VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Galerija

05.20. Siūloma steigti valstybinį fondą Lietuvos menininkų parodoms remti

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo Kultūros komiteto narys Gediminas Kirkilas teigia, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir jos frakcija Seime tvirtai palaiko Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) siūlymą sukurti valstybinį atlyginimo mechanizmą už kūrybos eksponavimą muziejų, galerijų, kitų viešų erdvių parodose. 

Pasak jo, tai padėtų Lietuvos menininkams ne tik kurti, eksponuoti ir realizuoti savo kūrybą bei taip funkcionuoti kaip menininkams, bet ir prisidėtų prie geresnių jų socialinių garantijų, kaip senatvės pensijos, ar palengvintų privalomų sveikatos ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą. 

„Manau, turėtų būti įsteigtas specialus valstybinis fondas, skirtas finansiškai remti mūsų menininkų parodoms, kuris pradėtų veikti jau nuo kitų metų. Taigi, svarstant ir priimant 2018 metų valstybės biudžetą turi būti numatytos lėšos, kad toks fondas galėtų iškart efektyviai finansuoti mūsų menininkus. Žinoma, reikia veiksmingo ir skaidraus mechanizmo. Tam LDS galėtų pasiūlyti aiškius kriterijus, kaip paskirstyti tokį finansavimą. Apie tai jau preliminariai kalbėjau su LDS pirmininke Edita Utariene, su kuria planuojame susitikti kitą savaitę", - sako buvęs Lietuvos premjeras. 

G. Kirkilas nesutinka su Seimo kultūros komiteto vicepirmininku, buvusiu kultūros ministru ir Lietuvos ambasadoriumi UNESCO, liberalu Arūnu Gelūnu, kuris LDS idėją vertina skeptiškai ir tvirtina, kad komercinėse parodose menininkai jau dabar gauna atlygį, o nekomercinius projektus, įskaitant atlygį dailininkams, dažnai finansuoja Kultūros taryba. 

„Tai galbūt pernelyg liberalus požiūris, kad daugelis menininkų patys visada savimi pasirūpins ir sugebės veikti kaip verslininkai. Tačiau daug menininkų tiesiog nėra orientuoti į komercinius projektus. Kultūros tarybos paramos mechanizmo atsiradimas suteikė daugiau galimybių mūsų menininkams, tačiau jis nėra pakankamas, kad nuolatos ir daugiau Lietuvos menininkų neskursdami galėtų atsiduoti kūrybai", - mano G. Kirkilas. 

Jo įsitikinimu, „mūsų dailininkai ir kiti menininkai turi sulaukti valstybės finansinės paramos rengdami savo parodas, kaip tai daroma, pavyzdžiui, Švedijoje. Taip pat ir Nyderlanduose ar nemažai kitų Europos Sąjungos šalių valdžia dosniai remia ir jaunus, pradedančius, ir nepriklausomus, alternatyvius, ir kitokius menininkus. Lietuva turi stiprinti savo kultūros politiką, neidama tik komercializacijos kryptimi. Daugelis menininkų natūraliai nori eiti savo originalios kūrybos keliu, o ne būti eliminuojami iš rinkos, kur būtų remiamasi grynai komerciniais santykiais". 

„Mūsų valstybė privalo būti socialiai jautresnė realiai daugelio Lietuvos dailininkų ir kitų menininkų padėčiai bei nuolatiniams rūpesčiams, su kuriais jie susiduria ieškodami finansinės paramos, norėdami surengti savo parodas ir taip pristatyti savo kūrybą visuomenei. Apie tokias jų problemas žinau iš pačių menininkų, kurie praktiškai kasdien kovoja už savo, kaip kūrėjų, būvį. O menininko ar menininkės komercinė sėkmė jokiu būdu neturi būti sulyginama su jo ar jos kūrybos menine verte", - tvirtina G. Kirkilas.

Atgal