ISTORIJA
06. 07.Šalia Aleksandro Puškino muziejaus esančiuose kapuose atsitiktinai rasta kripta
Šiuo metu yra atliekami Šv. Varvaros koplyčios Vilniuje, priklausančios Markučių dvaro sodybos fragmentų kompleksui, tvarkybos darbai. Darbų metu pakėlus betoninę plokštę, gulėjusią kaip tako dalis, atsivėrė plyšys po kapais. Pro atsivėrusią ertmę galima įžiūrėti laidojimo rūsį su joje esančiais karstais. Iki šiol buvo manoma, kad toje vietoje yra paprasti kapai, tačiau atrastas rūsys paneigia šią nuomonę ir gali suteikti naujos informacijos susijusios su palaidojimais.
Aleksandro Puškino muziejaus senosios kapinės | kpd.lt nuotr.
Kapo rūsio vidus | kpd.lt nuotr.
Laidojimo rūsys | kpd.lt nuotr.
Kultūros paveldo departamento inspektoriai nuvyko į vietą ir atlikę fotofiksaciją su blykste nustatė, kad pro atsivėrusį plyšį matėsi laidojimo rūsys, kuriame sudėti du karstai. Vienas iš jų akivaizdžiai senesnis ir įgriuvęs, o kitas karstas matomai vėlesnio laidojimo, nes būklė gera. Pats rūsys skliautuotas, galimai istoristinio laikotarpio geltonų plytų mūras. Taip pat matomas galimai betoninis grindinys. Rūsio aukštis apie 2,25 m., plotis apie 3 m., ilgis apie 3-4 m. Kultūros paveldo departamento specialistai spėja, jog rūsys gali jungtis su kitu laidojimo rūsiu, esančiu koplyčios pusėje. Kas gali būti palaidota kitame rūsyje, jei pasitvirtins spėjimai dėl dar vieno rūsio, dar neaišku.
Šv. Varvaros koplyčia (unikalus kodas Kultūros paveldo registre 31427) yra Markučių dvaro sodybos fragmentų (unikalus kodas Kultūros paveldo registre 15915) komplekso dalis. Statinio statusas – valstybės saugomas. Teritorijoje taip pat veikia Literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus, įsikūręs dvaro viloje.
Markučių vietovė minima jau nuo XIV a. pab., kai didysis kunigaikštis Jogaila dalį Markučių žemės skyrė aukštutinės pilies Šv. Martyno bažnyčios klebono išlaikymui. Vėliau Markučių žemė turėjo daug paveldėtojų ir valdytojų, iki pat 1899 m., kai į Markučiuose esantį dvarą atsikraustė gyventi Varvara Puškina, ištekėjusi už poeto Aleksandro Puškino sūnaus Grigorijaus Puškino. Po jos mirties ir jos valia, 1940 m. čia buvo įsteigtas Aleksandro Puškino muziejus – pirmasis literatūrinis muziejus Vilniuje. Jis atidarytas 1948 m.
Kaip Markučių dvaro vertingosios savybės yra nurodyti Grigorijaus Puškino (1835-1905 m.), Varvaros Puškinos (1855-1935 m.), Mari Pelišet (1826-1903 m.) ir Varvaros Melnikovos (1834-1910 m.) kapai su antkapiais, vienas nežinomas kapas ir šunų laidojimo vietos, pažymėtos dviem antkapiniais akmenimis. Spėjama, kad atrastoje kriptoje yra Varvaros Melnikovos ir kito nežinomo asmens karstai.
Šiuo metu informacija yra perduota Kultūros paveldo centrui ir laukiama vertingųjų savybių patikslinimo. Tikėtina, kad bus formuojama dar viena Markučių dvaro sodybos komplekso dalis „Puškinų šeimos senosios kapinės“, į kurią pateks teritorijoje esantys palaidojimai, antkapiniai paminklai ir atrastas laidojimo rūsys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, pagal kurį, jei atliekant statybos ar kitokius darbus aptinkama archeologinių radinių ar nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, darbai yra stabdomi 15 dienų laikotarpiui, per kurį turi būti nuspręsta dėl vertingųjų savybių tikslinimo.
Atgal
.jpg)
