VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

ISTORIJA

11.12.KELIAUJANTIEMS PO MAŽĄJĄ LIETUVĄ (3)

dr. Algirdas Matulevičius

Istorikas, enciklopedistas, Donelaičio draugijos narys

Keliolika kilometrų palei Nemuną, per Paskalvius (Paskalwen – vietovardis liudija skalvių genties vardą; dab. Dubki), ir mes Mažosios Lietuvos vadinamojoje sostinėje Tilžėje.

Tilžės katalikų bažnyčia (XX a. pradžioje; po karo nugriauta, 2000 m. pašventinta nauja atstatyta; iš MLE archyvo)

Viename gražiausių Rytų Prūsijos miestų (teises gavo 1552 m.). Tilžė garsėjo popieriaus ir celiuliozės fabriku (nuo Rambyno matosi kaminai), spaustuvėmis, leidusių daug lietuviškos spaudos. Pirmoji Johanno Heinricho Posto (1816 – 1897;1823-1825m.spausdino pirmąjį periodinį leidinį lietuvių kalba Nusidavimai Dievo Karalystėje), didžiausia Tilžėje Otto von Mauderode‘s (1881-1944m., išspausdino 320 lietuviškų knygų, 12 periodinių leidinių), Louiso Arnoldto ir Ernsto Weyerio, Juliaus Reylaenderio (tarp kitų daugybės leidinių, 1883-1924m. leido laikraštį Tilžės keleivis), Juliaus Schoenke‘s, Jurgio Mikšo (pirmoji lietuviška;1885-1886m., 23 lietuviškos knygos, ir 1 periodinis leidinys), Martyno Jankaus, Enzio Jagomasto (nuo 1912m. Lituania; veikė 1896-1941m., išleido apie 380 lietuviškų knygų, 25 periodinius leidinius) ir kitos. Tilžėje 1883(nuo 6 numerio)-1886m.spausdintas Didžiajai Lietuvai skirtas pirmasis periodinis leidinys lietuvių kalba lotynišku raidynu Aušra, 1889-1905m.žurnalas Varpas. Apskritai, Mažojoje Lietuvoje nuo Mažvydo laikų iki 1940m.išleista lietuvių kalba apie 3 500 knygų ir 150 periodinių leidinių.

Tilžė yra Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuviškų draugijų, tautinio atgimimo centras. Straipsnyje net neįmanoma suminėti visų lietuvių ir vokiečių , dirbusių lietuvių raštijos, religijos, kultūros, mokslo, visuomenės labui: be aukščiau minėtų, – dar Danielius Kleinas, Eduardas Gizevijus, tėvas ir sūnus Zacharijai Blotnai, Mykolas Engelis jaunesnysis, Jobas Naunynas, Karlas Wilhelmas Glogau, Friedrichas Hassensteinas, Aleksandras Kuršaitis, Jonas Smalakys, dr. Vilius Gaigalaitis, Jonas Vanagaitis, tėvas ir sūnus Dovai Zauniai (Sauniai), Zauniaus vyresniojo duktė Morta Zauniūtė, Johannas Bobrowskis, pagaliau Vydūnas ir jo mokinys bei pagalbininkas Viktoras Falkenhahnas ir kiti. Pagarsėjo 1586-1944m. veikusi Tilžės gimnazija (nuo1812m.Valstybinė karališkoji , nuo 1918m. Valstybinė humanistinė gimnazija), kurioje dėstyta ir lietuvių kalba. Karaliaus Friedricho Wilhelmo IV raštu liepta įsteigti stipendijų fondą 12-kai lietuvininkų. 1825-1876m. mokytojavo E.Gizevijus, 1882-1922m. prof. A.T.Kuršaitis. Gimnaziją baigė keletas dešimčių žymių Mažosios Lietuvos raštijos, kultūros, mokslo, visuomenės ir politinių veikėjų. Mieste veikė gausi lietuvių draugija Birutė (1885 – 1914 m.), prie Lietuvininkų bažnyčios – Vydūno įkurta ir vadovaujama autoritetinga Lietuvių giedotojų draugija (1895 – 1935). Abi jos koncertuodavo, minėdavo šventes ir ant Rambyno kalno. Evangelikų liuteronų Lietuvininkų bažnyčia (veikė nuo 1760 m.) 1950 m. sudeginta. Po karo ir Tilžės katalikų bažnyčia (nuo 1851 m.) buvo nugriauta. Lietuvos Respublikos pastangomis bei lėšomis ir vietos katalikų rūpesčiu toje vietoje 2000 m. pastatyta Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Buvo labai iškilmingai pašventinta, dalyvavo kunigų ir vyskupų iš įvairių šalių bei kraštų, prof. Vytautas Landsbergis. Klebonu dirba iš Karaliaučiaus katalikų parapijos (čia dirbo nuo 1991m.) perkeltas kunigas kanauninkas Anupras Gauronskas.

Tilžėje 1717-1919 m. dislokavosi Prūsijos princo Albrechto (Alberto)  pirmasis Lietuviškasis dragūnų pulkas; jam buvo pastatytas paminklas.

Jokūbynės parke apie 1890 m. buvo pastatyti rūmai su salėmis (lietuvių nuomojamoje salėje rinkdavosi Vydūno giedoriai, taip pat birutininkai), 1900 m. pastatytas paminklas visų pamiltai Prūsijos karalienei Luizei. Svarbiausia, 1905 m. atidarytas pirmasis atviras Mažosios Lietuvos lietuvių etnografinis muziejus – lietuviškas namelis su ekspozicija; iniciatorius – Aleksandras Kuršaitis. Po karo viso to neliko. Tilžėje nuo 1879 m. veikė pirmasis mokslinis lituanistikos tyrimo centras pasaulyje – Lietuvių literatūros draugija (Litauische literarische Gesellschaft). Bene svarbiausias lietuviams įvykis – Tilžėje 1918 m. lapkričio 16 d. įkurta Mažosios Lietuvos tautinė taryba, 1924 m. baigusi veiklą Klaipėdoje. Lapkričio 30 dieną ji paskelbė Deklaraciją, vadinamąjį Tilžės Aktą, kuriuo reikalaujama atsiskirti nuo Vokietijos ir prisiglausti prie Lietuvos valstybės. Taigi šiemet abejoms Lietuvoms – 100 metų. Aktas, manoma, pasirašytas spaustuvininko E. Jagomasto name, išlikusiame iki šiolei. Ir čia būtina memorialinė lenta. 1998 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kurį dekretu patvirtino prezidentas , kad lapkričio 30-oji yra Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos Akto diena. Poetas prelatas Adomas Jakštas (tikr.Aleksandras Dambrauskas ), Klaipėdos krašto sukilimui laimint, 1923m. sausio 14 d. rašė:Lietuvą tverdamas Dievas /josios pusiau nedalino, /bendros mūs girios ir pievos, /bendrą sudarom šeimyną<...>.Dviaukščiame name Klauzijaus gatvėje Nr. 27 (dab.Lenino gatvė Nr. 17) 1933 – 1944 m. gyveno europinio lygio mąstytojas, humanistas, genialusis Vydūnas. 1892 – 1912 m. mokytojavo Tilžės gimnazijoje. Už savo pažiūras ir veiklą nacionalsocialistų (hitlerininkų) 1938 m. kalintas Tilžės kalėjime. 1968 m. ant namo, kuriame jis gyveno, pritvirtinta memorialinė lenta, 1989 m. pakeista nauja, su Vydūno bareljefu. Vydūno draugija (pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius, įkurta 1988 m. Vilniuje) iki šiolei rūpinasi, kad tame name būtų įkurtas Vydūno memorialinis muziejus. Veltui. Ir paminklas nepastatytas – neleidžia Sovietsko miesto ir Kaliningrado valdžia. Tarytum būtumėm ne kaimynai, o skirtingų pasaulių, civilizacijų gyventojai. 1995 m. Sovietske įkurta Vydūno lietuvių draugija Birutė.

Tilžė. Poeto Makso fon Šenkendorfo aikštė su miesto rotuše (apie 1920 m.; iš MLE archyvo)

Tilžės gimnazija (1906 m.)

1807 m. Tilžėje tarp Prūsiją okupavusio Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I, Rusijos imperatoriaus Aleksandro I ir Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III buvo sudaryta taikos sutartis. Išardyta antiprancūziškoji koalicija, baigtas 1806 – 1807 m. Prancūzijos – Prūsijos karas. 1812 m. birželį pro Tilžę vėl žygiavo Napoleono I armija – šįsyk į Rusiją. 1907 m. per Nemuną pastatytas Karalienės Luise‘s (Luizės) tiltas, jungiantis abi Lietuvas. 1923 – 1939 m. buvo Lietuvos ir Vokietijos valstybių pasienis, nuo 1991 m. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dalies (eksklavo) – Kaliningrado srities pasienis.

Per Luizės tiltą galima grįžti į Lietuvą. Nuostabiomis Nemuno pakrantėmis pamatyti Panemunės bažnyčias ir pilis. Čia XIII a. – XV a. pradžioje ėjo fronto linija: Lietuva gynėsi nuo Vokiečių ordino puolimų. Būtina užsukti į Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus tėviškę Bitėnus prie šventojo Rambyno. Bitėnuose 1892 – 1909 m. veikė iš Tilžės perkelta jo spaustuvė, 1883 m. jo įrengtas lietuviškos spaudos (Aušros, Varpo, Ūkininko ir kitų laikraščių, žurnalų, kalendorių, knygų, ypač maldaknygių), sandėlis. Knygnešiai šią spaudą slapta gabeno į Rusijos imperijos pavergtą Didžiąją Lietuvą, kurioje 1864 – 1904 m. buvo uždrausta lietuviška spauda, į Rusiją; plito kituose kraštuose. Per II pasaulinį karą sudegė M. Jankaus namas su spaustuve, po karo nusiaubta jo sodyba. 1981 m. Bitėnų buvusios pradžios mokyklos pastate įkurtas Jankaus memorialinis muziejus su negausia ekspozicija (eksponatus kaupė, prižiūrėjo, vedė ekskursijas bitėniškiai Birutė ir Kazimieras Žemguliai). 1998 m. Jankaus spaustuvė atstatyta, čion 1999 m. perkelta ekspozicija, veikia išplėstas minėtas muziejus. Sutvarkytas spaudos sandėlis – rūsys, pastatytas pastatas su sale konferencijoms. Ant aukštojo Rambyno yra senosios lietuvininkų (mažlietuvių) kapinės. Sovietmečiu buvo labai apleistos, kapus slėpė krūmynai, brūzgynai. Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, jas per keletą metų sutvarkė Vydūno draugijos nariai bei kiti mylėtojai; pagal architektų daktarų Marijos ir Martyno Purvinų projektą kapinės pritaikytos panteonui, aptvertos tvora su dailiais vartais ir Vydūno išmintingomis mintimis jų viršuje – eini kaip į bažnyčią ar kitą šventovę. Po 1990 m. čia perlaidoti iš Vokietijos, Australijos parvežti ypač Mažajai Lietuvai nusipelniusių didžiavyrių palaikai: Martyno Jankaus, Vydūno, Valterio Kristupo Banaičio, Jono Vanagaičio, Valterio Didžio , bitėniškės Elenos Grigolaitytės-Kondratavičienės ir kitų. Kapinių pradžioje , prie tako stovi Purvinų suprojektuotas ir K. Donelaičio palikuonio iš Vokietijos Lutz Wenau rūpesčiu pastatytas originalus paminklas lietuvių poezijos genijui Kristijonui Donelaičiui. Kalno viršuje įrengtas senajam lietuvių tikėjimui skirtas Aukuras. Anapus Nemuno – Ragainė, Tilžė. Čia vykdavo Joninių šventės, koncertuodavo iš Tilžės atvykę Vydūno 1895 m. įkurtos ir jo vadovaujamos Tilžės lietuvių giedotojų draugijos (veikė iki 1935 m.) choristai ir Tilžės vaidintojai. Draugija veikė prie Tilžės Lietuvininkų bažnyčios. Ant Rambyno ir kitur rinkdavosi ir birutininkai – Tilžėje įkurtos ir 1885 – 1914 m. veikusios Birutės draugijos nariai.

Būdviečių sudegusi bažnyčia (1997; dr. Martyno Purvino nuotrauka)

Namo galima grįžti ir per Kudirkos Naumiestį, per Suvalkiją. Šiuo atveju tektų grįžti per Ragainę ir sukti į pietryčius. Aplankykime Būdviečius (Budwethen; Malomožaiskoje), kuriose 1665 – 1691 m. klebonavo ir palaidotas įžymus etnografas Teodoras Lepneris. Medžiagą veikalui apie lietuvininkus rinko apylinkėse. 1701 – 1750 m. kunigavo ir čia mirė vienas iš pirmųjų Naujojo Testamento parengėjų Frydrichas Zigmantas Schusteris (Šusteris), 1827 – 1846 m. – lietuvių periodinės spaudos pradininkas (1823 m. Tilžėje), žymaus Mažosios Lietuvos kalbotyrininko, giesmių kūrėjo, lietuvių raštijos ir kultūros tyrėjo Trempų kunigo (1752 – 1800 m.) Gottfriedo Ostermejerio vaikaitis Natanelis Friedrichas Ostermejeris. Bažnyčios pastatas, pritaikytas kino teatrui, 1995 m. sudegė. Gal dar išliko klebonijos pastatas, kuriame buvo apsigyvenusi vietos mokyklos direktorė. Ant Šešupės kranto sūduvių žemėje stovi Lazdynų (Lazdėnai; Lasdehnen; Krasnoznamensk) miestelis. 1579 – 1584 m. kunigavo ir čia mirė Martyno Mažvydo bendradarbis Stanislovas Marcijanas Musa, 1708 – 1710 m.( mirė 1710m. Tilžėje maru ) – lietuvių pasaulietinės grožinės literatūros pradininkas (Ezopo pasakėčios, 1706 m.) Jonas Šulcas. Sovietmečiu bažnyčia buvo perstatyta, naudota sunkvežimių garažui, sandėliams. Iš Lazdynėlių važiuodami į pietus, perkirtę Įsros aukštupį, pasiekiame Pilkalnį (Piliakalnis, Pillekallen, Pillkallen; Dobrovolsk) dar sūduvių žemėje, ties riba su Nadruva. Pavadinimas rodo, kad gyvenvietė su pilimi stovėjo ant aukštos kalvos. Ir čia veikė lietuvių raštijos darbuotojai: pirmasis lietuvių kunigas (1582 – 1606 m.; mirė Pilkalnyje), Stanislovo Musos sūnus Jurgis Musa, 1734 – 1754 m. (mirė Pilkalnyje) kunigavo Friedrichas Wilhelmas Haackas (Hakas), parengęs pirmąjį spausdintą dvikalbį lietuvių – vokiečių ir vokiečių lietuvių kalbų žodyną su lietuvių kalbos gramatikos priedu (1730). Pilkalnyje 1762 – 1807 m. mokytojavo taip pat dvikalbio lietuvių – vokiečių ir vokiečių – lietuvių kalbų žodyno su gramatika (1800), istorinės poemos Pilkainis (parašė apie 1795-1797m., išspausdinta 1822 – 1823 m.) autorius Kristijonas Gottlybas Milkus, 1807 m. čia ir miręs. Vienas pasaulietinės lietuvių poezijos pradininkų. 1825-1859m. Pilkalnio parapijos klebonu, vyskupu dirbo Johannas Kristlybas Krause(Krauzė), Nybudžių parapijos kunigo Augusto Gothilfo Krausės brolis. Bažnyčia per II pasaulinį karą sugriauta. Parengiamosiose klasėse (preparandume) mokytojavo Anskis Storostas, 1883 – 1885 m. jo sūnus kandidatas į Ragainės mokytojų seminariją Wilhelmas Storostas, būsimasis Vydūnas. Miesto kapinėse palaidoti buvę priešai I pasauliniame kare: Vokietijos ir Rusijoskariai. Tada elgtasi humaniškiau. Ant kalvos paminklas Prūsijos karalystės ir Vokietijos imperijos kūrėjams ir valdovams: pirmajam karaliui (1701 – 1713 m.) Friedrichui I, generolui feldmaršalui H. Moltkei (prūsų kilmės?), imperatoriui Wilhelmui I, imperijos kancleriui ir Prūsijos ministrui pirmininkui kunigaikščiui Otto von Bismarckui.

Pilkalnio miesto malūnas (iki 1945 m.; iš MLE archyvo)

Pilkalnis. Paminklas Rusijos ir Vokietijos kariams, žuvusiems I pasauliniame kare. pastatytas tarpukaryje (Valentino Juraičio dab.nuotrauka)

Nuo Pilkalnio (apylinkėse įrengtas poligonas) už 20 km pasienio miestas Širvinta (Schirwindt; Kutuzovo).Čia nuo XVI a. vidurio kunigavo lietuvių raštijai nusipelnę tėvas ir sūnus Tomas ir Jonas Gedkantai. Per II pasaulinį karą ir po jo miestas visiškai sugriautas.

Širvintos bažnyčia (iki 1944 m.; iš MLE archyvo)

Kaip rašo knygoje Kūrėjų pedsakais(2004)Benjaminas Kondratas, Širvinta - bene vienintelis Europoje miestas, po karo neatstatytas ir negyvenamas. Kitoje Šešupės ir Širvintos upių santakos pusėje – Kudirkos Naumiestis, Lietuvos valstybės pasienio miestas. Toje vietoje Šešupės tiltas žymėjo buvusią Mažosios ir Didžiosios Lietuvos ribą, LDK – Prūsijos, nuo 1795 m. Vokietijos – Rusijos imperijų, nuo 1918 m. Vokietijos ir Lietuvos Respublikos sieną. Dabar Rusijos Federacijos eksklavo Kaliningrado srities ir Lietuvos valstybinė siena. Čia XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje kryžiavosi knygnešių keliai. Anapus sienos Kudirkos Naumiestyje 1897 – 1899 m. gyveno žurnalo Varpas steigėjas ir redaktorius, varpininkų ideologas, žymus rašytojas ir visuomenės veikėjas Vincas Kudirka. Palaidotas senosiose kapinėse. Miesto centre - įspūdingas jam paminklas – skulptūra su jo sukurto Lietuvos himno žodžiais (1934 m.; skulptorius Vincas Grybas).

 

Atgal