet po mėnesio jos jau suprato elementarius dalykus. Besirūpindama mokslu, Kazimiera neužmiršo kitos savo svajonės - įkurti kongregaciją. Padedant teologijos mokslų daktarui A. Staniukynui, Motinai Cyrilei, Harinsburgo vyskupas Johnas W. Shanahanas  Tikėjimo platinimo kongregacijai Romoje pateikė prašymą dėl naujos lietuvių Šv. Kazimiero seserų vienuolių vardu kongregacijos įsteigimo.

Roma leidimą davė ir 1905 m. spalio 5 d. Kazimiera bei dar dvi mergaitės – Judita Dvaranauskaitė ir Antanina Unguraitytė paliko Šv. Kryžiaus seseris Šveicarijoje ir išplaukė į Ameriką. 1907 m. rugpjūčio 30-ąją lietuvaitės davė vienuolinius įžadus. Taip Kazimiera tapo seserimi Marija, Judita – seserimi Immaculata, Antanina – seserimi Concepta.

Bažnyčioje gimė nauja kongregacija – seserų kazimieriečių. Šv. Kazimiero seserų kongregaciją, kurią patvirtino Šventasis Sostas,  1907 m. JAV įsteigė lietuvė Marija Kazimiera Kaupaitė. O Kongregacijos tikslas buvo rūpintis lietuvių emigrantų krikščioniškų vertybių ugdymu ir auklėjimu.

1908 metais atidaryta pirmoji seserų kazimieriečių mokykla. Kadangi Čikagoje gyveno didžiausia lietuvių kolonija, todėl joje nutarta atidaryti motinišką namą.

1913 m. Marija Kazimiera Kaupaitė išrenkama generaline vyresniąja ir nuo tada ją pradėta vadinti motina Marija.

Po pirmojo pasaulinio karo, 1920 m., gavusios leidimą iš Vatikano, keturios seserys atvyksta į Lietuvą. Čia atvyksta ir motina Marija Kazimiera. Jos įsikuria Pažaislio  vienuolyne. Reikia pasakyti, kad Pažaislis buvo labai apleistas, tačiau seserys ėmėsi darbo – tvarkė apleistą vienuolyną ir „Saulės“ gimnazijoje dirbo su moksleiviais. Pažaislis tapo tikra vienuolijos širdimi: čia buvo įkurtas kongregacijos centras ir noviciatas. Ilgainiui jų veikla pasklido po visą Lietuvą.

Įdomu tai, kad Elena Spirgevičiūtė, Antrojo pasaulinio karo pradžioje baigusi  šią mokyklą,  su kazimieriečių seserų veikla buvo susipažinusi. Jai  taip pat 2000 m. pradėta beatifikacijos, arba kankinystės deklaravimo byla. Reikia manyti, kad Spirgevičiūtės pasaulėžiūrai susiformuoti turėjo įtakos seserys kazimierietės.

Motina Marija Kazimiera Kaupaitė Pažaislyje gyveno iki 1934 metų. Būdama Lietuvoje, ji įsteigė vaikų darželių, mokyklų, ligoninių, globojo senelių prieglaudą, rašė laikraščiui „Šaltinis“ ir kitai spaudai.

Motinai Marijai svarbiausias kongregacijos apaštalavimo darbas buvo ugdyti jaunimą krikščioniškomis vertybėmis.

1933 m. už nuopelnus ji apdovanota Gedimino trečio laipsnio ordinu.

Iš Lietuvos motina Marija išvyko 1934 m, jau sunkiai sirgdama, palikusi aptvarkytą Pažaislio vienuolyną, keturias vienuoles, kurios atvyko iš Amerikos ir 20 naujų mergaičių įstojusių į vienuolyną.

Motina Marija, Lietuvos katalikų vienuolė, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos įsteigėja ir generalinė vyresnioji, mirė 1940 metais balandžio 17 d. Ji paliko savo įkurtą vienuoliją, kuriai vadovavo 27 metus. Jos vadovavimo laiku vienuolijos veikla labai suklestėjo. M. K . Kaupaitės mirties dieną vienuolija turėjo 342 nares.

M. K. Kaupaitės atliktų darbų yra labai daug, todėl sunku viską suskaičiuoti, ką ji paliko lietuvių katalikų bendruomenei ir Amerikos lietuvių visuomenės tautiškumui bei moralei.

1986 m. buvo pradėta Motinos Marijos Kaupaitės beatifikacijos byla. Šventasis Sostas ją paskelbė Dievo tarnaite.

2010 m. popiežius Benediktas XVI jai suteikė Garbingosios Dievo tarnaitės titulą.

2000 m. vienuolių kazimieriečių dėka į centrinį Pažaislio bažnyčios altorių sugrąžintas XVII a. Gražiosios Meilės Motinos paveikslas.

Šiandien, apžvelgę motinos M.K. Kaupaitės gyvenimą ir nuveiktus darbus, prašykime jos užtarimo, kad niekada nepalūžtumėm siekdami tikslo ir ateities kartoms paliktumėm prisiminimus apie tokius žmones ir jų veiklą.

Literatūra

1.Bielskis Petras Lietuvos Šv. Kazimiero draugijos egzistencinė problema. 5 T. 2012;

2.Gidžiūnas Viktoras O.F.M. seserų kazimieriečių vienuolijos sukaktis 1907 – 1982;

3.Marija Kazimiera Kaupaitė. Visuotinė Lietuvių enciklopedija, 9 T (Juocevičius –Khiva) – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006.

4.Plečkaitytė Bronė- sesuo Marija Doloroza pagal vysk. Vincento Brizgio- motina Marija. Tikėjimo ir Lietuvybės puoselėtoja. AB „Alytaus spaustuvė“1993.

Atgal