Peržengėme karštąją ribą. Infliacijai mušant rekordus, žiniasklaida rašo, kad ją lemia kas tik nori, bet ne pinigų spausdinimas. Kai visas pasaulis kaista nuo dar neregėtų infliacijos mastų, pinigai tampa nuodais ir tie investiciniai instrumentai, kurie seniau atrodė kaip saugumo oazė, tampa pavojingais. Kur investuoti? Kartojau ir kartosiu – į technologijų sektorių. Kodėl? Turiu argumentų.

Lietuvoje įsivyravus nuo krizinių 2009 metų neregėtai infliacijai, ne retas gyventojas būgštauja dėl savo turimų santaupų. 10% perkopęs infliacijos rodiklis rodo, jog ilgainiui niekur neinvestuotos lėšos nuvertės net dešimtadaliu – sąskaitoje turimų 1000 eurų perkamoji galia sumažės šimtu eurų. Finansų specialistai pataria, kaip tokioje situacijoje ne tik neprarasti, bet ir uždirbti.

Nerimaujate, kad lietuviai Lenkijos pasienio parduotuvėse palieka apie du-tris šimtus milijonų eurų per metus? Neverta, nes tai yra lašas jūroje lyginant su tuo, kiek Lietuva sumoka už energetinių prekių importą. Vien 2021 m. IV ketv. Lietuva už elektros energiją, gamtines dujas ir naftos produktus kitoms šalims sumokėjo rekordinę 1,13 mlrd. eurų sumą (>20 kartų daugiau nei išleidžia Lenkijoje), o per visus 2021 metus šis skaičius pasiekė net 2,87 mlrd. (arba 5.2% BVP). Importo augimą pagrinde lėmė ženkliai išaugusios energetinių produktų kainos, tad jei tendencijos tęsis, Lietuvos tarptautinės prekybos energetinėmis prekėmis deficitas 2022 metais gali pasiekti net 5-6 mlrd. eurų (~9-11% BVP). 

Per praėjusius metus išaugusios elektros kainos išgąsdino daugelį Lietuvos vartotojų. Lygiagrečiai šalyje vykę elektros rinkos liberalizavimo procesai kai kam pasėjo papildomą abejonę. Atrodo, pasirinkau nepriklausomą energijos tiekėją, o dabar jis ėmė ir atsiuntė man sąskaitą, nuo kurios plaukai piestu šiaušiasi. Nepaisant išaugusių kainų, norisi nuraminti sąmokslo teorijų mėgėjus – elektros kaina didėja tikrai ne dėl to.

Infliacijos rodiklis Lietuvoje 2022-ųjų pradžioje viršijo 12 proc. ir priminė maždaug penkiolikos metų senumo įvykius. Didelės infliacijos poveikis – ne tik parduotuvių lentynose sparčiau besikeičiančios kainos, bet ir nuvertėjančios santaupos.  „Remiantis Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai šalies finansų įstaigose 2021 m. pabaigoje siekė apie 20 mlrd. eurų. Esant dviženklei infliacijai nesunku paskaičiuoti, kad šių santaupų vertė per metus teoriškai gali sumažėti keliais milijardais eurų. Aišku, skirtingi produktai ir paslaugos pabrangsta nevienodai, todėl kiekvienam namų ūkiui infliacijos poveikis yra skirtingas“, – sako Rolandas Rodzis, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimo specialistas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad siekiant įgyvendinti Lietuvos banko (LB) taip pat keliamą tikslą gyventojams supaprastinti investavimo į vertybinius popierius ir obligacijas galimybes, yra dirbama tiek Europos Sąjungos (ES), tiek Baltijos šalių lygmeniu. „Ieškome galimybių turėti bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką, kad būtume vertinami kaip vienas regionas ir turėtume bendrus rodiklius. Taip pat kalbame, kad galėtume vystyti žaliuosius projektus, kurie taip pat turbūt prisidėtų prie kapitalo rinkos plėtros“, – teigė G. Skaistė.

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhard Schröder praeitą penktadienį buvo nominuotas į Rusijos valstybinės naftos ir gamtinių dujų kompanijos „Gazprom“ stebėtojų tarybą.

Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn, viešose diskusijose daug kalbama apie priemones, kurios galėtų padėti gyventojams atlaikyti kainų augimą. „Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks 7 proc. Viena garsiausiai ir dažniausiai minimų priemonių kovoje prieš infliaciją – tai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo mažinimas, kuriam jau pritarė ir vyriausybė, siūlydama visiškai naikinti šio mokesčio naštą centriniu šildymu besinaudojantiems gyventojams.

Nelygybei ir skurdui mažinti numatytas šiemetinis gyventojų pajamų augimas eilinį kartą neatliks savo funkcijos. Tie, kurie pernai svajojo apie galbūt geresnę dešrą, šiemet svajones užkasė po išaugusiomis sąskaitomis. Šimašiaus Vilnius čia vėl visus apspjovė: šildymo kainos kilo dvigubai ir daugiau kartų. Miestiečiams nesvarbu, ant dujų ar ant kokios kitos adatos sėdi Vilnius, jiems aišku, kad rinkta valdžia (ir valdžios iki šios) nepadarė namų darbų. Gyventojams taip pat mažai rūpi, kiek papildomų milijonų valstybė investuos į saulės ar mėnulio elektrines, nes nemirti iš bado ir nesušalti norisi dabar.

Ar pastebėjote kaip sumažėjo kainos restoranuose sumažinus PVM tarifą viešojo maitinimo paslaugoms nuo 21% iki 9%? Tik negalvokite, kad jums trūksta pastabumo, nes jos tiesiog nesumažėjo (kaip netikėta!). Nepaisant 2021 m. liepos 1 d. sumažinto PVM tarifo (nuo 21% iki 9%), kainos restoranuose ir kavinėse per pusmetį išaugo 6%, o metinis augimas jau siekia daugiau nei 8% (žr. grafiką). Tiesa, restoranai aukso kalnų ir nežadėjo, nes teigė, kad dėl PVM lengvatos restoranuose kainos mažės tik šiek tiek, nes papildomas lėšas restoranai panaudos skoloms dengti bei darbuotojų atlyginimams kelti. 

Metų pradžia nebuvo sėkminga pernai blizgėjusioms egzotiškoms akcijoms ir kriptovaliutoms. Entuziastingai nusiteikę investuotojai gali gundytis „nuolaidomis“ ir, kaip angliškai mėgstama sakyti, „pirkti pakritimą“, tačiau praėjusių metų euforija ir svaigios aukštumos artimiausiu metu gali nebesugrįžti.

Pasaulinis augimas šiais metais „smarkiai sulėtės“, o visame pasaulyje sparčiai plintantis koronaviruso omikron variantas gali dar labiau pasunkinti padėtį ir padidinti darbo jėgos trūkumą bei tiekimo grandinių trikdžius, pranešė Pasaulio bankas.

Nepaisant pandemijos ir pasaulį krėtusių aktualijų – nuo klimato krizės iki infliacijos – 2021-ieji buvo sėkmingi metai investuotojams. Po nuosmukio 2020-aisiais pasaulio ekonomika pernai kopė į viršų. Dauguma pagrindinių akcijų indeksų fiksavo kilimus, o rinka sulaukė kaip niekada gausaus pirminių viešų akcijų siūlymų skaičiaus (angl. IPO). Kokios tai turėjo reikšmės investuotojams ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį šiais metais?

Naujas Covid-19 viruso protrūkis bei suvaržymai skiepo atsisakiusiems asmenims turėjo pakankamai menkos įtakos gyventojų išlaidų įpročiams. Nepaisant rudenį fiksuoto minimalaus gyventojų išlaidų augimo sulėtėjimo, metų pabaigoje šalies gyventojai išleido daugiau, nei kada nors anksčiau. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, mokėjimų kortelėmis apimtys paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo net trečdaliu didesnės nei prieš metus ir pasiekė visų laikų rekordą. 

Ar žinojote, kad iš visų kadaise Sovietų Sąjungai priklausiusių šalių tik trys (Lietuva, Latvija ir Estija) šiuo metu gali džiaugtis demokratija?

Lietuvos bankas kartu su Rumunijos ir Nyderlandų centriniais bankais dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Dvynių projekte, kuriuo siekiama sustiprinti Moldovos finansų sektoriaus priežiūrą, valdyseną ir rizikos valdymą, priartinti juos prie ES standartų ir padėti įgyvendinti su finansų sektoriumi susijusias ES ir Moldovos asociacijos sutarties nuostatas.

Prabėgo jau beveik pusšimtis metų nuo tos dienos, kai doleris buvo atrištas nuo aukso standarto. Jau pusšimtį metų grąža iš jūsų įdirbio, išlieto prakaito, prie kompiuterio išvarvintų akių, sunkiai išstenėtų diplomų ir paaukštinimų yra tiesiog pastovus, nekintantis dydis, kai visas technologinis progresas, visa žmonijos sukuriama gerovė, prie kurios pats prisidedate, atitenka investuotojui.

Beveik dveji pandemijos metai šalies gyventojams atnešė ir didžiulių sukrėtimų, ir naujų finansinių įpročių. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, gyventojų santaupos augo vidutiniškai trečdaliu, ir sukauptą turtą žmonės ėmė aktyviau auginti jį investuodami. Neliko nuošalyje ir finansinės apsaugos klausimai – palyginti su laikotarpiu prieš pandemiją, rizikinio gyvybės draudimo sutarčių skaičius išaugo du kartus.

Vyriausybės žadami 6 mln. eurų, skirti padėti Kinijos spaudimą patyrusiam verslui rasti naujų prekybos partnerystės krypčių, nėra reikšminga parama, tačiau turėtų padėti įmonėms surasti naujų rinkų, sako Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius. Anot jo, diversifikacija gali būti sėkminga, jei Lietuvos bendrovės turės pakankamai lėšų rengti individualius susitikimus ir samdyti vietinį verslą išmanančius konsultantus.

Statistikos departamento ir Lietuvos banko išankstiniais trečio šių metų ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenis, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje buvo teigiamas ir sudarė 146,5 mln. EUR. Augusios reinvesticijos (526,5 mln. EUR) atsvėrė skolos priemonių (330,5 mln. EUR) ir nuosavybės (49,5 mln. EUR) sumažėjimą. Ataskaitiniu laikotarpiu didėjo investicijos Lenkijos (192,5 mln. EUR), Honkongo (103,6 mln. EUR), Nyderlandų (61,8 mln. EUR) ir Estijos (57,6 mln. EUR), o labiausiai mažėjo Liuksemburgo (–408,5 mln. EUR) kapitalo įmonėse.