VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

07.07. Tautodailininkių juostų pynė

Janina Valančiūtė

Lietuvos medicinos biblioteka

Tautinės juostos – labai sena lietuvių tradicija. Dangaus ir tėviškės spalvos auksarankių tautodailininkių įpintos, įaustos puikiose juostose, kurios visą vasarą bus eksponuojamos Lietuvos medicinos bibliotekoje. Liepos 2 d. čia atidaryta Vitos Babičienės, Eleonoros Glinskienės, Zofijos Jablonskienės, Matildos Teresės Jucienės, Nijolės Pivorienės, Zofijos Valiukevičienės darbų paroda „Juostų pynė“. Dauguma moterų (E. Glinskienė, Z. Jablonskienė, Z. Valiukevičienė) šią gražią tradiciją perėmusios iš savo mamų ar senelių. V. Babičienė audimu susidomėjo pamačiusi kaip gražiai audžia draugė ir jos vyras. Nusprendė įrodyti, kad ir ji tai galinti. Dabar ji kviečiama į tekstilės seminarus ir kursus,  vadovauja praktiniams audimo darbams.  Z. Jablonskienė, įgijusi pradinių klasių mokytojos specialybę, dirbdama Zarasų, Širvintų mokyklose nuolat turėjo juostų audimo būrelį, mokė vaikus austi, o išėjusi į pensiją, savanoriauja Širvintų vaikų dienos centre. M. Jucienė, prancūzų kalbos mokytoja,  dabar veda juostų pynimo edukacinius užsiėmimus, sukauptą patirtį sudėjo į metodinę knygą „pintinės juostos“ (2010 m.). Z. Valiukevičienė, dirbusi medicinos seserimi, megzti, nerti , siuvinėti mėgo nuo vaikystės, vėliau susižavėjo juostų pynimu ir vijimu.  Nijolė Pivorienė, buvusi statybos inžinierė, ne tik pina tautines pintines juostas, taip pat riša šiaudų sodus, neria kilpinėlių nėrinius, mezga riešines, lieja akvareles ir tapo. Parodos atidaryme Medicinos bibliotekoje ji kalbėjo tai progai sukurtomis eilėmis:  „Štai ir mes, pripynę juostų, jas parodyt susirinkom bibliotekoje svetingoj.  [...] O darbai, kurie čia matos, lai prideda visiems sveikatos!“.

R. Kraujalienė ir Z. Valiukevičienė su svečiais iš Sakartvelo

Tautinės juostos – labai sena lietuvių tradicija

M. T. Jucienė

Susirinkusiems priminta populiarumo neprarandanti juostų istorija. Pamenu, kad ir septintame, aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje moksleiviai ryšėdavo tautines juosteles, jomis buvo puošiami nuotraukų albumų viršeliai. Juosta turėjo simbolinę reikšmę. Juosta lydėdavo žmogų nuo pat užgimimo. Juosta perjuosdavo gimusį kūdikį. Juostomis nuleisdavo karstą į duobę. Juosta buvo neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Muziejininkės Dalia Bernotaitė – Beliauskienė, Danutė Keturakienė džiaugėsi šia nedidele, bet labai turtinga paroda, kurioje pristatomos pačios geriausios juostos. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė apdovanojo autores padėkos raštais. Parodos atidaryme apsilankė svečiai iš Sakartvelo – ansamblio „Gori“ prodiuseris Zaza Mezvrishvili ir prof. Konstantinas Gamsachurdija. Z. Mezvrishvili didžiavosi, kad savo šalyje ypatingomis progomis pasipuošia iš Lietuvos atsivežta juosta (kaklaraiščiu), o dabar iš eksponuojamų išsirinko dar vieną.

Atgal