ISTORIJA
12.01. Spindulys esi begalinės šviesos (Vydūnas)
Janina Breivienė
Šiais metais džiaugėmės Lietuvos išlaisvinimu nuo bolševikų. Praėjo 100 metų. Lietuviai niekada nesusitaikė su vergove. Viena žymiausių kovotojų buvo Emilija Pliaterytė, gimusi grafų Pliaterių šeimoje 1806 11 13. Jos tėvas grafas Františekas Ksaveras užaugo Antazavės dvare, mama – baronaitė Anna – Imbrado dvare. Vaikystėje Emilija žavėjosi Adomo Mickevičiaus poemų herojėmis, prancūzų Žana D‘Ark. Vilhelmas Dalvigas jai dėstė karo techniką. Daugpilio tvirtovės komendantas Michailas Kablukovas paprašė Emilijos rankos. Ji atsisakiusi tekėti už žmogaus, kurio valstybė pamynė Lietuvos laisvę. Jos matematikos mokytojas buvo Saksonijos bajoras fon Dalvigas, eruditas, pasakojo Emilijai apie Lenkijos ir Lietuvos didingą praeitį. Ji jodinėjo, mokėsi fechtuoti, valdyti ginklą.
Emilija Pliaterytė vadovauja dalgininkams (Jan Rosen)
Emilija Pliaterytė
Emilijos pusbroliai mokėsi Daugpilio karo mokykloje, priklausė slaptai sukilėlių organizacijai. Emilija buvo priimta ir pradėjo ruoštis sukilimui. Nusikirpo savo gražius plaukus, pasisiuvo karišką uniformą, išjojo rengti sukilimo. Atjojo į Antazavės dvarą pas giminaičius, parašė savo atsišaukimą, kad į sukilimą išeina savo valia. Nes ją veda tėvynės meilė. 1830 m. lapkričio 30 d. prasidėjo sukilimas Lenkijoje. 1831 03 29 su savo adjutante Marija Prušinskaite ir pusbroliu Cezariu Pliateriu Dusetų bažnyčioje paskelbė sukilimo pradžią, iškėlė vėliavą, pasakė kalbą. Susirinko 280 šaulių, 60 raitelių, keli šimtai dalgiais ginkluotų vyrų. Balandžio 4-tą dieną užėmė Zarasus. Dalyvavo mūšiuose prie Ukmergės, Maišiogalos, Panevėžio, Šiauliuose... Lenkijos sukilimo generolas Chlopovskis jai suteikė kapitonės laipsnį. Emilija toliau kaunasi, užima Kauną, Žemaitiją. Sukilimas pralaimėtas, sukilėliams įsakyta trauktis į Prūsiją, sudėti ginklus; pasako, kad ginklo nepadės, bet kausis iki paskutinio kraujo lašo. Susidūrus su kazokais, Emiliją kliudo kulka. Jai ant kojų atsivėrė žaizdos, kentė badą ir šaltį. Susirgo. Bendražygiai ją nunešė į eigulio trobelę, o patys patraukė Varšuvos link. Gruodžio 23 dieną Emilija mirė. „Kiekviename mūšyje ieškojau mirties dėl įgimtos meilės, kurią jaučiau Lietuvai, ir dėl noro susijungti su motina“, - sakė Emilija. Buvo palaidota svetima pavarde Kapčiamiesčio kapinėse. Apie E. Pliaterytę rašė Lenkijos laikraščiai jai dar gyvai esant. 1835 metais Paryžiuje išleista jos biografija, išversta į kelias kalbas, o leidžiant Amerikoje 1942 metais, globėju buvo pats prezidentas Džonas Teiloras. Pliaterytės portretas buvo išspausdintas ant Lenkijos banknotų, 2006 metais Lietuvoje išleista proginė moneta... pastatyta daug paminklų, koplytstulpių, kryžių... O didysis kelių tautų poetas Adomas Mickevičius Emilijos atminimui sukūrė eilėraštį „Kapitono mirtis“ (sutrumpintai):
-Dievo tarnas aplankė trobelę ir sodyba paskendo skausme;
Ir kareiviai stovėjo išbalę, kaimo žmonės klūpojo kieme.
Net Kosciuškos kareiviai nemaža jau patyrę, ir tie čia sykiu
Tyliai meldės ir ašaros lašą braukė delnu slapta iš akių
O ryte gaudė varpas koplyčioj, ir kariai pasitraukė laiku.
Nes maskoliai jau siautėjo šičia Laisvės riterio to palaikų
Pažiūrėti atėjo minia. Laiko kryžių vaškinis jo delnas
Guli šautuvas, kardas ir balnas.
Žmonės mato po šia miline moters veidą ir aukštą krūtinę
Lietuvaitė – kartoja pažinę. Tai kariuomenę vedė į didį sukilimą.
Zarasuose irgi nepamiršta didvyrė: maža duobėta gatvelė pavadinta E. Pliaterytės vardu, kad žinotume, kuo nusipelnė ši bajoraitė, Tėvynę Lietuvą, jos žmonių Laisvę mylėjusi labiau už gyvenimą.
Atgal
.jpg)
(1).png)
