VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

ISTORIJA

04.16. Ko nežinojome šiapus geležinės uždangos Užsienio radijo pranešimai apie padėtį sovietų okupuotoje Lietuvoje

Antanas Šimkūnas

 

Visą sovietmetį klausiausi ir užrašinėdavau, ką apie padėtį Lietuvoje praneša užsienio radijo stotys, nors tai buvo sudėtinga, nes okupantai bijojo tiesos ir brutaliai trukdė užsienio radijo pranešimus.Tačiau kai pradėjau dirbti Lietuvos radijuje, galėdavau susipažinti su „Radijo biuleteniais“, kuriuos rengdavo speciali darbuotojų grupė, užrašinėjanti ir šifruojanti užsienio „priešiško“ radijo laidas.Tų  biuletenių būdavo atspausdinama vos keli egzemplioriai, skirti aukščiausiems vadovams. Kad nepaplistų, jie būdavo saugomi seifuose arba sunaikinami. Įdomesnius faktus man pavyko užfiksuoti savo užrašuose.

Čia pateikiu kai kuriuos faktus, kuriuos 1976 – 1987 metais paskelbė užsienio radijo stotys apie Bažnyčios padėtį okupuotoje Lietuvoje.

  „Vatikano radijas“, 1976 03 30.

  SSRS užsienio reikalų ministrui A. Gromykai lankantis Londone Didžiosios Britanijos lietuvių katalikų bendrija nusiuntė jam laišką, reikalaudama grąžinti Lietuvos tikintiesiems sąžinės ir religijos laisvę, kad konstitucijos garantijos būtų realios, kad tikintieji turėtų savo spaudą, kad vyskupui Julijonui Steponavičiui būtų keista grįžti į Vilniaus vyskupiją, kad iš kalėjimų būtų paleisti sąžinės belaisviai, kad Helsinkio dvasioje būtų keičiamasi žmonėmis, leista lankyti gimines.

 „Amerikos balsas“, 1978 10 01.

  Radijas cituoja Bostono „Keleivį“, kuris rašo apie Balį Gajauską, balandžio 14 d. nuteistą 10 metų . Jis kalėjime susituokė dalyvaujant kunigui Zdebskiui. B. Gajauskui nebuvo leista atlikti katalikiškos santuokos.

  „Laisvės“ radijas, 1984 02 01.

  Europos parlamente pasiūlyta nauja rezoliucija dėl religijos persekiojimo Lietuvoje. Ją pateikė parlamento narys  Oto fon Habsburgas. Pernai sausio 13 d. buvo priimta rezoliucija apie padėtį Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Šioje rezoliucijoje sakoma, kad okupacinė valdžia persekioja bažnyčią, nuteisė kunigus A.Svarinską, S.Tamkevičių už tikinčiųjų teisių gynimą, smerkiama sovietinių įstaigų vykdoma persekiojimo politika, raginama pareikšti Maskvai protestą.

  „Laisvės“ radijas, 1984 02 02.

  Radijas skelbia komentarą „Valdžia Lietuvoje nesiskaito su tikinčiaisiais“, kuriame sakoma, kad iš kalėjimo nepaleidžiami dvasininkai A. Svarinskas ir S. Tamkevičius, nors keli tūkstančiai  tikinčiųjų pasirašė tokį reikalavimą. Represinis aparatas bejėgis. Tikintieji ne avių banda, jie žino savo teises ir nesiduoda įbauginami.

  „Laisvės“ radijas, 1984 02 08.

„Amerikos balsas“ Stoties logotipas

  Skelbiamas komentaras „Lietuvos katalikų kantrybė išsisėmė“. 123 000 tikinčiųjų pasirašė pareiškimą, 22 krauju, reikalaudami paleisti A.Svarinską ir S.Tamkevičių. Valdžia visiškai atitrūko nuo liaudies.

  „Amerikos balsas“, 1984 02 25.

  „Religinėje valandėlėje“ apžvelgiamas „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 60 – asis numeris, kuriame pasakojama apie bažnyčios padėtį Lietuvoje, apie Tikinčiųjų teisių gynimo komitetą, kurio 3 nariai dar yra laisvėje – kunigai Leonas Kalinauskas, Vaclovas Stakėnas ir Vincas  Vėlavičius. Trūksta kunigų Algimanto Steinos, Jono Kaunecko, Kazimiero Žilio, pasauliečio Vytauto Skuodžio, nuteisto 1980 m. „Kronikoje“ sakoma: „Norėtųsi tikėtis, kad išlaikęs penkerių metų bandymus komitetas susiorientuos ir ras jėgų toliau tęsti beteisių gynimo darbą“.

  Bi Bi Si, 1984 03 18.

  Radijas praneša, kad ryšium su šv. Kazimiero 500 metų jubiliejumi Popiežius Jonas Paulius II gina Lietuvos katalikų teises, kuriems trūksta bažnyčių, kunigų, nes gynę tikinčiuosius atsidūrė kalėjime. Radijas primena, kad Popiežius dar 1979 m. apie tai priminė  SSRS užsienio reikalų ministrui A. Gromykai, kai jis lankėsi Vatikane.

  „Vatikano radijas“, 1984 04 01.

 Laisvosios Europos radijas

  Apžvelgiama užsienio spauda, kuri rašo, kaip Lietuvoje „terorizuojami, gąsdinami, vadinami teroristais tie, kurie bando užstoti dvasininkus S. Tamkevičių ir A. Svarinską“.Jų neįsileidžia Anilionis, nieko nepataria teisingumo ministras, patvirtinęs, kad viską sprendžia saugumas. Tardomi ir persekiojami tie, kurie pasirašo peticijas.

  „Laisvės“ radijas, 1984 04 11.

  Pranešama, kad „Lietuvos katalikų kronikos“ 61 numeris, pasirodęs š. m. sausio 6 d., išverstas į italų kalbą ir paskelbtas Elta  biuletenyje. Vertimu pasirūpino monsinjoras Vincas Mincevičius.

  „Amerikos balsas“, 1984 04 20.

  Pranešama, kad sovietų valdžia neleido Kryžių kalne pastatyti kryžiaus, kuriame buvo išpjauti tokie žodžiai: 

                                Grįžk, rūpintojėli, pakelėn rymoti.

                                 Sužaliuos po kryžium vystanti rūta,

                                 Vėl nušvis lietuvio skruostai ašaroti

                                  Ir Marijos žemė prisikels šventa.

  „Amerikos balsas“, 1984 09 09.

    Toronte pasibaigė Pasaulio lietuvių katalikų kongresas, skirtas Šv. Kazimiero 500 mirties metinėms. Apie 1000 kongrese dalyvavusių lietuvių paskelbė manifestą, kuriame reikalaujama, kad sovietų valdžia grąžintų tikintiesiems Vilniaus katedrą, leistų ištremtam vyskupui Julijonui Steponavičiui eiti ganytojiškas pareigas, grąžinti Šv. Kazimiero karstą į Vilniaus katalikų katedrą, kurioje jis buvo pašarvotas prieš 500 metų, grąžinti tikintiesiems Taikos karalienės šventovę Klaipėdoje, leisti laisvai veikti kunigų seminarijai Kaune, grąžinti Lietuvai savarankišką gyvenimą, atitraukti okupacinę sovietų kariuomenę.

  „Vatikano radijas“, 1984 10 22.

  Pranešama, kad Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Kanadoje stebėjo 3 kartus daugiau televizijos žiūrovų, negu olimpines žaidynes iš Los Andželo.

  „Vokiečių banga“, 1984 11 11.

  Kaip rašoma „Kronikų“ 63 numeryje, Anilionis pareikalavo, kad Telšių vyskupas A.Vaičius nutrauktų kasmet rengiamus kryžiaus kalnų lankymus, simbolizuojančius Kristaus kryžiaus kelią.

  „Amerikos balsas“, 1984 11 21.

  Pranešama, kad Lietuvoje suimtas Katalikų tautinio sąjūdžio narys, kunigas Jonas Matulionis, kuris kunigystės šventimus gavo baigęs pogrindyje veikiančią kunigų seminariją. Jis palaikė ryšius su „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. Už tai 1976 m. buvo suimtas ir 9 mėn. laikomas KGB izoliatoriuje.

  „Laisvoji Europa“, 1984 11 28.

  Cituojamas laikraštis „New York Times“, kuris rašo, kad sovietų valdžia neleido Popiežiui skristi į Vilnių dėl dviejų priežasčių: pirma, jis  norėjo skristi tiesiog į Vilnių neužsukdamas į Maskvą ir, antra, siekė užmėgsti artimesnius ryšius su rusų stačiatikiais.

  Bi Bi Si, 1984 12 13.

  Lietuvos katalikų teisių gynimo komitetas, įsikūręs 1978 m., nutarė veikti anonimiškai, kad išvengtų KGB persekiojimų.

  „Laisvoji Europa“, 1984 12 21.

   Cituojamas Norvegijos laikraštis „Verbens gang“, kuris rašo: „Krikščionių padėtis Baltijos kraštuose katastrofiška. Katalikų bažnyčia teroristiškai persekiojama, todėl Popiežiaus pageidavimas aplankyti Lietuvą buvo atmestas.

    „Vatikano radijas“, 1985 01 04.

  Kražiečiai rengėsi pažymėti Kražių skerdynių 90 – ąsias metines, tačiau valdžia paskelbė kiaulių marą ir visi keliai į Kražius buvo uždaryti.

  B iBi Si, 1985 01 13.

  150 000 tikinčiųjų pasirašė reikalavimą, kad tikintiesiems būtų grąžinta Klaipėdos bažnyčia. Per 12 metų buvo pasirašytos 9 peticijos. Pasirašiusius užpuolė KGB.

  „Kanados radijas“, 1985 04 21.

  Kanados užsienio reikalų  ministrui D. Klarkui ruošiantis vizitui SSRS  apie 3000 Kanados lietuvių pasirašė laišką ministrui ir prašė Maskvoje užstoti 3 nuteistus kunigus Lietuvoje – A. Svarinską, J. Matulionį, S. Tamkevičių.

  „Laisvoji Europa“, 1985 05 10.

   Čikagos lietuvių laikraštyje Br. Kviklys primena, kad 1940 m. laisvoje Lietuvoje buvo 12 arkivyskupų bei vyskupų, apie 1500 kunigų, veikė 721 bažnyčia ir 320 koplyčių, 4 kunigų seminarijos su 470 klierikų, 36 vyrų vienuolynai su 574 vienuoliais, iš kurių 168 buvo kunigai, 82 moterų vienuolynai su 934 vienuolėmis.

  „Laisvoji Europa“, 1985 11 04.

  Spalio 4 d. Los Andžele  pabaltijiečių rezistencijos žymeniu apdovanota „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. Čikagos lietuvių laikraštyje „Draugas“ Juozas Kojalis  rašo: jei „Kronikos“ leidėjai 1972 03 19 išleidę pirmąjį numerį turėjo vilčių pasiekti pasaulio viešąją opiniją, tai jų viltys pasitvirtino – „Kronika“ plinta po pasaulį. Ją asmeniškai įvertino ir JAV prezidentas R. Reiganas.

  „Laisvoji Europa“, 1985 11 14.

  Grupė lietuvių dvasininkų, tarp jų vyskupas Paulius Baltakis ir religinės šalpos vedėjas kun. Kazimieras Pugevičius kalbėjosi su JAV prezidentu R. Reiganu ir įteikė jam laišką, kuriame dėkoja už Lietuvos pripažinimą, prašoma perduoti M. Gorbačiovui susirūpinimą dėl katalikų persekiojimo Lietuvoje, primenami politiniai kaliniai V. Skuodis, S. Tamkevičius, A. Svarinskas, B. Gajauskas ir kt. Apie B. Gajauską Prezidentui  įteiktas atskiras laiškas, kuriame aprašytas B. Gajausko gyvenimas, nurodyta, kad jis iš kalėjimo išeis tik 1992 m., kad jis serga, prašoma pagelbėti, kad jis su žmona ir dukra  būtų išleistas į JAV, pas tetą Los Andžele.

  „Laisvoji Europa“, 1985 11 14.

   Australietis autobuso vairuotojas 56 metų Lietuvoje gimęs Zigmas Augaitis kreipėsi į Australijos užsienio reikalų ministrą prašydamas padėti sutvarkyti dokumentus, kad jis galėtų pakeisti kalėjime kunigą Alfonsą Svarinską. Jis įgaliojo A. Svarinską naudotis jo banko sąskaita ir jo gyvenamuoju namu Melburno priemiestyje.

Australijos leidinys „Boltik nius“ praneša, kad tuoj po kunigo A. Svarinsko nuteisimo Lietuvoje 9 asmenys – 7 moterys ir 2 vyrai – pasiuntė KGB pareiškimą, kad jie sutinka eiti į kalėjimą už kun. A. Svarinską. Tai viduklietės  Monika Gavėnaitė,  Marija  Saukienė, šiaulietė Jadvyga Petkevičienė, kelmietė Regina Teresiūtė, garliavietis Saulius Kelpšas ir kt.

  „Laisvoji Europa“, 1987 11 20.

   Australijos lietuvių laikraštis „Mūsų pastogė“ rašo, kad jau 15 metų leidžiamos „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ išjudino, sujungė, uždegė lietuvius nepaisant persekiojimų drąsiai kovoti už tikėjimo laisvę. „Kronikos“ užsienyje  leidžiamos lietuvių, anglų, ispanų, prancūzų kalbomis. Tuo rūpinasi „Kronikos“ draugija Čikagoje.. Ji jau išleido 10 „Kronikos“ tomų, kurių bendras puslapių skaičius  siekia  5000.Tiražas 53 000. „Kronikos“ siuntinėjamos į 138 valstybių universitetų bibliotekas, vyskupijas, televizijos ir radijo stotis, žinių agentūras.

  „Amerikos balsas“, 1987 03 21.

  Vašingtone, JAV kongreso įstaigų rūmuose paminėtos „Kronikos“ 15 – osios metinės. Iškilmes surengė Lietuvių katalikų religinė šalpa ir JAV institutas religijos ir demokratijos reikalams. Linas Kojalis perskaitė JAV prezidento R. Reigano sveikinimą, kuriame sakoma: „Aš pažadu savo nuolatinę paramą „Amerikos balso“ ir „Laisvosios Europos“ radijų lietuvių skyriams, kad jie užtikrintų lietuvių tautos necenzūruojamos informacijos srautą“. Kongresmenas iš Vašingtono valstijos Džonas Mileris paskelbė, kad su savo kolegomis įsteigė komitetą, kuris rūpinsis religijos laisve Lietuvoje.

  „Laisvoji Europa“, 1987 04 08.

  Kauno arkivyskupijos 88 kunigai nusiuntė laišką  SSRS vadovui M. Gorbačiovui reikalaudami nutraukti tikinčiųjų diskriminavimą ir laikytis konstitucijos. Laiške nurodoma, kad persekiojami tie, kurie mokosi tikybos, tikintieji negauna net maldaknygių, valdžia kišasi į pamaldas, atimta Vilniaus katedra, Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero bažnyčia paversta ateizmo muziejumi, nesilaikoma Helsinkio susitarimų, kad kiekvienas žmogus turi teisę į sąžinės ir religijos laisvę, kalinami kunigai, kurie gynė tikinčiųjų teises.

  „Laisvoji Europa“ 1987 04 17.

  Vilniaus arkivyskupijos kunigai laiške M. Gorbačiovui reikalauja grąžinti iš tremties vyskupą Julijoną Steponavičių, grąžinti Vilniaus katedrą, Klaipėdos, Šv. Kazimiero bažnyčias, leisti statyti bažnyčias N. Akmenėje, Elektrėnuose, Sniečkuje, Vilniuje, neleisti civilinei valdžiai kištis į klierikų parinkimą, suteikti tikintiesiems spaudos laisvę.

  „Amerikos balsas“, 1987 05 23.

  Romas Sakadolskis pasakoja, kaip JAV lietuviai ruošiasi pažymėti Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų. Minėjimo organizatoriai gavo JAV prezidento R. Reigano laišką, kuriame sakoma: “Dera prisiminti, kad prieš 1387 metus Lietuvos žmonės pusantro šimto metų atkakliai priešinosi įsibrovėliams, kurie krikštą nešė prievarta ir išsižadėjo pagonybės tik paklusdami savo valdovams. Dėl tokio savo valingumo Lietuva buvo paskutinė pagonių tauta Europoje, o šiandien yra Romos katalikų bažnyčios avanpostas Sovietų Sąjungos valdomose žemėse. Jeigu praeities šimtmečiais lietuviai pagonys priešinosi teutonų riteriams, tai šiandien Lietuvos katalikai nepalaužiamai spiriasi sovietų valdžios pastangoms jėga įvesti valstybinę religją – ateizmą...“ Laišką Prezidentas R. Reiganas baigia lietuviškai – „Telaimina jus Dievas“.

  „Amerikos balsas“, 1988 08 16.

  Religinėje valandėlėje radijas cituoja jau nebe „Kronikas“, o „Sąjūdžio žinias“, kurios liepos 27 numeryje gina tikinčiųjų teises.

 

  .

 

 

 

 

 

  

Atgal