ISTORIJA
01.20.Po šimtmečio Lietuvos Nepriklausomybės Aktas grąžintas Lietuvai
Loreta Nikolenkienė,
Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
Vokietija Lietuvai oficialiai perdavė Vasario 16-osios aktą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo.
Po beveik šimtmečio Lietuvos Nepriklausomybės Aktas grįžo į Lietuvą. Trečiadienį Vokietija dokumentą penkeriems metams paskolino Lietuvai.
"Šiandien ypatinga diena, kai galės ne tik mūsų tyrėjai, profesoriai, bet ir mes prisiliesti ir pamatyti tuos dokumentus ", - Akto perdavimo ceremonijoje sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. - "Labai nuoširdžiai dėkoju mūsų draugei valstybei Vokietijai, kuri, pati išgyvendama labai sudėtingus metus, šimtą metų tarp karų, pati nukentėjusi, sugebėjo išsaugoti mums svarbų dokumentą", - pridūrė Prezidentė.
Prezidentūros/R. Dačkaus nuotr.
Šalies vadovės tikinimu, besididžiuojanti tuo, kad Lietuva gali teigti, jog "mes turime draugų, kuriais galime pasikliauti, ir jie pasitiki mumis, ir kurie mato partnerystės prasmę mūsų bendravime".
Prezidentė teigė besitikinti, kad kitas šimtmetis Lietuvai bus garbingas, grįstas pasitikėjimu, o šalis bus žinoma ir vertinama.
Akto perdavimo protokolą Prezidentūroje pasirašė Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo vadovė prof. baronienė Elkė von Boeselager. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Nepriklausomybės Akto signatarų artimieji.
Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Angelika Viets ceremonijoje teigė, kad Akto atradimas buvo džiaugsminga diena ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje.
"Nors vokiečių karinė administracija iš pradžių griežtai kritikavo šią deklaraciją, vėliau Vokietija tapo pirmąja valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę tarptautiniu mastu. Kartu su Lietuva džiaugėsi ir Vokietija. Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai jau spalio 5 dieną, Berlyne pasirašė sutartį dėl laikino dokumento perdavimo Lietuvai. Mūsų užsienio reikalų ministras sakė, kad laikinas dokumento perdavimas yra mūsų šalies draugystės išraiška“, – ceremonijoje sakė Vokietijos ambasadorė Angelika Viets.
Ceremonijoje taip pat kalbėjo signataro Antano Smetonos brolio Igno proprovaikaitis Daumantas Kazlauskas. Jo teigimu, Aktas svarbus tuo, kad parodo lietuvių tautos troškimą būti nepriklausoma.
"Pats svarbiausias dalykas, kurį liudija Nepriklausomybės Aktas, kad mes troškome būti laisvi", - sakė D. Kazlauskas.
Po oficialaus perdavimo dokumentas buvo atvežtas į sostinės senamiestyje esančius Signatarų namus. Rytoj, sausio 21 d., tame kambaryje, kur 1918 metų vasario 16 dieną dvidešimt Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos narių jį ir pasirašė, muziejus pradės dokumentą eksponuoti viešai.
Tada tai buvo Lietuvos draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centrinio Komiteto pirmininko Antano Smetonos, vėliau tapusio Lietuvos prezidentu, kabinetas.
Vokietijai siųstą 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve praėjusių metų kovo mėnesį rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis. Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija sutiko istorinį dokumentą paskolinti Lietuvai.
Ruošdamiesi priimti dokumentą, Signatarų namai atnaujino muziejaus ekspoziciją.
Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Dokumentas bus apsaugotas specialiai pagamintoje vitrinoje su tam tikru mikroklimatu.
Nepriklausomybės Akto pasirašymo kambaryje eksponuojamas istorinis dokumentas - 1918 m. vasario 16 d. nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo - yra ekspozicijos "Kelyje į nepriklausomą Lietuvos valstybę: 1863-1918 metai" dalis.
V. Adamkus: Nepriklausomybės Aktas įpareigoja lietuvius
Lietuvai po beveik šimtmečio perduotas Nepriklausomybės Aktas reiškia ir įpareigojimą toliau dirbti dėl šalies nepriklausomybės, teigia Prezidentas Valdas Adamkus.
"Tai visos tautos pakilimas, nes dokumentas, kad jis egzistuoja, buvo žinoma ir šiuo metu, kaip čia buvo išsireikšta, jis grįžo į namus, kur jis turi būti. Ir tai yra ne vien simbolika, bet tai yra jausmas, ir aš galiu pasakyti, kad visa tauta turi tikrai jausti tą pakilimą, dvasinį pakilimą ir tuo pačiu įsipareigojimą", - po Akto perdavimo ceremonijos sakė V. Adamkus.
Pasak jo, lietuvių tauta turi būti atsidavusi šalies labui, o paties Akto perdavimas yra didžiulė šventė kiekvienam šalies piliečiui.
"Ta nepriklausomybė, kuri buvo paskelbta prieš šimtą metų, būtų ne tik įgyvendinta pilnai, bet ir toliau tęsiama pilnu įsipareigojimu, pilna meile ir atsidavimu Lietuvai. Man šiandien yra didelė šventė, kaip ir kiekvienam Lietuvos piliečiui", - teigė jis.
Atgal
.jpg)
(1).png)
