Seime toliau juda vadinamoji mokesčių reforma. Taigi – kodėl artėjant recesijai reikia kelti mokesčius?

Statistikams skelbiant apie ketvirtą mėnesį iš eilės trunkančią defliaciją, ekonomistai sako, kad tokia tendencija buvo kiek netikėta. 

Nominaliojo prekių importo ir eksporto apimtis 2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, sumažėjo. Pagrindiniai veiksniai, nulėmę prekybos apimties mažėjimą: 

Jei nesugebame sukurti, gal tiesiog nukopijuokime? Nes tarptautiniai duomenys rodo, kad mūsų mokesčių sistema jau dabar veikia prastai, o sudarkyta naujos reformos atrodys tiesiog graudžiai.

Lietuvos bankas paskelbė mokesčių reformos analizę. Ir nors kai kurie politikai suskubo džiaugtis, siūlau atkreipti dėmesį į labai svarbią analizės dalį – reformos poveikį investicinei aplinkai Lietuvoje.

Kas ugdo šalies ekonominę galią Sąveika vidaus ir užsienio rinkų reikalauja užtikrinti kiekvienos šalies ūkio savireguliaciją ir kainų vidaus ir tarptautinėje rinkoje harmonizavimą.

Vakar skundėmės, kad blogai gyvename, bet šiandien galime „pasidžiaugti“, kad yra gyvenančių gerokai blogiau. Apie ką aš čia? Apie paprastus Lietuvos gyventojus, tuo nelaimėlius, kurie nori paskolų.

Metinei infliacijai Lietuvoje liepą nukritus iki 7,4 proc., o defliacijai siekiant 0,2 proc., šie rodikliai ir toliau turėtų mažėti, sako ekonomistai. Kai kurie taip pat pastebi, defliaciją kol kas jaučia tik mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), duomenimis, dėl rusijai ir Baltarusijai taikomų tarptautinių finansinių sankcijų Lietuvoje įšaldyto turto bendra suma pasiekė daugiau nei 103 mln. eurų, rašoma pranešime.

Pasaulio ekonomikos prognozė šiems metams gerėja, bet tai nebūtinai yra geros žinios investuotojams. Akcijų rinkos pirmąjį metų pusmetį nemaža dalimi gyveno lūkesčiais

Siūlau neskubėti džiūgauti dėl netikėtai paaugusio BVP. Kodėl? Nes aplinkinių šalių rodikliai rodo, kad debesys virš mūsų dar tikrai neišsisklaidė. Be to, Lietuvos valdžia nesnaudžia ir verslui paruošė tikrai „malonių“ staigmenų.

54 šalyje veikiančios verslo ir profesinės asociacijos kreipėsi į Seimo frakcijas ir komitetus, kritikuodamos pradedamą svarstyti mokesčių reformą bei ragindamos atmesti siūlymus

Pernai Lietuvą supurtęs energetikos kainų šokas paveikė beveik visas ekonomikos sritis. Infliacija žemyn nutempė gyventojų perkamąją galią ir vartojimą, o dėl aukštų energetikos kainų dalis pramonės stabdė gamybą. 

Vasarą dažnas iš mūsų atostogaujame. Ne išimtis ir darbdaviai, ieškantys darbuotojų, dėl ko vasarą neretai susitraukia darbo pasiūlymų kiekis ir pastebimas atokvėpis darbo rinkoje.

Ekstremalūs vasaros karščiai Italijoje, Ispanijoje bei Graikijoje, kai termometro stulpelis dienos metu perkopia 40 laipsnių, o naktį nenusileidžia žemiau 30 laipsnių pagal Celsijų, tampa vis dažnesni. 

Nors pirmąjį metų pusmetį akcijų biržos, ypač kalbant apie JAV, viršijo investuotojų lūkesčius, tolesnė jų trajektorija gali kai ką ir nuvilti. Įmonės jau pradėjo skelbti antrojo metų ketvirčio rezultatus

Tyrimai atskleidžia, kad už panašius produktus ar paslaugas moterys moka vidutiniškai 7 proc. daugiau nei vyrai. Šis reiškinys vadinamas „rožiniu mokesčiu“. Dažniausi to pavyzdžiai – asmeninės higienos prekės, drabužiai ir aksesuarai. Tačiau ar mes patys pastebime to apraiškas ir kaip galime „rožinio mokesčio“ vengti?

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius tvirtina, kad nors Europos Komisija (EK) dėl sulaikytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų Lietuvai sprendimo dar nepriėmė, tačiau po mokesčių reformos pateikimo lėšos turėtų būti gautos.

Gera žinia atėjo iš Roterdamo – iš Tarptautinės Esperantiškojo Jaunimo Organizacijos TEJO ( Tutmonda Esperantista Junulara Organizo) būstinės. Jos Valdyba nusprendė pritarti Lietuvos Esperanto Jaunimo Organizacijos ( LEJO ) pasiūlymui

Skaitmeninė transformacija keičia mūsų pasaulį neatpažįstamai – šiandien galime dirbti nuotoliu greitai ir efektyviai.