Eidamas 70-uosius metus lapkričio 13 d. staiga mirė 1992-1996 m. kadencijos Seimo narys Kęstutis Gaška

Tik amžinybės perspektyvoje suvokiame savo gyvenimo vertę ir išmokstame pasirinkti teisingą kelią.

Jau tradicija tampa lapkričio 1-osios, Visų Šventųjų dienos, vakarą Kaune įžiebti daugybę žvakelių ir taip prisiminti visus iškeliavusius anapilin.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pareiškė užuojautą dėl iškilios Lietuvos kultūros asmenybės, scenos veterano Eugenijaus Ivanausko mirties.

Eidamas 87-uosius metus, mirė vokiečių kompozitorius, vienas iškiliausių šiuolaikinio muzikos meno atstovų Hansas Verneris Henzė (Hans Werner Henze), informuoja BBC remdamasi kūrinių leidėjos "Schott Music" pranešimu tinklalapyje.

Naktį į trečiadienį mirė Kovo 11-osios Akto signataras Jonas Mačys.

Eidamas 89-uosius metus po ilgos ir sunkios ligos trečiadienio rytą mirė žinomas uostamiesčio architektas, visuomenininkas Petras Lapė.

Po sunkios ligos mirė spaudos ir radijo darbuotojas, ilgametis "Amerikos balso" lietuvių tarnybos bendradarbis bei Lietuvos radijo korespondentas JAV Romas Kasparas, praneša lrt.lt.

Piliečių santalka bei M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas ketvirtadienio vidudienį S. Daukanto aikštėje Vilniuje kviečia paminėti šeštąsias pulkininko Vytauto Pociūno žūties metines.

Rugpjūčio 21-ąją Lietuva minės paskutinės okupacijos aukos, kario savanorio, Parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 21-ąsias žūties metines.

Eidamas 66-uosius metus, mirė skulptorius Stanislovas Kuzma.

Japonijos Nagasakio miestas ketvirtadienį mini 67-ąsias branduolinio bombardavimo metines.

Eidama 87-uosius metus, mirė žymi Lietuvos choreografė, nusipelniusi artistė, dainų švenčių vyr. baletmeisterė Marija Vaitulevičiūtė 

Dešimtys tūkstančių žmonių pirmadienį Hirosimoje paminėjo 67-ąsias pirmosios atominės bombos numetimo metines. Likę gyvi tragedijos dalyviai, aukų artimieji ir vyriausybės atstovai susirinko į ceremoniją miesto Taikos parke ir pagerbė 140 000 žuvusiųjų atminimą.

Eidamas 77-uosius metus Kaune mirė iškilus Lietuvos veterinaras, mokslininkas, pedagogas, buvęs ilgametis Veterinarijos akademijos rektorius, diplomatas, politikas, žemės ūkio ministras Rimantas Karazija.

Eidama 90-uosius metus, Australijoje, Sidnio mieste, mirė poetė Aldona Veščiūnaitė-Janavičienė, praneša Lietuvos rašytojų sąjunga.

Antradienį Medininkų memoriale ir Vilniaus Antakalnio kapinėse paminėtos 21-osios Medininkų tragedijos metinės. 1991 m. liepos 31-ąją Medininkų pasienio kontrolės poste prie sienos su Baltarusija buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję Lietuvos pareigūnai ir vienas sunkiai sužeistas, kurį medikams pavyko išgelbėti.

2012 m. liepos 28 d. į paskutinę kelionę palydėjome ir Vilniaus Antakalnio kapinėse atsisveikinome su profesoriumi, humanitarinių mokslų habilituotu daktaru, Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos nariu,  Gardino universiteto garbės daktaru  Vytautu Merkiu (1929 05 05–2012 07 25). Vytautas Merkys buvo vienas  kūrybingiausių ir produktyviausių  dviejų amžių sandūros Lietuvos ir Europos istorikų. Didelis jo indėlis ir ugdant jaunąją Lietuvos istorikų kartą. Aukštas yra Lietuvos istorijos piliakalnis. Okupacijų metais (1940-1989) įkopti į jį  sąžiningam  istorikui  buvo labai sunku ir sudėtinga. Reikėjo ne tik daug  dirbti,  bet ir sugebėti kantriai ir sumaniai, savęs ir mokslo neišsižadant, įveikti primestos oficialiosios ideologijos kliūtis. Iš tėvų paveldėtas sąžiningumas, darbštumas, nuoširdus geranoriškumas, valstietiškas sumanumas, studijų metu įgyti  ir vėliau nuolat stiprėjantys mokslinio darbo įgūdžiai, platus mokslininko akiratis kupiškėnui Vytautui Merkiui padėjo tai padaryti. Profesoriaus nuveiktų darbų sąrašas atskleidžia susiliejantį begalinio darbštumo ir talento horizontą. Ryškiai išsiskiria keturios Vytauto Merkio akademinės veiklos kryptys: moksliniai tyrimai, pedagoginis darbas, leidyba ir mokslo vadyba. Visose šiose srityse Vytautas Merkys paliko ryškius ir reikšmingus pėdsakus, tarsi orientacines gaires visai istorikų akademinei bendrijai.