EKONOMIKA
03 16. EB analitikai: gyventojai finansinei depresijai nepasidavė
Matas Trakimavičius
"Snoro" griūtis gyventojų finansinei elgsenai didelės įtakos nepadarė, o trumpam suprastėję lūkesčiai dėl finansinės padėties vėl pagerėjo 2012 metų pradžioje, teigia SEB banko analitikai.
Naujausioje SEB banko parengtoje apžvalgoje "Namų ūkių finansinio turto barometras" pastebima, kad šiemet, tikėtina, gyventojai bus labiau linkę taupyti ir grąžinti skolas, o norėdami kaupti turtą rinksis konservatyvesnes, mažiau rizikingas priemones.
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, paskutinį praėjusių metų ketvirtį, "Snoro" bankui nutraukus veiklą, labai pasikeitė gyventojų finansinio turto statistika, tačiau tikroji gyventojų finansinė padėtis ir elgsena kito nedaug."Jei į skaičiavimus neįtrauktume "Snoro" banko indėlių ir Indėlių draudimo fondo išmokų, gyventojai į finansų institucijas padėjo daugiau indėlių, negu iš jų pasiėmė, paskolų portfelis lėtai, bet mažėjo, o uždelstų įmokų finansų institucijoms ir kitoms paskolas teikiančioms įmonėms sumos augimas metų pabaigoje toliau lėtėjo", - sako J. Varanauskienė.
Metų pabaiga buvo kitokia negu pastaruosius porą metų: gyventojų finansinio turto, statistikos duomenimis, sumažėjo. Didžiausią įtaką tam turėjo tai, kad po "Snoro" banko griūties 628 mln. litų sumažėjo gyventojų indėlių.
"Gyventojų, kurių indėliai viršijo draudžiamą sumą, santaupų dalis pražuvo, kiti indėlininkai ryžosi pinigus iš bankų pasinešti namo, treti iš santaupų padengė paskolas ar jų dalį. Tačiau atmetus "Snoro" griūties įtaką apytiksliai apskaičiuota, kad gyventojai paskutinį ketvirtį į indėlių sąskaitas padėjo maždaug 400 mln. litų daugiau negu iš jų pasiėmė, vadinasi, dėl "Snoro" įvykių gyventojai neprarado pasitikėjimo bankais ir noro taupyti", - apibendrina J. Varanauskienė.
Indėlininkų panikos pavyko išvengti, tačiau gyventojai tapo atsargesni. Kai kurie, išgąsdinti tokių įvykių, labiau susirūpino savo santaupų saugumu - skirstė anksčiau viename banke laikytas santaupas į kelis bankus, pirko Vyriausybės taupymo lakštų, mažiau sudarė ilgesnio laikotarpio indėlių sutarčių.
"Analizuojant finansų institucijų duomenis matyti, kad padaugėjo indėlių kredito unijose (jų palūkanų normos dažnai didesnės negu bankų). Tačiau didesnes palūkanas už indėlius mokančiuose bankuose gyventojų indėlių sumažėjo, o didžiuosiuose bankuose, kurie moka mažesnes palūkanas, padaugėjo. Vadinasi, gyventojai buvo linkę nebeieškoti vien didesnių palūkanų, bet labiau skirstyti santaupas į kelias institucijas", - teigia šeimos finansų ekspertė.
Atgal
.jpg)
(1).png)
