ISTORIJA
08.09. Baltijos kelio užuomazgos
Vytautas Bukauskas
Šiandien didžiuojamės ir džiaugiamės prieš 30 metų Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių (tuomet dar buvusių pavergtomis) organizuotu Baltijos keliu, nukreiptu prieš SSRS okupaciją. Šis kelių milijonų žmonių susikabinimas rankomis išreiškė jų vieningą mąstymą ir lūkesčius, o nematomas jų širdžių plakimas veržėsi į Laisvę. Tai buvo atvira trijų pavergtų tautų paraiška jų Nepriklausomybei, kurią subrandino tose tautose per ilgus negandų metus rusenanti rezistencinė dvasia prieš okupantus.
Vytautas Bukauskas
Ta tautų dvasia pasireikšdavo visais istoriniais okupacijų periodais. Ji veržėsi į Laisvę 1831 ir 1863 metais, o 1918-aisiais pasiekė Vasario 16-osios teigiamą rezultatą. Dėl 1940 metų sovietų okupacijos įvyko 1941 metų Birželio sukilimas. 1944 metais antroji sovietų okupacija sukėlė jau ilgalaikį tautos ginkluotą pasipriešinimą. Visi tie pasipriešinimai kaskart pareikalaudavo tautos gyvosios jėgos aukų, ypač daug žmonių netekome 1944–1953 metų kovose su didžiule SSRS armija. Tik Baltijos kelio akcija, vykusi prieš SSRS jos „persitvarkymo“ laikotarpiu, baigėsi be aukų. Tai buvo svarbus ir lemtingas trijų valstybių žingsnis į jų Nepriklausomybę.
Istoriją prisiminus apgailėtina tai, kad tarpukariu trijų Baltijos valstybių vadovai vienijimosi ir vieningų veiksmų klausimus dėl subjektyvių priežasčių buvo padėję kiekvienas į savus stalčius, tikėdamiesi sutvarkyti savo valstybių reikalus savarankiškai. Deja, be vienybės didelių ir nedraugiškų kaimynų apsuptyje trys Baltijos valstybės niekaip negalėjo pasipriešinti agresoriams.
1939 m. rudenį tie agresoriai sudarė plėšikišką Molotovo-Ribentropo paktą, kuriuo susitarė draugauti ir pasidalinti Baltijos valstybes ir Lenkiją. Lenkijai nepriėmus Vokietijos ultimatumo dėlGdansko koridoriaus, ji Vokietijos ir SSRS kariaunų buvo sunaikinta. Paskelbti Baltijos valstybių neutralitetai varžė SSRS drastiškai jas pasiimti, mat dar tuomet vengė Vakarų valstybių pasmerkimo. Kaip tik dėl to neutralumo, Vokietijai pasiūlius, Lietuva karine jėga atsisakė atsiimti iš žlugdomos Lenkijos Vilnių. Tuomet Vilnių užėmė SSRS ir panaudojo jį kaip kozirį Lietuvos taikios okupacijos pradžiai (įvedė 30 tūkstančių karių į Lietuvą). Po 8 mėnesių, apkaltinusi Lietuvą skriaudžiant raudonos armijos kontingentą, SSRS ultimatumu okupavo Lietuvą. Draugiškos Vakarų valstybės, jau kariaudamos su Vokietija, Baltijos šalių okupaciją galėjo tik nepripažinti. Vokiečių okupacija Lietuvai tęsėsi 3 metus, o SSRS okupacija – 46 metus, kurios atnešė mums neišmatuojamus Tautos gyvosios jėgos ir materialinius praradimus.
Buvo aišku, kad su tokia drastiška okupacijos forma lietuvių tauta nesutiks. Taikus visuotinis pasipriešinimas išaugo į ginkluotą kovą. Pasipriešinimui slopinti okupantas išplėtė platų žudymų ir įvairių represijų mastą. Per1944–1953 metų laikotarpį SSRS lageriuose kalėjo apie 200 tūkst. nuteistų lietuvių – rezistentų, ir dar 132 tūkst. buvo išvežti į tremtį (A.Anušausko tyrimai). Gal kiek mažesniu mastu į lagerius pateko Latvijos ir Estijos rezistentų. Tragiškas baltiečių likimas suvedė jų rezistentus – kalinius į sunkų katorgų kelią Sibiro ir Vorkutos kasyklose bei miškų darbuose. Ten kaliniai lietuviai, latviai ir estai į darbus buvo varomi kolonose, susikibę rankomis, ypatingai saugomi piktų šunų ir dar piktesnių čekistų. Toje velniavoje tarp baltiečių ir užsimezgė bendro likimo draugystė.
Baltijos tautų atstovų bendro kelio realybė atviruke
1989 m. rugpjūčio 23 d. „Baltijos kelio sąšauka“.Zino Kazėno nuotrauka
Obeliai (Rokiškio r.). Paminklas 1941 m. birželio sukilėliams ir sovietinėms aukoms atminti
Šiemet minimas Baltijos kelio 30-metis
Skaudūs baltiečių keliai katorgose tęsėsi, kol baigėsi visų tautų politinių kalinių, o taip pat ir baltiečių kantrybė, kai jie streikais ir sukilimais pasakė – gana kentėti. Tas žodis reikalaujantis laisvės buvo toks stiprus, kad gulagų sistema subyrėjo. Aišku, kaip ir kiekviena kova pareikalavo aukų.
Žlugus gulagams, likę gyvi baltiečiai, buvę rezistentai, parnešė tos laimėtos kovos kibirkštis prie Baltijos krantų. Kas dabar gali paneigti, kad baltiečių politinių kalinių iš Rusijos parneštas užkratas nepadėjo užaugti iki negirdėto neregėto masto, Baltijos keliui?
1955 metais, man asmeniškai, iš Džezkazgano lagerio į Vorkutą bendrabylis atsiuntė proginį atviruką – piešinio nuotrauką. Jame nežinomas dailininkas – kalinys simboliškai pavaizdavo Baltijos tautų atstovų bendro kelio realybę. Atviruke (dešinėje) – lietuvis, ant kurio pirštinės matomas Vyčio Kryžiaus ženklas. Užrašai atviruko apačioje patvirtina trijų tautų atstovų – katorgininkų tapatybę. Dailininkas aiškiai parodė šio trejeto ryžtą pasiekti tikslą. Manau, kad atvirukas simboliškai parodo kur gimė Baltijos šalių vienybė, atvedusi jas į Baltijos kelią ir į Nepriklausomybę.
Tikiuosi, kad konkretaus Baltijos kelio organizatoriai neįsižeis dėl šiame straipsnyje pateiktos versijos. Istorikai juk visuomet ieško įvykusių faktų pradžios.
Atgal
.jpg)
(1).png)
