VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Gamta

04.26. Vėluojantis pavasaris pakoregavo ir darbus daržuose: daržininkai stebi ne kalendorių, o dangų

„Pavasaris šiemet tikrai vėluoja. Pernai tokiu laiku jau tulpės žydėjo, rabarbarai buvo dideli, o šiemet – ne. Net žieminiai svogūnai tik dabar pradėjo laiškus leisti“, - sako Kėdainių rajone sode daržoves auginanti Nijolė Šniūrienė.

Nors Šv. Morkaus – daržų diena – nuo seno minima balandžio 25 dieną ir ji simbolizuoja darbų daržuose pradžią, tačiau šiemet daržininkai ją galėjo sutikti žemę dirbdami daugiausia tik šiltnamyje.

Pradėjo darbus sode

Nepaisant vėluojančio pavasario žemės darbų pasiilgę daržininkai vis daugiau laiko leidžia savo soduose ar namų sklypuose. Ne išimtis – ir N. Šniūrienė.

„Metai būna visada skirtingi, pernai buvo per daug drėgmės, šiemet – vėluoja pavasaris. Bet esu tikra, kad ir vėlesnis pavasaris mus pasivys“, - juokėsi N.Šniūrienė.

Moteris jau pradėjo darbus savo sode. Jos šiltnamyje užaugo ridikėliai, taip pat šiltnamyje ji grūdina pomidorų daigus, o lauko lysvėje kėdainietė pasodino svogūnus.

„Nors sako, svogūnams laikas yra per Šv. Stanislovą, tačiau aš labai norėjau kuo anksčiau turėti svogūnų laiškų“, - sakė N. Šniūrienė.

Kaip ir nemažai kitų daržininkų, ponia Nijolė vis rečiau žiūri į kalendorių, o dažniau – į dangų, stebėdama oro prognozes. Daržininkė sėja ir sodina tada, kai tam yra tinkamas oras ar turi laiko.

„Kartais galvoju, kad ir į Mėnulio fazes reiktų atkreipti dėmesį, bet kad nėra laiko. Dirbu Kėdainiuose, todėl sode nuolatos negaliu būti. Tikiu, kad yra blogos ir geros dienos sėjai“, - kalbėjo pašnekovė.

Tačiau N. Šniūrienė tvirtina, kad ir tariamai netinkamu laiku pasodintos daržovės jos sklype visada išauga.

Dešimt metų daržoves auginanti moteris pasakojo, kad kasmet augina agurkus, pomidorus, morkas, burokėlius, moliūgus, cukinijas, prieskoninius augalus. Tiesa, morkas kėdainietė mėgsta sėti ne atviroje lysvėje, o šiltnamyje, mat jos tada užauga greičiau.

Patirties daržininkė semiasi įvairiuose internetiniuose forumuose bei socialiniuose tinkluose. Ji iki šiol yra dėkinga vyrui už tai, kad prieš keletą metų jis nupirko planšetinį kompiuterį. Tad jei kyla klausimų, moteris į lysvę nešasi įrenginį, fotografuoja ir čia pat, prašydama patarimo, nuotrauka dalinasi viešoje erdvėje.

„Kai tik įsigijome sodą ir ėmiau auginti daržoves, patarimų ieškodavau nuolat, o dabar šį tą jau galiu patarti ir aš“, - sakė N.Šniūrienė.

Daržoves moteris augina pakeltose lysvėse, mat tada į jas galima suberti tokią žemę, kokios reikia. Be to, N. Šniūrienė labai mėgsta mulčiuoti: „Neįsivaizduoju, jei visą sodą tektų ravėti. Daržas po šienu yra kažkas fantastiško“.

Ankstyvas derlius gali vėluoti

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė sako, kad šiemet pavasaris, o kartu – ir pavasariniai darbai vėluoja maždaug gerą savaitę.

„Nors kai kurie darbai jau prasidėjo, kalbu apie tuos, kurie sodina ankstyvas daržovių veisles po priedangom. Tačiau pavasaris tikrai vėluoja, ir tų darbų padaryta mažiau. Daug laukų dar – iš viso neįvažiuojami. Šių metų ankstyvas derlius gali būti vėlyvesnis, ir jo gali pritrūkti.

Apskritai manau, jog pasėlių plotai turėtų sumažėti, o jei smarkiai lis – kai kurie laukai gali taip ir likti neįvažiuojami“, - sakė Z.Cironkienė. 

Paprastai šiuo laiku daržininkai užsiima ankstyvąja sėja, daigų ir bulvių sodinimu. Nors daug kas sodinama po priedanga, tačiau vertinant oro sąlygas anksčiau prasidėdavo darbai lauke.

Tuo tarpu atviriems darbams sodo sklypuose ar prie namų laikas dar taip pat netinkamas.

„Bet ir vėl – žiūrint, apie ką kalbame. Vasariniai česnakai, žirniai mėgsta būti pasodinti kuo anksčiau. Nors pavasaris ir vėluoja, tačiau daržininkai mėgėjai ridikėlius, salotas jau yra pasisėję šiltnamiuose, taip pat daigina įvairius daigus“, - sakė pašnekovė.

Z. Cironkienė sako, kad darbus reiktų pradėti ne pagal kalendorių, o pagal realią situaciją.

„Į kalendorių aš jau seniai nebežiūriu, nes arba perdžiovinsi dirvą, arba ji bus dar per šalta.

Pati gavau dovanų išmanų prietaisą, su kuriuo galiu įvertinti žemę. Tad į žemę nekišiu nieko, kol jos temperatūra nebus pakankama. Ji turi būti aštuonių laipsnių“, - sakė Z. Cirokienė.

Pati Z. Cirokienė žinių semiasi įvairiuose seminaruose, o daržininkams mėgėjams, kurie seminaruose nedalyvauja, ji informacijos pataria ieškoti internete.

„Dabar tapti daržininku labai lengva, viską galima sužinoti visagaliame internete. Nors, žinoma, kartais ten būna ir perlenkta lazda, ir absurdiškų dalykų. Tačiau tikrai netrūksta forumų, kur žmonės mielai dalinasi savo patirtimi. Reikia tiesiog domėtis, jei yra potraukis sukišti pirštus į žemę“, - pasakojo moteris.

Daržininkyste Z. Cirokienė užsiima ir pati – įvairias daržoves ji augina sau, dalinasi jomis su dukra.

„Salotas auginu tik iš daigų. Vertinu kokybiškas sėklas, domiuosi naujomis veislėmis. Renkuosi hibridines veisles, kurios atsparios gamtos kaprizams. Svarbu ir tinkamos temperatūros šiltnamyje palaikymas, vėdinimas.

Nenaudoju vadinamosios chemijos, tik pradžioje paberiu šiek tiek kompleksinių trąšų, nes augalui – kaip ir žmogui – reikalingi vitaminai. Mano patarimai daržininkams būtų labai paprasti - geros sėklos, gerai įdirbta dirva ir meilė tam, ką darai“, - teigė daržininkė.

Vėsus pavasaris – į naudą

Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusios daržo reikmenų parduotuvės savininkė Jūratė Ščerbinskienė sako, kad nepaisant vėluojančio pavasario, daržininkai mėgėjai sėklas ir kitas pavasarį reikalingas priemones susipirko dar kovą, balandžio pradžioje.

„Kas augina ankstyvasias kultūras šiltnamiuose, kurie neretai būna ir šildomi, darbus gali pradėti žymiai anksčiau, nei tie, kurie sėja lauke. Šiemet iš tiesų pavasaris vėluoja, šaltesni orai užsitęsė. Tačiau taip tik geriau, nes tokiu būdu iššala daugiau daržo kenkėjų. O derlius vis tiek bus panašiu laiku ir, tikėtina, gausesnis“, - pasakojo agronomijos mokslus baigusi J. Ščerbinskienė.

Daugiau kaip 20 metų daržo reikmenų parduotuves valdanti moteris pasakojo, kad kuo toliau, tuo labiau daržininkystė tampa laisvalaikio paleidimo būdu arba net savotišku sportu. Anksčiau kur kas daugiau žmonių daržoves augindavo vien tam, kad būtų lengviau išgyventi. Tokių, pasak pašnekovės, kaskart vėl padaugėja, kai šalį ištinka ekonominė krizė.

„Ekologijos bumas dabar vėl truputėlį nurimęs, bet vis dar aktualus. Aš savo ruožtu galiu pasakyti, kad daržą tręšti saikingai ir laiku – tikrai nieko blogo. Juo labiau, jei užsuksite į specializuotą parduotuvę, kur darbuotojai išmano savo sritį, jums tikrai parinks pačias tinkamiausias trąšas ir papasakos, kai teisingai jas naudoti.

Lygiai kaip ir su augalų veislėmis. Pavyzdžiui, mes turime tiek kiekvienos rūšies veislių, kad galime parinkti pirkėjui tinkamiausią vien pagal tai, kokių vaisių jis pageidauja, kokio aukščio ar ankstyvumo turėtų būti augalas. Taip pat sulaukiame ir atgalinio ryšio iš augintojų, kurie papasakoja auga konkrečios veislės, o mes tomis žiniomis pasidaliname su kitais pirkėjais“, - pasakojo J. Ščerbinskienė.

 

 

Atgal