VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

04 13. Baltijos šalių gyventojai dėl kontrabandos kaltina didelius mokesčius

Kostas Miškinis

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai mano, kad pagrindinė kontrabandos priežastis yra dideli mokesčiai, dėl kurių atsiranda kainų skirtumai su kaimyninėmis šalimis, rodo bendrovės “Spinter tyrimai” Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu atliktas tyrimas.
“Pagrindinė šito mūsų tyrimo žinia - kontrabandos priežastis yra per dideli mokesčiai, taikomi akcizinėms prekėms. Ignoruojamas faktas, kad Lietuvoje pragyvenimo lygis yra gerokai žemesnis negu Europos Sąjungoje. (...) Norint kovoti su kontrabanda, reikia suprasti priežastis, žmonių nuomonę. Nuomonę žmonės šiuo atveju išreiškė gan aiškiai” , - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Jo teigimu, kaimyninėse valstybėse, kuriose netaikomi ES privalomi akcizai, akcizinės prekės yra gerokai pigesnės, ir tai skatina kontrabandą. Ž. Šilėnas pažymėjo, kad gyventojai tai puikiai suvokia.

Apklausos duomenimis, Lietuvoje kainų skirtumus kaip kontrabandos paplitimo priežastį nurodė 50 proc., Latvijoje - 54 proc., Estijoje - 51 proc. respondentų. Taip pat kaip kontrabandos priežastys yra įvardijamos vis augančios akcizinių prekių kainos, mažos žmonių pajamos ir menkstančios galimybės akcizines prekes įpirkti teisėtai.
Apklausos metu 64 proc. lietuvių nurodė, kad per paskutinius trejus metus kontrabandinių cigarečių vartojimas augo. Latvijoje ir Estijoje taip manančių buvo mažiau - atitinkamai 54 proc. ir 34 proc. Panaši dalis apklaustųjų teigė, kad augo kontrabandinių degalų vartojimas - 62 proc. Lietuvoje, 49 proc. Latvijoje, 32 proc. Estijoje. Mažiausia dalis apklaustųjų mano, kad augo kontrabandinio alkoholio vartojimas (43 proc. Lietuvoje, 45 proc. Latvijoje ir 26 proc. Estijoje).
Dažniausiai kaip efektyviausią būdą mažinti kontrabandinių prekių vartojimą apklaustieji nurodė mokesčių mažinimą (75 proc. Lietuvoje, 84 proc. Latvijoje, 73 proc. Estijoje). Respondentai Lietuvoje (65 proc.) ir Latvijoje (66 proc.) kaip antrą pagal efektyvumą kovos su kontrabanda priemonę nurodė valdžios reguliavimų, trukdančių užsiimti teisėta veikla, mažinimą. Tuo tarpu estai (69 proc.) antra pagal svarbą priemone pasirinko sienų apsaugos stiprinimą.
“Tai visiškai nuoseklus atsakymas, kuris siejasi su pagrindine kontrabandos priežastimi. Kadangi gyventojai žino, kad pagrindinė kontrabandos priežastis yra milžiniški kainų skirtumai dėl mokesčių, mokesčių mažinimą jie pateikia kaip alternatyvą”, - spaudos konferencijoje sakė LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas.
Apklausos duomenimis, visiškai kontrabandą pateisinančių žmonių dalis Baltijos valstybėse yra panaši: Lietuvoje tai visiškai pateisina 19 proc. apklaustųjų, Latvijoje - 18 proc., Estijoje - 15 proc. Lietuva išsiskiria tuo, kad joje didžiausia dalis žmonių, kurie nėra visiškai apsisprendę, bet greičiau pateisina kontrabandą (42 proc., Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 25 proc. ir 21 proc.). Be to, Lietuvoje visiškai kontrabandos nepateisina tik 10 proc. žmonių, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje tokių žmonių yra atitinkamai 20 ir 22 proc.
V. Žukauskas pažymėjo, kad esama labai daug neapsisprendusių gyventojų, kurie arba greičiau pateisina kontrabandą, arba greičiau nepateisina. Jo teigimu, tokių žmonių požiūris priklauso nuo ekonominės situacijos - jai pagerėjus ar pablogėjus jie perbėgtų į vieną ar kitą pusę.
V. Žukauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad lietuviai atsakinėjo į klausimus atviriau negu latviai ir estai - lietuvių respondentų dalis, nepateikusi atsakymų į klausimus, buvo mažesnė.
Apklausa taip pat atskleidė, kad mokėjimas už darbą “vokeliuose” labiausiai paplitęs Latvijoje - 43 proc. respondentų čia teigė, kad jų artimoje aplinkoje yra žmonių, kurie dalį atlyginimo gavo “vokeliuose” ar kitaip slėpė mokesčius. Lietuvoje ir Latvijoje tokių žmonių buvo atitinkamai 24 ir 20 proc.
V. Žukauskas teigė, kad tokie rezultatai nėra stebinantys - Latvijos ekonominė situacija prasčiausia iš Baltijos valstybių, kiti tyrimai taip pat rodo, kad čia šešėlinė ekonomika daug labiau įsigalėjusi.
“Lietuvos ketvirtadalis irgi nėra džiuginantis rezultatas. Kuomet ketvirtadalis žmonių gauna nelegalių pajamų, negalima sakyti, kad problemos nėra. Problema yra, nors ir ne tokia didelė kaip Latvijoje. Tai susiję su aukštu darbo jėgos apmokestinimu”, - sakė V. Žukauskas.
Palyginus su analogišku 2011 m. atliktu tyrimu, lietuvių dalis, pateisinanti kontrabandą, nežymiai sumažėjo, bet išliko didelė. Kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą šiemet pateisino ar buvo linkę pateisinti 61 proc. apklaustųjų. Pernai ši dalis siekė 66 proc., 2010 m. - 61 proc., o 2004 m. - tik 48 proc.
Respondentų, manančių, kad kontrabandinių degalų vartojimas auga, šiemet sumažėjo - pernai taip manė 69 proc. žmonių, dabar - 62 proc. Mažiau respondentų teigė ir kad auga kontrabandinio alkoholio vartojimas - 43 proc., palyginti su 53 proc. pernai. Manančių, kad auga kontrabandinių cigarečių vartojimas, liko tiek pat - 64 proc.
Apklausa parodė, kad lietuvių pasitikėjimas kontrabandinių prekių kokybe išlieka didelis: cigarečių kokybe pasitiki 55 proc. respondentų (pernai - 60 proc.), degalais - 52 proc. (pernai - 56 proc.), o alkoholiu - 45 proc. (pernai - 47 proc.).
“Apibendrinant Lietuvos dinamiką tam tikrų teigiamų tendencijų yra. Bet reikia turėti omenyje tai, kad lyginant su tuo, kiek valdžia skyrė dėmesio kontrabandai, kiek žiniasklaidoje apie tai kalbėta, tai tas pagerėjimas iš esmės neadekvatus ir neesminis”, - sakė V. Žukauskas.
Ž. Šilėnas taip pat pažymėjo, kad dabartinės priemonės, kuriomis valdžia kovoja su kontrabanda, nėra efektyvios - orientuojamasi arba į griežtesnes bausmes, arba į visuomenės švietimą, tačiau visuomenės švietimas, kai tokia didelė dalis gyventojų iš esmės kontrabandą palaiko arba jai neprieštarauja, rezultatų pasiekti negali. Jis teigė, kad svarbu imtis mokesčių mažinimo, kad būtų panaikintos prielaidos kontrabandai atsirasti.
Gyventojų nuomonės apie kontrabandą tyrimas trijose Baltijos šalyse atliekamas pirmą kartą. Analogiškus tyrimus Lietuvoje LLRI atliko 5 kartus.
Tyrimas atliktas vasario mėnesį. Iš viso apklausti 3056 nuolatiniai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai.

Atgal