VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

Pasižvalgymai po naujųjų metų biudžetus

2011 01 26

Vladimiras Trukšinas

Statistikas

Kiek biudžetuose dar lieka finansinės bei ekonominės nepriklausomybės ar savarankiškumo?

Ar biudžetų deficitai ir gyvenimas skolon bei iš paramos – suderinamai su savarankiškumo bei nepriklausomumo sampratomis?

Ar Gyvenimas iš paramos bei iš skolų (anūkų sąskaita) – tai Mūsų pačių, savarankiškas ir nepriklausomas bei sąmoningas pasirinkimas?

Ar tokį Gyvenimą Mums vėl kažkas ,,įpiršo“? O gal Mes patys tą savarankiškumą ir pardavėme? Už ES-os ,,paramą“, anūkų skolas?

Ir kas dėl to kaltas?

Ar infliacijos bei pinigų nuvertėjimo šėlsmas – būtina ,,priemonė“ biudžetų pajamoms formuoti bei užtikrinti? Ir kiti ,,klausimėliai“...

Naujųjų laukime norisi tik gero: gerų ekonomikos atsigavimo žinių, gerų lūkesčių apskritai ir iš viso – nekalbėti apie krizę bei kitas ekonomines bei finansines negandas. Juk taip tikrai gyventi kur kas maloniau.

Gal ir dėlto pagausėjo ne tik Gero palinkėjimų, bet ir patikinimų, kad ,,..jau atsistojome ir ant kojų...“, nekalbant apie tų kojų tvirtumą bei apie tai, ant ko tos pačios kojos stovi. O gal, netyčiomis, jau ir krizę įveikėme?

Džiaugiamės, kad patvirtinti ateinančiųjų metų biudžetai: SoDros, Nacionalinis bei kiti. Ir Vyriausybė dėlto (ar ta proga) nesugriuvo. Pasipylė naujųjų biudžetų komentarai, tarp jų ir teigiami (juk visgi patvirtinome...). Beliko tik smulkmena: juos įvykdyti. Per ateinančius, Naujuosius, 2011-tuosius metus. Kurie jau taip pat džiugiais vardais vadinami: atsigavimo, kuklaus, bet - augimo ir pan. Jokiu būdu ne triušio metais.

O gal žvilgterkime į visa tai – ir Naujųjų biudžetų planus ir tų planų bazę bei pagrindą: praėjusiųjų ir nueinančiųjų metų pasiekimus, pasitelkdami vis tą visažinančią ir ne visų mėgiamą Statistiką.

SoDros2011-jų biudžete patvirtinta: pajamos 10943 mln. Lt, išlaidos 13576 mln. Lt. Deficitas 2637 mln. Lt – vos ne ketvirtadalis (24,1 proc.) planuojamų pajamų. Biudžeto tvirtinimo metu nutylėta tai, kad ir lyg šiol to deficito sukaupta jau įspūdinga sumelė: nuo 2008 m.- virš 9 mlrd. Lt (įskaitant š. m. 9 mėn. ,,rezultatą“ bei ,,džiugų“ 2011 m. plano balansą....). Deficitas, o tai akivaizdi skola, jau greitai prilygs SoDros metų biudžeto planuojamoms pajamoms.

SoDros biudžeto tvirtinimo proga gerbiamas (pagal pareigas - tikrai) Premjeras Seime dar išrėžė pamokančią – smerkiančią kalbą buvusiems valdžiavyriams už jų ,,prisidirbimą“ 2007-2008 metais nerealiai bei finansiškai nepagrįstai didinant senatvės pensijas bei kitas SoDros išmokas. Kukliai nutylint, kad ir patys dabartiniai šnekoriai, tuo metu buvę opozicijoje, už tai taip pat balsavo. Kažkodėl net nepasigilinę į SoDros balansą, kuriame jau tuomet lindo didėjančio deficito ausys... Šmaikščiai leidosi p. Vilijos nuraminami... Juk artėjo taip geidžiami Seimo rinkimai...

Tai ar tikrai pensijos (o ir dirbančiųjų uždarbiai – socialinio draudimo mokesčių pagrindas) taip šmaikščiai didėjo ir didėja? Į tai gali įtikinamai atsakyti tik visažinanti Statistika, kurios rodymų valdžiavyriai kažkodėl vengia. O ji rodo, kad per beveik septynerius narystės ES-je metus

- šalies ekonomika (metų BVP) išaugo vos vos 20,4 proc.,

- vartojimo infliacija ,,sukaupta” iki 33,7 proc.,

- o ekonomiką aptarnaujantis vidutinis metų pinigų kiekis (P3) padidintas daugiau nei 2,6 karto!!!

- todėl bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas turi būti matuojamas beveik net 2,2 karto (P3: BVP= 2,646 : 1,204=2,198) arba beveik 120 proc.

Tai ką tuomet gali reikšti per tuos pačius beveik septynerius metus buvimo ES-je

- vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio didėjimas vos ne du kartus (1,966 karto)?

O gi tai, kad reikšmingą jo didėjimo dalį ,,suvalgė“ vartojimo infliacija: iki 47,0 proc. (1,966 : 1,337=1,470). Ir dar daugiau to didėjimo ,,suvalgė” (tiesiog ,,suėdė“!!!) bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas: iki net – 10,5 proc. (1,966 : 2,197=0,895). T. y. realus dar dirbančiųjų darbo užmokestis per tą laiką sumažėjo net 10,5 proc.!!!

- vidutinės senatvės pensijos didėjimas 2,2 (2,19) karto?

O gi taip pat, kad reikšmingą to didėjimo dalį ,,suvalgė” vartojimo infliacija: iki 63,8 proc. (2,19:1,337=1,638). Dar daugiau jo ,,suvalgė“ (ir ,,suėdė“) bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas: iki vos vos -0,3 proc. (2,19:2,197=0,997).

Vidutinio darbo užmokesčio ir senatvės pensijų realią kaitą dėl bendrosios pinigų infliacijos bei jų nuvertėjimo matome šiame grafike:

Galima teigti, kad dabartinė SoDros finansinė (finansavimo) bazė ir šaltiniai perspektyvų ir ateities neturi. Valdžios žmonės (valdžiažmogiai) visada gali guostis, kad iki jų kadencijos pabaigos SoDra dar patrauks. O pensenjorai gali guostis nebent tuo, kad ir iki jiems skirto laiko būti šiame Pasaulyje taip pat dar bus pratraukta...

O ką su SoDros finansine baze daryti ar bent daryti numatoma – dar neteko niekur kalbančiųjų apie tai girdėti.

Peršasi mintis, kad dabartinėje situacijoje išeitis viena: gyventi pagal kišenę. Gavome SoDro‘je 10,9 mlrd. pajamų – tik tiek ir naudokime. Taip, pensijos, o ir kitos SoDr‘os išlaidos bei išmokos tuomet turėtų būti bent 13 proc. dar mažesnės.

O gal soc. draudimo mokesčių mokėjimas turi būti kitoks: nemoki visų nustatytų ir pilnoje apimtyje, be jokių nuolaidų bei lengvatų, socialinio draudimo mokesčių nuo realiai gaunamų (uždirbamų) pajamų – nieko negauni ir senatvėje? Taip, iš būsimų mokesčių mokėtojų, t. y. iš vaikų ir anūkų (tie, kurie ,,datrauks“ iki dirbančių anūkų) uždirbamų pajamų.

O gal pritarti Miltono Frydmano Čikagos instituto vietininkų Lietuvoje – Laisvosios rinkos ,,instituto“ siūlymams ir ... likviduoti Sodrą? Tikriau – viską privatizuoti, t. y. senolių ir visų kitų socialinį draudimą (išlaikymą) perduoti į privačias rankas. Ne privatizuoti, o būtent ,,perduoti“, t. y. taip, kaip ir dabar daroma su privačiais pensijų fondais - darbdavių soc. draudimo įmokas nukreipti privatiems berniukams. Ir tegu jie daro su tais pinigėliais tai, ką tik nori. Kaip ir dabar: juk tik iš gandų dabar žinomi jų išsimokami atlyginimai ir mažai žinoma apie tai, kaip SoDros įmokos auga ir kaupiasi ar bent išsaugomos nuo investavimo bankrotų ar infliacijos dantų...

Nors, pasak profesoriaus R. Lazutkos, ir čia tam tikras ,,sujudimas“ stebimas. Štai tik keletas ištraukų: ,,Baigiantis metams visu balsu prabilo Lietuvoje veikiantys privatūs pensijų fondai. Jie pasigyrė, kad nuo pensijų reformos 2003-iaisiais pradžios iki 2010 m. lapkričio mėn. pabaigos iš viso sukaupė 3,75 mlrd. Lt, o papildomus 32,01 mln. Lt fondai jau išmokėjo pasitraukusiems (į pensiją išėjusiems ar mirusiems) dalyviams - iš viso 3,78613 mlrd. litų. Esą nuo 2003 m. iki 2010 m. “Sodra” į gyventojų sąskaitas pensijų fonduose pervedė iš viso 3,577 mlrd. litų. O patys pensijų fondai iki lapkričio pabaigos uždirbo 209,13 mln. litų. Pastaroji formuluotė suraityta taip, kad būtų kuo mažiau aišku, per kokį laikotarpį toks iš pirmo žvilgsnio didelis pelnas buvo uždirbtas. Ir tik pasinagrinėjus atidžiau tampa aišku - nuo tų pačių 2003-iųjų. Nuo reformos pradžios.“

,Fondai pasiskelbė, kad dalį iš “Sodros” gautų pinigų investavo į mūsų Vyriausybės leidžiamas obligacijas. Tačiau realybė, anot jo, yra daug juodesnė. Gal net - visiškai juoda. “Užtenka panagrinėti vieną skaičių. “Sodra” privatiems pensijų fondams pervedė 4 mlrd. litų, o fondai iš jų per septynerius metus tesugebėjo uždirbti 200 mln. litų. Vos 0,5 proc. Apverktinas skaičius. Net jei “Sodra” būtų tuos pinigus padėjusi kaip terminuotąjį indėlį su mažiausiomis 2 proc. metinėmis palūkanomis - ir tai efektas būtų buvęs keturiskart didesnis. O juk buvo metas, kai terminuotųjų indėlių palūkanos siekė beveik 10 proc.”, - dėstė socialinių mokslų daktaras. Tačiau, R.Lazutkos tvirtinimu, ir tai dar ne viskas. “Šiais laikais vos pusę procento per septynerius metus siekiantis pelnas - joks uždarbis. Jei toks ir galėjo būti, jį visą suvalgė infliacija, kuri 2003-2010 m. svyravo nuo 1,2 proc. (2004 m.) iki 11,1 proc. (2008 m.)”, - sakė pašnekovas. Bet ir čia, profesoriaus tikinimu, tėra tik daigeliai. “Iš to vadinamojo prieaugio reikėtų atimti ir tuos pinigus, kurių neteko dabartiniai pensininkai. Jeigu milijardai iš “Sodros” kišenės nebūtų buvę pervesti į privačių pensijų fondų sąskaitas, pinigai būtų buvę išmokėti dabartiniams pensininkams. O dabar pensijoms valstybė skolinasi užsienio ir savose rinkose. Tuos pačius milijardus. Už kreditus visi mokame milžiniškas palūkanas. Tuo tarpu privačių pensijų fondų dalyviai sumoka dar ir dvigubai, nes fondai už “Sodros” jiems pervestus pinigus nieko neuždirbo, jų pensijos bus mažesnės nei iš valstybinio socialinio draudimo fondo nepasitraukusių tėvynainių, bet nuo atlyginimų valstybė vis tiek atskaičiuoja sumas paskolų palūkanoms mokėti”, - pasakojo R.Lazutka. Situacija, kai „iš “Sodros” pervestų pinigų fondai perka mūsų Vyriausybės obligacijas, o palūkanas už paskolas moka tie patys privačių pensijų fondų dalyviai“, R.Lazutkai išvis primena anekdotą.

Prie to pridėkime dar ir tai, kad už bet kokius SoDro‘s lėšų pervedimus, t.y. mokėjimus privatiems pensijų fondams, visi Lietuvos žmonės sumoka mokėdami PVM nuo kainų, į kurias ,,įkalkuliuoti“ ir atskaitymai socialiniam draudimui.

Geras ,,biznis“ tuose privačiuose pensijų fonduose, gaunant pinigus dykai...

Taip: labai neaiški ir gal net negera dabartinė SoDra.

Bet ji pensijas bei kitas socialines išmokas moka dabar dirbančiųjų uždirbtais pinigais, į kuriuos ,,įkalkuliuotas“ ir dabartinis jų nuvertėjimas - infliacija. Ir juos pensijų bei kitokie tų lėšų gavėjai bei išlaikytiniai išleidžia beveik su dabartine jų perkamąją galia.

O kas (kiek) liks privačiuose fonduose savo senatvės pinigėlius, atsieit, kaupiantiems žmogeliams po 20-30 metų??? Ką už juos galima bus nusipirkti po tiek metų ir senatvėje??? Apie tai – nekalbama... O vaizdelis daugeliui bus tikrai liūdnai – įdomus... Bent jau dėl to, ką galima įžvelgti jau dabar, praėjus bent 7-neriems PPF gyvavimo metams:

Reali pensijų fondų apskaitos vieneto vertė, atsižvelgiant į bendrosios pinigų infliacijos bei jų nuvertėjimo mastus, per jų egzistavimo laiką ne tik nepadidėjo, bet sumažėjo daugiau nei 37 procentais. O tai reiškia, kad privatūs pensijų fondai ten investuotų SoDros lėšų vertės ne tik neišsaugojo, bet vos ne 40 proc. jos prarado.

O ar turėjo (privalėjo) ir galėjo būti apsaugoti pervedami į privačius pensijų fondus SoDros pinigai nuo jų nuvertėjimo? Kažin, ar apie tai aiškiai ir argumentuotai kalbėta? O ir toliau nekalbama. O juk PF dalyviai tai privalo žinoti.

Džiugina žinios, kad ir SoDra sukruto ir pradėjo išlaidų taupymo vajų ar veiksmus, kaip rašo vienas verslui skirtas laikraštis: „Sodros“ duomenimis, šiemet per 11 mėn. ligos pašalpoms išmokėta 304 mln. Lt, tai yra 276 mln. Lt mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tai lėmė iki 40 proc. darbuotojo darbo užmokesčio apkarpytas pašalpos dydis nuo trečios ligos dienos, taip pat apdraustų asmenų skaičiaus sumažėjimas“.

O jei dar ,,pašukuoti“ invalidumo išmokas? Juk, kalbama, kad tokį ,,statusą“ žmonėms suteikiama už nelabai dideles vienkartines sumeles. Juk invalidumo pinigus moka ne medikai, invalidumo statuso suteikėjai...

O kur dar gausybė (kalbama, kad iki pusės) dirbančiųjų ,,bedarbių“, t. y. dirbančių juodoje darbo rinkoje ir ,,stovinčių“ darbo biržos įskaitoje ir ten gaunančių bedarbių pašalpas?

Ir t. t., ir pan., t. y. ryžtingiau gausinti socialinio draudimo lėšų surinkimą bei dar ryžtingiau kontroliuoti bei valdyti jų naudojimą.

Ir atviru tekstu visiems SoDros lėšų gavėjams bei jos išlaikytiniams aiškinti nenuilstamai, kad lėšos iš niekur neatsiranda, jas uždirba tik dabartiniai dirbantieji ir soc. draudimo įmokų mokėtojai - ir niekas kitas. Taip dabartiniai pensenjorai uždirbo pensijas savo tėvams, ir taip dabartiniai dirbantys jų vaikai privalo uždirbti lėšas savo tėvų pensijoms ar socialinei paramai.

Suprantama, kad nuskalpuoti niekur nebepasislepiančius pensenjorus finansų krizės stabilizavimo vardan yra žymiai paprasčiau, nei surinkti (surasti) gudriai ir įžūliai slepiamas socialines įmokas.

Džiaugiamės ir patvirtintu Nacionaliniu biudžetu 2011 metams: nuosavos pajamos 19908 mln. Lt, plius ES-os paramos lėšos 6922 mln. Lt; viso pajamų (įplaukų) 26830 mln. Lt. Išlaidos viso 29390 mln. Lt, jų tarpe ES-os paramos lėšos – tie patys 6922 mln. Lt. Iš to seka:

1) kad kitiems metams ,,patvirtinta“ skolintis nacionalinio biudžeto deficitui dengti 2560 (29390-26830) mln. Lt;

2) kad nuosavos, savarankiškai ir nepriklausomai uždirbtos lėšos tesudarys tik 67,7 procento (19908:29390) viso ,,džiugaus“ biudžeto išlaidų;

3) kad didžiulį neuždirbtų lėšų skirtumą 9482 mln. Lt (19908-29390) arba net 47,6 procento nuosavų pajamų numatyta ,,padengti“ ES-os paramos (iškaulytomis) lėšomis (6922 mlrd. Lt) bei skolintų (2560 mln. Lt) pinigų sąskaita.

Ar tai reiškia, kad finansinio savarankiškumo šalies Nacionaliniame biudžete teliko vos ne pusė jo pajamų ir 2/3, arba 67,7 procento, jo išlaidų? Ir jau vos ne 50 proc. (100-47,6) esame priklausomi nuo ES-os lėšų gavimo malonės, skolintojų geranoriškumo ir t. t.?

Dabar gi kitų metų visuose biudžetuose (nacionalinis + SoDros, be PSD) numatyta išleisti beveik 43 mlrd. Lt, o uždirbti ir įnešti į biudžetus - tik 30851 mln. Lt. Uždirbti savarankiškai ir nepriklausomai. Nes visą skirtumą 12,1 mlrd. Lt (42966-30851) numatyta, kaip jau minėta, ,,padengti“ ES-os (iškaulytomis) lėšomis (6,9 mlrd. Lt) bei skolintų pinigėlių sąskaita (5,2 mlrd. Lt). Ar tai reiškia, kad finansinio savarankiškumo svarbiausiuose šalies biudžetuose teliko vos 71,8 procento jų išlaidose (30851/42966) ir tik 60,8 procento jų pajamų? Ir jau daugiau nei 39 proc. esame priklausomi nuo ES-gos lėšų malonės, skolintojų geranoriškumo ir t. t?

Skolintos ir ES-os paramos lėšos sudaro vis didesnę nuosavų, savarankiškai ir nepriklausomai uždirbtų lėšų dalį svarbiausiuose šalies biudžetuose:

Ar tai gali reikšti Šalies finansinio (ir ekonominio) savarankiškumo praradimą? Ir ar praradimą? O gal – pardavimą, atėmimą ar pan.?

Bus daugiau

Atgal