VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

07.25. Sugrįžusiųjų kerštas

Ignas Meškauskas, Advokatas

Birželio 23 d Seime, Konstitucijos salėje vyko koferencja: „ Lietuvos šaulių sąjunga prieš 20-metį ir šiandien. Iššūkiai ir perspektyvos .“Gausus svečių būrys pažėrė šauliams daug gražių žodžių. Šauliai yra moralinis tautos kelrodis nuo pat valstybės įkūrimo ištakų, savo sveikinime pabrėžė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis

LŠS valstybės istorijoje, pasipriešinimo jėgų struktūroje, užima ryškią vietą Ji buvo viena didžiausių visuomeninių organizacijų, kurios veikla glaudžiai susijusi su visais svarbiais valstybės kūrimo ir stiprinimo etapais. Šauliai 1919 m rugpjūčio 27naktį padėjo likviduoti P.O.V. sąmokslą, kurio tikslas nuversti Lietuvos Vyriausybę ir, pakvietus Lenkijos kariuomenę, prijungti šalį prie Lenkijos. Rimtą kovos krikštą šauliai gavo kovose su bermontininkais. Perlojos šauliai užėmė kovos barą lenkų fronte nuo Valkininkų iki Merkinės. Dešimt jų žuvo - dar daugiau sužeista. Vaduojant Klaipėdą pirmoji auka šaulys Algirdas Jasaitis, gimnazistas iš Kauno.

Per dvidešimt metų šauliai sukūrė didžiulį kultūros potencialą. Nuotaiką kėlė 105 orkestrai, populiarino lietuvišką dainą, 125 chorai, veikė 417 dramos būreliai. Organizacija prasidėjusi nuo plyno lauko turėjo 62 tūkst. narių Besirengiančios mus okupuoti valstybės slaptuose dokumentuose LŠS įvardijama kaip „viena labiausiai organizuotų pasipriešinimo jėgų“.

Konferencijoje paliesta daugelis klausimų ryšium su darbo tobulinimu, naujais aktualiais keliamais uždaviniais, bet klausimas, kodel per ketvirtį amžiaus valdydami Vilnių ir Klaipėdą nepasiekėm prieškarinio lygio, kuri buvo pasiekę mūsų nuėjusi karta. Reikia pripažinti - darėme kažką netaip, jeigu per ilgesnį laikotarpį nesusilyginom, o tik turim apie 8 tūks. iš kurių 5 tūks. šauliukai, kurie sulaukę pilnametystės išsivaikšto, lieka tik nuotraukose.

Užsimezgus valstybei šauliai jau kaip struktūra parlamentą ginė krūtinėmis, ir kas kuo turėjo. Trys šauliai žuvo. Minint Šaulių sąjungos įkūrimo 75-sias metines, suvažiavę šauliai iš visos Lietuvos, drebinom Gedimino gatvės grindinį. Kiek šiandien šaulių rykiuote gali išeiti į gatves ?

Per dešimtmečius daugelį šaulių nusinešė juodoji banga. Kiti metų naštos prislėgti, sunkiai keliasi iš lovos.LŠS vadas A. Plieskis 2014-05-06 „ Kauno dienai „ virkavo, kad šaulių būstines vadina senukų ir vaikų klubais. Šaulių sumažėjo Nedavė jokio valdančiųjų krustelėjimo ir visuomenės balsas „ Kauno dienoje“ 2011-05-09 publikacija „Šauliai pasmerkti išmirti.“ Lietuvos aide 2012-05-19 „Kas tyliai marina nacionalinę gvardiją„ ir kt.

Kaip galima tylėti, garsiai nekalbėti, nesikišti, abejingam būti tikrovei, visuomenės pasipriešinimo struktūros nykimui, kuri yra viena apsiginimo sąlygų. Okupavus šalį, kai šauliai buvo nuginkluoti, bet dar turėjo išlikusią struktūrą, sėkmingai tapo Birželio sukilimo moto. Kaip kadaise laisvė ir suverenitetas priklausė nuo pilies sienų storumo, taip šiandien nuo piliečių struktūros ir jos stiprumo.

Norint suprasti nesekmės priežastis, reikia žengti žingsnį atgal. Kai okupavus Lietuvą, NKVD vykdė pirmąjį Birželio trėmimą, jam aktyviai talkininkavo vietos sovietinis, partinis aktyvas. Kai ešelonai su tremtiniais jau buvo pajudėję, po penkių dienų kilo karas ir nusikaltę prieš tautą spruko į rytus su okupantais. Šauliai, kurie buvo pagrindiniai sukilimo vykdytojai, suiminėjo sovietinį aktyvą, vertė ant kelių medžius, apšaudė sprunkančius. Ties Obeliais užkirto bėgliams kelią. Pastatyti obeliskai rodo apie kautynių mastą. Kauno saugumo padalinio darbuotojas, P. Budelis, bėgęs per Zarasus prisiminimuose rašo: prisiartinus prie Zarasų miesto iš bažnyčios bokšto, pasigirdo kulkosvaidžių ugnis. Mūsų dalinys atsuko pabūklą ir paleido keletą šūvių į bažnyčios bokštą. Kulkosvaidis nutilo. Vadas davė komandą sėstis į mašinas ir atidengti ugnį į miesto namų langus. Taip mes ir pravažiavome Zarasus.“

Taip istorija susidėjo, kad išlikęs sovietinis aktyvas grįžo ir šaulius pažymėjo liaudies priešu Nr,1

Po kelių dešimtmečių grįžo šauliai kaip gaivus pavasario vėjas - su žaliomis uniformomis gaivino nulietuvėjusią dvasią, rodė ateinančią Lietuvą.

Atkūrus valstybę, desovietizacijos įstatymo nebuvo. Turėdami išsilavinimą ir valdymo patirtį, netgi aukšti sovietinės valdžios šulai sulindo į reikšmingas naujos valstybės valdžios ir valdymo landas, neišskiriant Seimo. Vien į Akuriamąjį Seimą (Aukščiausiąją Tarybą) su Sąjūdžio srove nutekėjo 23 aukšto CK rango ir kiti komunizmo ideologai. Vengdami šaulių, kad jie sustiprėję nereikalaus atgailos, blokavo jų veiklą, stūmė į užribį nuo aktyvios valstybinės veiklos, palikdami baltom pirštinėm stoveti po kryžiais ir paminklais, uždegti ant partizanų kapų žvakutes

Galimai suklydo ir šauliai. Švęsdami 75-asis šaulių sąjungos įkūrimo metines, suvažiavę iš visos Lietuvos, išklausę Katedroje Šv Mišias, marširavome po miestą - iki Seimo rūmų demonstruodami, kad ateina stipri patriotinė jėga, kurią turėjo tarpukario Lietuva, kuri gali pareikalauti politinio atsiprašymo už tautai padarytas skriaudas

Nereikia lakios vaizduotės, koks sunkus buvo šaulių įstatymo priėmimo procesas, kuris užtruko keletą metų. Sklandė kalbos, kai diskusijose šauliai springdami entuziazmu išreikšdavo viltį, kad prieškariniam lygiui pasiekti nereikės ir 20 metų, sedėdami minkštuose krėsluose patriotai garsiai nusikvatodavo. Šaulių vadovybė stengėsi palankesnio įstatymo šauliams, bet nomenklatūra siekė padaryti jį nevaisingu ir jai pavyko. Ne iš gero gyvenimo vienas iš įstatymo kūrimo autorių Stasys Ignatavičius, pramynęs ministerijų koridorius, skambino trečią val. nakties Prezidentui Algirdui Brazauskui, kad paruoštą projektą neteisėtai išbraukė iš plenarinio posėdžio

Taip buvo po ilgų derybų derinimo visuose lygiuose. 1997.07.02 buvo priimtas kompromisinis, ydingas įstatymas kuris lėmė šaulių plėtros raidą padarė nepataisoma žalą šalies gynybai. Įstatymas tobulas savo forma: iškelti šauliams gynybiniai uždaviniai, ištobulintas reglamentavimas, tačiau gyvybiniai klausimai, kritinės masės sudarymo principai, traukos centro sudarymas organizacijos plėtros svertai ir sąlygos nutylėta. Iškelti uždaviniai yra, bet kam vykdyti nėra. Palankios aplinkos šauliams plėtotis nėra. Įstatymas lieka vienišas. Šauliai rikiuote į gatves marširuoti nebeišeina.

Krašto apsaugos ministerija, kuri kuruoja šaulius, skiria ir atleidžia jų vadus ne tik neieškojo būdų kaip pataisyti kompromisinį įstatymą - padaryt šaulių būstines traukos centru, sudaryti palankią aplinką plėstis, bet prieštarauja to siekiančioms šaulių iniciatyvoms. Kai šauliai betarpiškai kreipėsi į Seimo peticijų komisiją su siūlymu, kad savivaldybės dalyvautų populiarinant šaulių veiklą, Peticijų komisija, vadovaujant Petrui Čimbarui 2015. 11.18 siūlymą atmetė, nes nepritaria Krašto apsaugos ministerija...

Priimant šaulių įstatymą, laikytasi klaidingos nuostatatos, kad šauliu primti tik vien patriotiniais motyvais. Lietuvos vyriausybė, kada jai grėsė pavojus iš trijų frontų 1919 metų gruodžio 29 d išleido atsišaukimą, kuriame savanoriams žadėjo žemės, ir jie Lietuvą apgynė. Įstatymas nesuteikia jokio išskirtinumo mokesčius mokančiam, siuvančiam sau uniformą, aukojančiam laisvalaikius šauliui, prieš pilietį, gyvenantį tik sau, savo gerbūviui.

Lietuvos šaulių sąjungoje nėra valstybės ir savivaldybių tarnautojų, mokytojų, gydytojų, teisėjų, prokurorų, advokatų, nes jie kaip šauliai neturi jokio išškirtinumo prieš tuos, kurie nėra šauliai, kuriuos valstybės gynyba nedomina. Lengvatas turi atlikę karinę prievolę, baigę bazinius karinius mokymus, arba atlikę kitokią alternayyvinę tarnyba, užimdami konkurso būdu valstybnę tarnybą, turi pirmenybę prieš kitus konkurentus, jei visos kitos sąlygos vienodos. Nors jiems suteikta lengvata prieštarauja Konstituijos 29 straipsniui, nes visi piliečiai turi vienodas teises į valsybines tarnybas. Moterys, neįgalieji diskriminuojami, nes jie negali atlikti karinės prievoles ir naudotis lengvata. Gi šauliams lengvatos taikymas Konstitucijai neprieštarauja, nes nelieka diskriminuojamų.Visiem atvira teisė į šaulius, šalies gynyba. Atlikę mokymus kelis mėnesius, turi privilegiją visą amžių, o šaulys, tarnaudamas Tėvynei visą amžių, aukodamas laiką ir lėšas pasipriešinimui rengtis, besigrumdamas informaciniame kare su apmokamais ir neapmokamais komentatoriais, visą amžių neturi jokio išskirtinumo, paskatinimo. Nuoseklumo principas reikalauja, kad valstybinėse tarnybose dirbtų tie, kurie rengiasi valstybę ginti. Tautos legenda Matas Šalčius kėlė idėją, kad kiekvienas valstybės tarnautojas mokėtų valdyti ginklą

Svarbiausias įstatymo trūkumas, atnešęs organizacijai žalos, savivaldybių atribojimas nuo šaulių organizacijos. Savivaldybės yra arčiausiai žmogaus, ir nuo jų priklauso organizacijos plėtra. Nors galioja visų parlamentinių partijų susitarimas, kad šalies apsigynimas yra vidaus ir užsienio politikos prioritetas, bet savivaldybės prioritetui jokių įpareigojimų neturi. Kas yra savivaldybės teritorijoje daugiau ar mažiau jaučia vietines valdžios dėmėsį. Net varlių migracija, savivaldybės rūpinasi, stato ženklus, o dėl prioriteto plėtros šalies gynybos, savivaldybėms savo teritorijoje galva neskauda.

Šaulių įstatymo 21 str numato, kad šauliai gali gauti savivaldybės paslaugas pagal sutartis lyg pelno siekianti organizacija UAB-as. Šauliai gina vientisą teritoriją, tame tarpe ir savivaldybės. Sudaryti sutartis su savivaldybėmis tartum su kitos valstybės institucijomis nelogiška. Piliečių ir valstybės institucijų interesas apsiginti yra vientisas. Akivaizdi pažanga kur šalių veikla, siekiai, interesai ginti Tėvynę bendri. Vilniaus miesto savivaldybė: meras Egidijus Šimašius pats šaulys, domisi šaulių sąjungos plėtra, sudaryti palankią aplinką. Rinktinės plečiasi.. Veiklos bendrumas įstatymu nesureguliuotas, paliktas savieigai.

Nacionalinės gynybos pagrindų  įstatymo ketvirtame skirsnyje nurodyta, kad „Valstybė remia savaveiksnes visuomenines organizacijas kurių veikla prisideda prie pasirengimo pilietiniam pasipriešinimi ar gynybinės galios stiprinimui. „Tačiau ši nuostata poįstatyminiu aktu nebuvo persiųsta, vykdyti savivaldybėms, kaip Vyriausybės funkcija perduodant vykdyti pagal savivaldos įstatymo 7 straipsnį.

Nesėkmingai įstatyme išspręsta šaulių pamainos problema. Šauliukų pastoviai yra 5000. Šauliukai tapo pilnamečiais tris kartus ir šaulių skaičius turėjo padidėti, o liko tas pats, konstanta 3000 narių, kurių puse veikloje nebedalyvauja.

Geras įstatymas kuris duoda rezultatų ,atitinka laiko reikalavimus. Kai netoli brazdina ginklais, liejasi kraujas, neturim nei gausaus šaulių kontingento, nei struktūros... Užsienio spectarnybos nebecharakterizuos: „viena labiausiai organizuota pasipriešinimo jėga“ O įvykiai Ukrainoje galėtų būti akstinas Lietuvos sušaulinimui, visuomenės atsinaujinimui. O kaip kūrė kontingentą mūsų tėvai? Valstybės tarnautojų padaugėjo, po 1935 spalio 24 Cento valdybos kreipimosi į ministerijų vadovus prašančius skatinti valdininkus stoti į šaulius. Kreipimuisi pritarė Ministrų taryba, kuri pasiūlė valstybės tarnautojams stoti į rikiuotės šaulius, o tiems, kurie dėl amžiaus ar sveikatos negalėjo – tapti remėjais. Ministerijose ir valstybės įstaigose kūrėsi šaulių būriai Užsirašyti šauliu buvo prestižo reikalas ir ištikimybės įrodymas. Šauliais remėjais tapo Juozas Urbšys, Vladas Mironas, Kipras Petrauskas ministras pirmininkas Jonas Černius ir kiti. Net tarnautojų žmonos tapo šauliais - Smetoniene, Raštikienė ir kt. Į valstybines tarnybas stengdavosi skirti tuos, kurie rengdavosi valstybę ginti.

Jei mes būtume žengę tėvų ir senelių žingsniais per žymiai ilgesį laiką, valdydami Vilnių ir Klaipėdą būtume turėję ne 62 tūkst. šaulių, o 100 tūkst. - t.y. 10 divizijų struktūrizuotos armijos agresoriui įspėti.

Įsigalint Seime patriotinei dvasiai, šaulių plėtrai laikas keisti sąlygas.

Konferencijos dalyviai išsiskirstė be rezoliucijos. Kažkas uždarė duris, užgesino šviesas ..

(Klaidos netaisytos. - redakcijos pastaba). 

 

Atgal