VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Gamta

04.25. Jungtinės Tautos: dėl žmogaus veiklos milijonui rūšių gresia išnykimas

Iki milijono organizmų rūšių gresia išnykimas, teigiama preliminarioje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje, kurioje kruopščiai aprašyta, kaip žmonija kenkia gamtos ištekliams, nuo kurių patys žmonės yra priklausomi.

Švaraus oro, geriamo vandens, anglies dioksidą (CO2) sugeriančių miškų, augalus apdulkinančių vabzdžių ir baltymų turtingų žuvų nykimas kelia ne mažesnę grėsmę nei klimato kaita, sakoma ataskaitoje.



130 valstybių delegacijų nariai JT posėdyje Paryžiuje nuo balandžio 29 d. peržiūrės visą ataskaitą ir pateiks savo pasiūlymus dėl jos tobulinimo.

„Turime suprasti, kad klimato kaita ir gamtos praradimai yra vienodai svarbūs reiškiniai. Ne tik aplinkai, bet ir plėtros bei ekonominiams klausimams“, - naujienų agentūrai AFP sakė ataskaitą parengusios institucijos Tarpvyriausybinės biologinės įvairovės ir ekosistemų mokslo politikos platformos (IPBES) vadovas Robertas Watsonas.

Ataskaitoje įspėjama dėl „neišvengiamo rūšių išnykimo masto spartėjimo“.

„Rūšių nykimo mastai jau dabar yra nuo dešimčių iki šimtų kartų spartesni nei per pastaruosius 10 mln. metų. Per ateinančius dešimtmečius išnykimas gresia nuo pusės milijono iki milijono organizmų rūšių“, - teigiama JT dokumente.

Pasak ataskaitą parengusių mokslininkų, manoma, kad vadinamasis „masinis rūšių išnykimas“ jau prasidėjo. Tai būtų vos šeštas toks reiškinys per pastaruosius 500 mln. metų. Žemės organizmai paskutinį kartą patyrė masinį išnykimą prieš maždaug 66 mln. metų, kai į Žemę įsirėžęs 10 km skersmens asteroidas visiškai išnaikino dinozaurus ir daugelį kitų tuo metu gyvenusių rūšių.

Labiausiai dėl žmogaus veiklos esą kenčia žinduoliai - jų biomasė, arba bendras svoris, sumažėjo net 82 proc. Šiuo metu žmonių ir galvijų svoris sudaro 95 proc. visų žinduolių biomasės.

„Jei norime turėti tvarią planetą, kuri teikia savo gėrybes bendruomenėms visame pasaulyje, turime keisti savo trajektoriją per ateinančius 10 metų, lygiai taip pat, kaip tai turime daryti su klimatu“, - sakė Pasaulio gamtos fondo (WWF) vyriausioji mokslinė darbuotoja Rebecca Shaw.

Pasak R. Watsono, be rūšių nykimo spartą tiesiogiai veikiančių veiksmų, kaip organizmų gyvenamųjų plotų nykimo, jų medžioklės, klimato kaitos, taršos, yra ir du itin svarbūs netiesioginiai veiksniai.

„Taip pat yra dvi netiesioginės biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos priežastys - žmonių skaičius pasaulyje ir mūsų gebėjimas vartoti vis daugiau“, - sakė R. Watsonas.

Atgal