VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

10.30.Karo lakūnas Juozas Liutkus

ALBINAS DEMENTIŠKA

Šį spalį sukako 120 metų, kai Krakėse gimė Klaipėdos krašto atvadavimo 1923 metais dalyvis Ignas Tomašickas ir Lietuvos kariuomenės savanoris, karo lakūnas Juozas Liutkus.

 

Iš Krakių

 

1899-ųjų spalį Krakių vikaras kunigas Jonas Puidokas pakrikštijo du kūdikius gimusius Krakių miestelyje, kuris tuomet priklausė Kauno gubernijos Kauno apskrities Krakių valsčiui. Didelėje parapijoje krikštų būta daug.

1899 m. spalio 8 d., pagal senąjį kalendorių (pagal naująjį – spalio 20 d.), Krakių medicinos felčerio Igno ir bajoraitės Teresės, iki santuokos Sivickaitė, Tomašickių šeimoje gimė sūnus Ignas Krakėse. Pakrikštytas tų metų spalio 13 d. Krakių RKB.

1923 m. sausį Dotnuvos žemės ūkio technikumo šauliai savanoriai, vadovaujami dėstytojo Viktoro Ruokio, išvyko vaduoti Klaipėdos. Jų tarpe ir Ignas Tomašickas. 1937 m. tapo Stalino represijų auka. Gyveno Maskvoje, ten suimtas ir sušaudytas. Palaidojimo vieta nežinoma.

Kėdainių raj. Akademijos parke pastatytas paminklas Klaipėdos atvadavimo žygiui 1923 m. atminti. Paminklinėje lentoje įrašyti 75 žygeiviai, tarp jų ir krakiškis Ignas Tomašickas.

1899 m. spalio 17 d., pagal senąjį kalendorių (pagal naująjį – spalio 29 d.), valstiečių Juozo ir Anelės, iki santuokos Kvedytė, Liutkų šeimoje gimė sūnus Ignas Krakėse. Pakrikštytas tų metų spalio 21 d. Krakių RKB.

 

 

Savanorio pašaukimas – aviacija

 

Kada Juozas Liutkus gimė pasaulis lėktuvo dar neturėjo, vyko bandymai nugalėti žemės trauką.

Juozas baigė gimnazijos 4 klases Rusijoje, Rostove. Grįžus į Lietuvą 1919 m. liepos 1 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Panevėžio atskirąjį batalioną. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais.

Aviacijos leidinyje Mūsų sparnai. Lietuvos aviacija 1919-1929, red. J.Pyragius, 1929 m. nurodyta, kad J.Liutkus į Lietuvos kariuomenę įstojo savanoriu 1919-06-20. Leidinyje neteisingos gimimo ir mirties datos – A.D.

Karo lakūnas leitenantas Juozas Liutkus. 1927-04-16

4-osios eskadrilės lakūnai ir motoristai prie lėktuvų Halb. C.V. ir Alb. C.XV. 1926 m. Iš kairės: stovi greta Juozas Liutkus (9), Steponas Darius (11), A. Damijonaitis (12). Iš Lietuvos aviacija, G. Ramoška, 2009.

4-osios eskadrilės karo lakūnai prie lėktuvo „Albatros C. XV.“ Kauno aerodrome, 1926 m. Stovi dešinėje: Steponas Darius, ant propelerio sėdi iš kairės: A. Domijonaitis, Juozas Liutkus

3-osios eskadrilės lakūnai ir motoristai prie žvalgybinių lėktuvų LVG. 1925m. Iš kairės: Juozas Liutkus (2), Steponas Darius (13). Iš Lietuvos aviacija, G.Ramoška, 2009

1923 m. spalio 15 d. baigus Karo mokyklą (V laida) Juozui Liutkui suteiktas aviacijos leitenanto laipsnis, paskirtas į Karo aviaciją. Aviacijoje tarnavo nuo 1923 m. lapkričio 7d.

Pasiųstas į Aviacijos kursus, kuriuos baigęs 1924-08-01 paskirtas oro žvalgu.

J.Liutkus buvo gabus technikai, 1924-10-01 paskirtas eiti eskadrilės technikos karininko pareigas.

1925-06-06 baigė fizinio lavinimo kursus. Buvo geras bėgikas, futbolininkas, aviacijos futbolo komandos kapitonas.

1925-08-12 perkeltas į mokomąją oro eskadrilę. Karo lakūnas Juozas Liutkus 1925 m. rugsėjo 29 d. pradėjo skraidyti savarankiškai.

1926-08-07 perkeltas į 4-ąją oro eskadrilę, kurioje atliko skraidymo ir bombų mėtymo užduotis. Po to perkeltas į 3-ąją, vėliau 2-ąją eskadrilę.

1928 m. vasario 16 d., švenčiant Lietuvos nepriklausomybės 10-metį, karo lakūnas Juozas Liutkus pakeltas į vyresniuosius leitenantus. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Karo lakūnai buvo visos kariuomenės elitas. Leidinyje Lietuvos aviacija, G.Ramoška, 2009 m. rašoma, kad 1927 m. iš 2,5 mln. gyventojų Lietuvoje lėktuvais skraidė apie 50 asmenų. Lietuvos pilietis skraidyti galėjo tik tapęs kariškiu.

Mano mama Marijona Ambrasaitė, g. 1929 m. Jaugilkos K. pasakojo girdėjusi apie lakūną Juozą Liutkų iš savo tėvų.

Sūnui Juozui tarnaujant aviacijoje, jo mama Anelė Liutkuvienė gyveno Krakių valsčiaus Jaugilkos kaime, kelio Pakarkliai – Mantviliškis dešinėje, kur turėjo 3 ha žemės.

Sūnus Juozas kartais atskirsdavo į Jaugilką aplankyti mamos Anelės iš oro: lėktuvu apsukdavo porą ratų apie sodybą, nusileisdavo kuo žemiau, sukeldamas didelį garsą. Mama Anelė didžiuodavosi sūnumi ir sutikusi kaimynus, sakydavo, kad jos sūnus lakūnas, labai geras, aplanko ją. Jaugilkos kaime tai buvo reikšmingas įvykis: išgirdę lėktuvo garsą, gyventojai skubėdavo į lauką, žinią perduodavo kitiems kaimams: „Liutkuvienės sūnus buvo atskridęs!“.

 

 

Tarnyba eskadrilėse – su Steponu Dariu

 

Randame paralelių transatlantinio, karo lakūno Stepono Dariaus ir karo lakūno Juozo Liutkaus biografijose.

Abu stojo į Lietuvos kariuomenę savanoriais, abu dalyvavo nepriklausomybės kovose.

Baigė Karo mokyklą: S. Darius IV laida, J.Liutkus V laida. Tapo Karo aviacijos karininkais.

Juozą Liutkų su Steponu Dariu tiesiogiai siejo tarnyba Lietuvos Karo aviacijos 3-ioje ir 4-oje eskadrilėse.

S.Darius aviacijoje tarnavo nuo 1922 iki 1927-05-04, po to išvyko į JAV; J.Liutkus nuo 1923-11-07 iki tragiškos avarijos 1928-03-25.

1925-1927 metų fotonuotraukose S. Darius ir J. Liutkus – lakūnų apranga prie lėktuvų, su karininkų uniforma aviacijos viršininko palydėtuvėse ir laisvalaikiu ant motociklų. Juos siejo pomėgis motociklams ir sportui: futbolas.

Vyr. ltn. Steponas Darius, priekyje ir ltn. Juozas Liutkus ant motociklų. Apie 1926 m.

Kaunas. Seniavos kapinės. Lietuvos karo lakūnų kapai. Fot. A.D. 2015-06-11.

Kaunas. Seniavos kapinės. Karo lakūno Juozo Liutkaus (1899-10-17 – 1928-03-29) kapas ir antkapinis paminklas. Fot. A.D. 2015-06-11

JAV Karinės aviacijos lakūnas Valteris Murelis. A.D. arch. nuotr.

 

 

 

Lakūno Juozo Liutkaus gimtinėje Krakėse viena centrinių gatvių pavadinta tarnybos draugo S. Dariaus ir S. Girėno vardu.

S. Dariaus pavardė virto vardu (Lietuvos aidas, 1933-09-07, Nr.202).

Kodėl nepervadinus Krakėse Miško, Sodo ar Lauko gatvę savanoriui, lakūnui J. Liutkui atminti?

 

 

Propeleris virtęs kryžiumi

 

1928 m. kovo 25 d., sekmadienį, vakare Juozas Liutkus motociklu važiavo iš Prienų į namus A. Fredoje. Jam už nugaros sėdėjo lakūnas let. Kazys Šimkus. Prieš Garliavą teko važiuoti į pakalnę 70-80 km/val. greičiu. Žibintas silpnai švietė. Staiga priešais, viduryje kelio, pastebėjo vežimą. Stabdė, neteko lygsvaros ir griuvo ant plento. J. Liutkui sunkiai sudaužyta galva, sulaužyti žandikauliai, leit. K. Šimkui lengvai sužeista galva.

Po įvykio vyr. ltn. J. Liutkus be sąmonės nugabentas į Karo ligoninę Vytauto prospekte. Padaryta sunku operacija, bet prasikankinęs tris dienas, kovo 29 d.10 val. ryte mirė.

Aviacijoje buvo iškeltos vėliavos su gedulu. Sūnaus laidotuvėse dalyvavo vienintelis šeimos narys – mama Anelė.

Kovo 31 d. laidotuvėse dalyvauja lakūnai, kitų dalinių karininkai, kareiviai ir didelė žmonių minia. Taip pat Vyr. kariuomenės štabo viršininkas pulk. Povilas Plechavičius, aviacijos viršininkas pulk. – leit. Stasys Pundzevičius.

Pagal tradiciją karstas uždedamas ant lėktuvo ir vežamas į Kauno Įgulos bažnyčią (Soborą). Po pamaldų ta pati minia lydi į Kauno miesto kapines Vytauto prospekte.

Apie Karo lakūno Juozo Liutkaus mirtį rašė: valstybės laikraštis Lietuvos aidas, 1928-03-30, Nr.50; 1928-03-31, Nr.51; dienraštis Lietuvos žinios, 1928-03-30, Nr.75; Lietuvos karininkų laikraštis Kardas, 1928-04-10-20, Nr.10-11; Lietuvos karių laikraštis Karys, 1928-04-03-17, Nr.15-16; Nr.17, Lietuvos šaulių laikraštis Trimitas, 1928-04-04, Nr.14; dienraštis Rytas, 1928-03-29, Nr.74; JAV lietuvių dienraštis Čikagoje Draugas, 1928-04-19, Nr.94.

Apie 1960 m., naikinant Kauno miesto kapines Vytauto prospekte, Lietuvos karo lakūnų palaikai perkelti į Kauno Seniavos kapines Aleksote. Čia ilsisi ir mūsų kraštietis Juozas Liutkus.

Pagal tradiciją žuvusiems ir mirusiems Lietuvos karo lakūnams (ant visų Lietuvos karo lakūnų kapų visose kapinėse) pastatyti postamentai su lėktuvo propelerio formos kryžiais. Tokie pat stovėjo ir buvusiose Kauno miesto kapinėse.

Kaunas – Lietuvos Karo aviacijos lopšys. Tą liudija miesto gatvės: Lakūnų plentas, Sparnų, Karo aviacijos, Karo ligoninės gatvės. Kauno vardinės gatvės – lakūnams didvyriams atminti: S. Dariaus ir S. Girėno, J. Dobkevičiaus, A. Gustaičio, J. Kumpio, F. Vaitkaus. Kauno aerodromas lakūnų garbei pavadintas S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas.

Iš Krakių krašto kilę arba susiję aviacijos inžinieriai, lakūnai:

  1. Aleksandras Griškevičius, g. 1809-01-06 Kauno gubernijos Kauno apskrities Krakių valsčiuje Šašelių – Būdų kaime (dabar Auksučių k., Grinkiškio sen., Radviliškio raj. Sav.). Aviacijos pradininkas Lietuvoje. Mirė 1863-02-11 Viekšniuose (dabar Mažeikių r. sav.).
  2. Alfonsas Alekna, kilęs iš Krakių, Lietuvos lakūnas, 1935 m.
  3. Valteris Murelis, g. 1918-08-08 Čikagoje, JAV, mirė 1986-04-20 Warminster miestelyje, Pensilvanijos valstija, JAV. Tarnavo JAV karinėje aviacijoje 1942-1946 m. lakūnas, aviacijos inžinierius. JAV lietuvės Aleksandros Kavaliauskaitės – Murelienės g. 1889-05-04 Milvydų k. Krakių valsč. sūnus.
  4. Darius Išganaitis, lakūnas akrobatas g. 1974-05-22. Mirė 2004-04-24, po sportinio lėktuvo SU-29 avarijos Aleksoto aerodrome. Akrobatinio skraidymo Europos vicečempionas.
  5. Antanas Damijonaitis, karo lakūnas, aviacijos kapitonas, g. 1901-12-01, kitur nurodyta 12-07, Lūšnos k., Barzdų valsč., Šakių apskr. 1944 dirbo Krakėse miestelio gydytoju. Tarnavo Karo aviacijos 4-oje eskadrilėje su Juozu Liutku. Mirė 1960-08-30.

 

Atgal