VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

08.06. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pėdsakai Voluinės sostinėje Lucke (2)

Gintaras Andrijauskas

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

Dailės muziejaus lankytojus turėtų sudominti turtinga LDK didikų portretų kolekcija. Norintiems daugiau sužinoti apie Voluinės žemių, Lucko pilies ir miesto istoriją bei jos valdovų lietuvišką genealogiją, rekomenduočiau pasinaudoti giliomis istorijos žiniomis nustebinusio pilies gido paslaugomis. Jis papasakos ir apie šioje pilyje 1429 m. įvykusį  pirmąjį Europos valstybių valdovų suvažiavimą, kuriame šventosios Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui  pasiūlė karūnuotis Lietuvos karaliumi ir apie tai, kokių karūnuotų svečių su jų svitomis tuomet buvo sulaukusi Lucko pilis. Iš jo pasakojimo taipogi sužinosite kokius politinius klausimus tuosyk čia Vytauto pakviesti sprendė susirinkę viduramžių Europos valdovai ir kokiomis pramogomis bei puotomis mėgavosi  sugužėjusi  dvidešimčiai dienų daugiatūkstantinė įvairiataučių svečių minia.

Restoranas „Vytauto karūna“

Voluinės Ikonų muziejus 

Lucko centrinis skveras 

Išėjus iš Liubarto pilies pro jos paradinius vartus akmenimis grįstu taku, žvilgsnis užkliūva už seno mūrinio pastato, kuriame įsikūręs restoranas „Korona Vitovta (Vytauto karūna)“. Užsukus į šį garsiausiąjį Lucke restoraną ir apžiūrėjus  skoningais mažosios architektūros kūriniais dekoruotą jo kiemą, dėmesį patraukė stiklinės vitrinos, kuriose padėti LDK  bei didžiojo kunigaikščio Vytauto  atributika puošti ir bendrą mūsų  istoriją menantys objektai. Nors jie ir neautentiški, tačiau tai maloniai nustebino. Restorano fojė dėmesį patraukia ir didokas  stendas, kuriame yra įamžinti jame apsilankiusių garbingų svečių pavardės bei fotografijos. Tarp valstybių vadovų, žymių politikos ir visuomenės veikėjų pavardžių randu ir Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus pavardę. Didokoje pagrindinėje restorano salėje maloniai nuteikia ir pats restorano interjeras, įrengtas pagal viduramžių pilies menių tradicijas. Menės sienose-šiuolaikinės  freskos su Vytautą ir jo epochą  menančiais lotyniškais užrašais, o aukštas jos lubas dabina meniškai  įkomponuoti  istoriniai herbai su Vytimi bei pilies valdovų heraldika. Na, o sprendžiant iš įmantrių viduramžiškų patiekalų pavadinimų meniu, šio restorano šefai yra pasirengę  nenuvilti pačių išrankiausiųjų lankytojų gurmaniškų lūkesčių.

Senamiestyje, nuo pilies puskilometrio atstumu stūkso kadaise veikusių kelių konfesijų vienuolynų pastatai. Išlikę XVII-XVIII a statyti jų korpusai, kuriuose veikė jėzuitų, dominikonų, bernardinių, šaritiečių,  brigitiečių vienuolynai. Bene įspūdingiausias -  jėzuitų vienuolynas su Petro ir Povilo bažnyčia, prie kurios XVII amžiuje buvo pastatyta ir kolegija. Toje kolegijoje tam tikrais laikotarpiais mokėsi iki 300 studentų, buvo didelė biblioteka ir netgi studentiškas teatras. Jėzuitų ordinas Lucke įsikūrė 1604 metais. Karalius Žygimantas III skyrė kolegijos ir bažnyčios statybai žemės sklypą, o patys statybos darbai vyko 1616-1639m.(architektas-italas Džakomo Brianas).Uždarius jėzuitų vienuolyną, Petro ir Povilo bažnyčia tapo Lucko vyskupijos katedra. Tačiau ne visą laiką jai buvo lemta būti maldos namais-po antrojo pasaulinio karo katedra buvo uždaryta ir paversta kareivių saugomu sandėliu. Na, o aštuoniasdešimtaisiais praeito amžiaus metais joje netgi  buvo įrengtas ateizmo muziejus. Ypač įdomūs jos didžiuliai trinaviai rūsiai (požeminė bažnyčia), esantys po visu katedros pastatų kompleksu. Šiuo metu požeminės bažnyčios restauracijai ir jos pritaikymui turizmo reikmėms gautas finansavimas ir vykdomi išsamūs tyrinėjimo darbai. Beje, šią požeminę bažnyčią galima apžiūrėti Lucko pilyje užsisakius atskirą požeminę ekskursiją. Petro ir Povilo katedra turi Ukrainos nacionalinės reikšmės paminklo statusą ir laikoma didžiausia šalies katalikiška bažnyčia.

Kiek tolėliau, senamiesčio pakraštyje stūkso pilkas XVII amžiuje statytos senosios žydų sinagogos pastatas, kuris taipogi turi nacionalinės reikšmės paminklo statusą. Pokario metais sinagogos pastate ne vieną dešimtmetį veikė sporto salė, tad jos interjere išliko ne tiek ir daug autentikos.

Miesto centre galima apžiūrėti pravoslavų Švenč. Trejybės katedrą, pastatytą XVIII-XIX a., o šalia jos yra dar senesnio vienuolyno pastatai. Maldos namų šventorius skoningai sutvarkytas, joje daug žalumos bei rožynų.

Lucke turistai savarankiškai arba su gidu dar gali aplankyti Voluinės Ikonų, Kraštotyros arba  Etnografijos muziejus. Voluinės ikonų muziejuje yra eksponuojama keli šimtai  XVI–XIX a. ikonų bei šventųjų medinių skulptūrų. Atskiroje muziejaus salėje su didžiule pagarba išeksponuota ypatinga, tūkstantmetė Holmo Dievo Motinos ikona (XIa.), apie kurios daromus stebuklus senovėje buvo pasakojama net Konstantinopolyje. Daug šimtmečių ji buvo laikoma dingusia. Tačiau dabar žinoma, jog iš kartos į kartą ji slapta buvo perduodama. Į Voluinės Ikonų muziejų ši ikona pateko  2000 metais ir buvo itin kruopščiai restauruojama. Daugybė žmonių tiki, kad ikona turi stebuklingų galių - gydo sunkias ligas bei prišaukia sėkmę. Todėl dabar Holmo Dievo Motinos ikoną piligrimai gali lankyti ir neužeidami į patį muziejų.

 

Atgal